Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje.
Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų.
Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių.
Eismo įvykių statistika vedama tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir avarijų bei kitų autoįvykių kiekį sumažintume.
Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis.
Tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).
Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių.
Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
Greičio viršijimas yra taip pat viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius.
Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisias metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių.
Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas, prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis).
Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams.
Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika.
Ne veltui, automobiliams reikia keisti padangas į žiemines.
Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi.
Oro sąlygos, meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“.
Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis.
Platesnės teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.
Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius.
Neretai, žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės.
Taigi, pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus.
Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą).
Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę.
Vien netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
„ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas sako, kad avarijas sukelia net ir transporto priemonės, kurioms neseniai atlikta techninė apžiūra, todėl norint sumažinti netikėtų gedimų tikimybę, vertėtų profilaktiškai tikrinti automobilio būklę kur kas dažniau - bent kartą per tris mėnesius.
1. Dažniausia avarijų, susijusių su automobilių gedimais, priežastis yra netvarkinga važiuoklė.
Su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui.
Kai kurie važiuoklės gedimai nėra lengvai pastebimi, todėl vairuotojai dažniausiai neatkreipia į juos dėmesio ir jų netvarko.
Vis tik, kartais išduoti važiuoklės gedimus gali keli simptomai - staiga atsiradęs bildesys, ūžesys, pablogėjęs automobilio manevringumas, vairo drebėjimas.
Atkreipti dėmesį į juos yra privaloma, nes laiku nepašalintas, kad ir smulkus važiuoklės gedimas, vėliau gali baigtis ne tik didelėmis piniginėmis išlaidomis, bet ir skaudžia avarija.
2. Nors ratų guolio kaina yra palyginus nedidelė - svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų - nepakeistas guolis gali sukelti rimtą eismo įvykį, kurio žala bus milžiniška.
„Pastebėjome, jog su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui.
Avarijos atveju, tai išties didelė žala, nes vilkikai ne tik gabena brangius krovinius, kurie avarijų metu būna sugadinami, bet ir važiuoja dideliu greičiu.
Nevaldomas vilkikas gali sukelti visos automobilių virtinės avariją, o dažnu atveju šiuos įvykius lydi sunkios traumos“, - teigia A.
3. Nors stabdžių sistemos gedimai dažniausiausiai pastebimi dar neišvažiavus iš aikštelės ar namo kiemo, tačiau kartais tokių gedimų pasitaiko ir kelyje.
Šios avarijos nėra dažnos, tačiau jau spėta įsitikinti, kad jos yra skaudžiausios.
Dar baisesnės traumos tikėtinos tuomet, kai stabdžių gedimas pastebimas ne važiuojant lygiu keliu, o tik pasiekus kliūtį ir bandant staiga sustoti.
4. „Važinėjimas sudėvėtomis padangomis nėra pateisinamas nei ankstyvu sniegu, nei bandymu sutaupyti, nei argumentu, jog esi apsidraudęs.
Keliuose ir taip dažnai pasitaiko avarijų, kurios nutinka dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių arba oro sąlygų, todėl vairuotojai turėtų stengtis visais įmanomais būdais sumažinti bent kontroliuojamas avarijų priežastis“, - sakė A.
5. „Lietuviai pasižymi tuo, jog vengia autoservisų manydami, kad taip sutaupys laiko ar pinigų ir atvaro automobilį tik tada, kai gedimas tikrai rimtas arba automobilis visai nebevažiuoja.
Dauguma ignoruoja staiga užsidegusią lemputę ar nuolatos, bet neįkyriai barškantį ratą“, - dėsto V.
Pasak jo, važinėjant ne visiškai tvarkinga transporto priemone, ji tik dar labiau techniškai gadinama.
Nors per pastaruosius dešimtmečius vairavimo kultūra Lietuvoje pastebimai pagerėjo, avarijų ir sudaužytų automobilių skaičiai ir toliau gana dideli.
Praktika rodo, kad pagrindinė nelaimingų atsitikimų kelyje ir avarijų priežastis - žmogaus klaidos.
Dauguma ypač skaudžių avarijų įvyksta dėl greičio viršijimo.
Skubant lengva nepastebėti kelio ženklų, į kelią įžengusių pėsčiųjų ar manevrą darančio automobilio.
Negana to, nesaugus greitis lemia stipresnius sužalojimus ir didesnį avarijos mastą.
Alkoholis ir vairavimas gali tapti mirtinu kokteiliu.
Padidėjus alkoholio koncentracijai kraujyje, prailgėja organizmo reakcijos laikas į dirgiklius, suprastėja regėjimas, svaigsta galva.
Apgirtęs žmogus negali priimti racionalių sprendimų ir tinkamai suvaldyti automobilio.
Pasitaiko, kad vairuotojai nekreipia dėmesio į atsiradusius mažus gedimus ar nusidėvėjimus, atidėlioja atlikti profilaktinę automobilio patikrą.
Iš pažiūros nedideli sutrikimai gali tapti avarijos priežastimi, todėl būkite dėmesingi.
Reguliariai tikrinkite padangų būklę ir joms susidėvėjus, nedelsiant pakeiskite.
Permainingas Lietuvos klimatas reiškia, kad sąlygos kelyje toli gražu ne idealios.
Liūtys, sniegas, šlapdriba, ledas lemia slidžią kelio dangą, kuomet suvaldyti automobilį reikia išties gerų vairavimo įgūdžių ir patirties.
Daug žalos pridaro ir prastas matomumas dėl rūko.
Atidumas kelyje gali išgelbėti gyvybę, tačiau avarijos rizika išlieka net ir būnant budriems.
Todėl verta pasirūpinti papildomu saugikliu: privalomuoju ir KASKO automobilio draudimu, kuris padės išvengti finansinių nuostolių įvykus eismo įvykiui.
Tai draudimas, kuris gali būti lengvai pritaikomas įvairiems poreikiams.
Pavyzdžiui, yra galimybė įsigyti vairuotojo ir keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
Sekmadienio vakarą Plungės rajone įvyko kraupi avarija, kurios metu žuvo beveik visa šeima - vyras, moteris ir jų mažametė dukra, kitos dukros būklė sunki.
Nukentėjo ir kito automobilio keleiviai.
Kaip vyksta tokių nelaimių tyrimas, turint omenyje, kad tai sekmadienio vakaras?
Priklauso nuo to, kas ir kokią informaciją gavo.
Paprastai skambinama telefonu 112 ir ši tarnyba siunčia pagalbą - gaisrinę, greitąją medicinos pagalbą, policiją.
Po to surenkama visa informacija iš įvykio vietos.
Visaip būna.
Tokioms nelaimėms mes turime budinčius tyrėjus, jie paprastai atvažiuoja kiek įmanoma greičiau iš apskričių centrų.
Kad viskas būtų tiksliai įvertinta, pareigūnų reakcija turi būti greita.
Reikia nepamiršti, kad dabar ruduo, ankstyva tamsa ir lietus greitai naikina svarbias detales.
Kita vertus, labai svarbu ir aplinkinių reakcija.
Esu ir pats ne kartą matęs, kad žmonės, matę įvykį ir galintys būti liudininkais, numoja ranka ir išvažiuoja, nepalikę jokių kontaktų.
Nenorėčiau komentuoti, kiek liudininkų nustatyta, tačiau policija atliks savo darbą ir juos apklaus.
Nemaža problema ta, kad liudininkai yra apklausiami po kelis kartus: jie duoda parodymus policijos pareigūnams, po to - teisime, kuris paprastai vyksta po metų ir daugiau.
Jau būna praėję nemažai laiko, žmonės neretai ir pamiršta kai kurias detales.
Tai taip pat gali būti viena priežasčių, kodėl žmonės vengia liudyti.
Būna, kad jie ir pasigaili sutikę liudyti, nes neužtenka vieną kartą nupasakoti įvykį, tenka vaikščioti po teismus, gaišti laiką.
Pone Juknevičiau, kol kas dar negalime sakyti, kad avarijos Plungės rajone priežastis buvo pavojingas lenkimo manevras.
Tačiau, kalbant apskritai, šis manevras pridaro daugybę bėdų - per ketverius metus dėl išvažiavimo į priešingą eismo juostą ir susidūrimo su kita transporto priemone 187 žmonės žuvo ir daugiau negu 1700 sužeista.
Vairuotojai dažnai pamiršta, kad vairavimas - labai atsakingas dalykas.
Ir net menkiausia klaida gali virsti tragedija.
Svarbiausia vairuojant - atidumas.
Ir jeigu kyla nors menkiausia abejonė, manevro daryti negalima.
Skubėjimas, nuovargis, susierzinimas - esą „kiek galiu vilktis iš paskos, aplenksiu kuo greičiau“ - taip pat daro savo.
Pone Šileri, ką daryti su vairuotojais, lenkiančiai neatsargiai?
Naujasis administracinių teisės pažeidimų kodeksas, įsigaliosiantis nuo kitų metų balandžio, numato, kad už pavojingą lenkimą netgi gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Puikus pavyzdys yra Skandinavija, kuri laikoma brandžiausia vairuotojų visuomene.
Tikimės, kad pakaks.
Kiekviena griežtinanti priemonė turi savo tikslą.
Tačiau kita svarbi priemonė - vairuotojų sąmoningumo kėlimas.
Vien baudimais situacijos nepakeisime.
Tai nereiškia, kad Skandinavijos šalyse nebūna skaudžių avarijų, tačiau iki skandinavų mums dar toli.
Bet kažką daryti būtina.
Aš visada sakau, kad geriausia yra pradėti nuo savęs.
Jei šalia sėdintys vaikai mato, kad tėvas ar mama grubiai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tikėtina, kad jie užaugę elgsis taip pat.
Jei matai kelyje agresyviai besielgiantį vairuotoją, tai nereiškia, kad turi elgtis taip pat agresyviai.
Kur kas protingiau tokiam užleisti kelią.
Sąmoningumo kėlimas yra ilgas procesas.
Kita vertus, dabar situacija mūsų keliuose yra kur kas geresnė negu prieš 10 metų, tai rodo ir statistika.
Pravartu ir viziją turėti?
Pavyzdžiui, švedai siekia nulio - t. y. E. Šileris: Taip, ir mūsų tokia siekiamybė.
Pateiksiu ir Vokietijos pavyzdį.
Jeigu greitkelyje atsitinka nelaimė ar kažkas neatsakingai vairuoja, policija tuojau pat sureaguoja ir atvažiuoja.
Kodėl?
Todėl, kad Vokietijoje yra atsakingi žmonės.
Jie tučtuojau reaguoja ir skambina tarnyboms.
Tačiau yra ir gerų dalykų.
Šiemet pradėjome matuoti vidutinį greitį ir matome teigiamus poslinkius.
Nors neišvengiame tragiškų avarijų kelyje „Via Baltica“, tačiau šiame ruože vairuotojų kultūra pagerėjo.
Lietuvoje pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius.
Eismo nelaimių statistika Lietuvoje gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius.
Didžiausias šuolis - Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 (pernai - 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės.
Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės.
Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
TKA ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena - sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298).
Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu.
Sutemose šiemet įvyko tik 13 proc.
Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21).
Daugiausia jų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse.
Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ paskelbtoje ataskaitoje pastebima, kad šių metų rugsėjį, lyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, beveik 15 proc.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad eismo įvykių skaičius išties auga, bet draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos.
Pasak R.
Niekaip neišsprendžiama naudojimosi telefonais problema.
Pasak R.
tags: #avarijos #gamybinese #linijose #lietuvoje