Avarija įvyko tuomet, kai nuo Panevėžio pusės važiavusiam miškovežiui, gabenusiam rąstus, sprogo priekinė kairės pusės padanga.
Tuo metu priešpriešine eismo kryptimi važiavo kitas miškovežis, tačiau be krovinio.
„Pamačiau, kad jis važiuoja į mano juostą. Supratau, kad jam sprogo padanga, nes jis dar bandė sukti vairą į savo pusę. Aš irgi pasitraukiau į dešinę, bet tuomet pajutau smūgį. Jo vilkikas kliudė manojo kabiną ir susikabino mūsų priekabos. Dėl greičio ir mano, ir jo priekaba sulūžo.
Krintantys rąstai kliudė taip pat į Panevėžio pusę važiavusį Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos autobusiuką. Avarijos metu juo važiavo du kariškiai. Incidento metu išsiskleidė autobusiuko oro pagalvės. Jos apsaugojo ekipažą nuo rimtesnių sužalojimų. Medikų pagalbos prireikė keleivio vietoje važiavusiai kariškei. Kariškiai džiaugėsi, kad pabirę rąstai nuo asfalto neatšoko aukštyn ir riedėdami pažeme autobusiuką tiesiog nustūmė nuo kelio. Priešingu atveju avarijos pasekmės galėjo būti skaudesnės.
Po avarijos kelyje sutriko eismas, rąstais buvo užversta dalis eismo juostos.
Aptariamas incidentas su miškovežiais ir kariškių autobusiuku atkreipia dėmesį į galimus pavojus keliuose, ypač gabenant didelius krovinius. Sprogusi padanga gali sukelti grandininę reakciją, turinčią rimtų pasekmių, kaip matome šiuo atveju.
Be tiesioginės avarijos, straipsnyje taip pat minimi ir kiti, su kariniais daliniais ir aviacija susiję įvykiai bei pasakojimai. Vienas iš jų - tai pasakojimas apie aviatoriaus Sigito Noreikos, kuris turėjo ilgą ir įvairiapusišką skraidymo patirtį, įskaitant sklandymą ir skraidymą motorizuotu sklandytuvu.
S. Noreika pažintį su aviacija pradėjo nuo parašiutizmo Pajuosčio kariniame dalinyje, ten 15-metis paauglys atliko keletą šuolių parašiutu.
„Būdavo, atsisėdi vienas į sklandytuvėlį, vaikinukų ir mergaičių būrelis tempia prie jo pritvirtintą guminę virvę, paskui paleidžia - ir šauna kaip iš laidynės. Pakildavo kokius 3 metrus, nuskrisdavo 100 ar 200 metrų. Kam nepasisekdavo, aplamdydavo sklandytuvą, patys jį ir remontuodavom. Paskui paaugliams buvo skirtas rimtesnis mokomasis sklandytuvas „Primorec“ („Pajūrietis“). 1963 metais sklandytuvu „Primorec“ būrelio vadovas, sovietinis lakūnas, su savo mokiniu, nepasiekę Stetiškių aerodromo, įsirėžė į Sodų gatvėje esančio privataus namo stogą.
1964 metų rugpjūtį S. Noreika ir P. Laurenčikas atliko pirmą skrydį motorizuotu sklandytuvu, patys primontavę prie jo liaudyje „emka“ vadinamo motociklo variklį. „Tada apie tai dar neturėjom supratimo, kai neleido pakilti iš aerodromo, skridau iš gretimos pievos. Kartą prisistatė saugumas ir liepė išardyti sklandytuvą, o jeigu ne, patys jį sunaikins. Du kartus užgesus sklandytuvo varikliui, jam teko leistis tiesiog ant pievos. Vieną rudenį vaikinai sklandytuvą išardė ir paliko pas ūkininką daržinėje, nes patys neturėjo nei garažo, nei angaro.
„Jie sugalvojo patobulinti sklandytuvą - degalų baką įdėjo už kabinos. „Bet vienas draugas nutarė skristi pilnu degalų baku. Kylant viskas buvo gerai, bet pakilus ir greičiui sumažėjus sklandytuvas pradėjo suktis, leistis žemyn, kol nukrito.
Netrukus aviacijos entuziastai nutarė Panevėžyje atgaivinti sklandymą ir įkūrė Aviacijos techninį sporto klubą. Tuo metu Agojaus aerodromas buvo uždarytas, o filmo direktoriui su sovietų pasieniečiais nepavyko susitarti dėl leidimo skraidyti.
„Kai nusileidau, pripuolę pasieniečiai ėmė klausinėti, kas skrido, pasakiau, kad aktoriai, apsirengę lakūnų kostiumais. Paskui S. Noreika su „Lituanicos“ kopija įvairiose šventėse mūsų šalyje dar daug skraidė - viską sudėjus būtų net 90 valandų ore.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę S. Noreika, kaip pats sako, gražiai buvo išprašytas iš Aviacijos techninio sporto klubo vadovų, bet liko jame dirbti instruktoriumi. Tada S. Noreikai buvo 50 metų, nebetiko eiti tarnauti kariniu lakūnu į Pajuosčio dalinį.
Straipsnyje taip pat minimas kitas incidentas, susijęs su kariškių daliniu, nors ir ne tiesiogiai su avarija. Tai - Aplinkos ministerijos darbuotojų surengtas didelis pokylis karinio dalinio teritorijoje.
Panevėžio priemiestis. Dembava. Šalia - Lietuvos kariuomenės bazė. Strateginės reikšmės objektas. NATO karinis dalinys, turintis būti pasirengęs bet kada atremti priešo ataką. Būti pasirengęs ginti. Tačiau ši kariuomenės bazė pasiruošusi ne ginti, o gerti. Gausių vaišių stalasPenktadienį, darbo dienos metu čia sugarma šimtai Aplinkos ministerijos departamentų klerkų. Valdiškais automobiliais ir užsakytais autobusais. Kariškiai atiduoda pagarbą degtinę, alų ir šašlykus gabenantiems valdininkams.
Reporteriai, gavę informacijos iš patikimų šaltinių, mėgino patekti į kariuomenės saugomą teritoriją. Sargybinis žurnalistus netyčia įleido į slaptos karinės bazės teritoriją. Žurnalistai prisiartino prie pat vaišių stalų. Aplinkosaugininkai darbo metu nešė ant stalų mišraines, keptus aštuonkojus, farširuotas lydekas, vištas ir kitus karštus užkandžius, tačiau maisto aruodus nustelbė neišsemiami alkoholio klodai.
Buvo fiksuojami ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, ir Seimo narys, buvęs aplinkos apsaugos ministras Bronius Bradauskas. Ministras džiaugėsi šventeAplinkos ministerijos ir jai pavaldžių departamentų vadai teisinosi, kad padaryti masines išgertuves atsiėjo labai nedaug. „Šnapsas - juk ne restorano įkainiais. Lietuvos kariuomenė leidžia gert savo atsigabentą“, - rašoma laidos rengėjų pranešime.
Ministras V.Mazuronis džiaugėsi šia nuostabia švente. Valdininkai patenkinti. Balius pigus. Karinė bazė paversta „bravoru“. Už dyką. Kaip įmanoma į valstybinės reikšmės karinį objektą patekti šimtams civilių? Kas davė leidimą Lietuvos kariuomenės vadovybei karinę bazę paversti Aplinkos ministerijos klerkų linksmybių ir išgertuvių vieta?! O gal vyriausiu kariuomenės vadu jau tapo Mazuronis?! Ar krašto apsaugos ministras tokiu būdu suteikė plotą palėbaut bendrapartiečiui Broniui Bradauskui?
Neoficialiomis žiniomis, Aplinkos ministerijos departamentų klerkai karinėje bazėje siautėjo iki paryčių, girtaujančių valdininkų šūksniai ir dainos skambėjo tuose pačiuose miškuose, kuriuose vėliau buvo nužudyta moksleivė.
Portalo lrytas.lt žurnalisto kalbintas Seimo narys B.Bradauskas, garsėjantis kaip linksmų pobūvių mėgėjas, neįžvelgė nieko blogo, kad karinio objekto teritorijoje vyko pokylis, kurio metu liejosi ne tik dainos, bet ir svaigalai. Politikas didžiavosi, jog būtent jis pradėjo tradiciją kartą per metus švęsti šventę, kurią kasmet rengia kuris nors Aplinkos ministerijos departamentas. B.Bradauskas net 10 metų yra vadovavęs Aplinkos ministerijai. Jo teigimu, karinio dalinio teritorijoje aplinkosaugininkų šventė vyko pirmąkart. „Anksčiau baliai vykdavo vaikų stovyklose, kai jos nebeveikdavo, įvairiose vietose. Visada renkamės penktadieniais, pasidalijame patirtimi, žaidimus žaidžiame, dainuojame. O vakare, aišku, atsipalaiduojame“, - pripažino B.Bradauskas.
Iš filmuoto siužeto matyti, jog Seimo narys kėlė taurelę vilkėdamas aplinkosaugininko uniformą. B.Bradauskas paaiškino: „Tai aplinkos ministro uniforma. Ji pas mane labai gerai išsilaikė, ir Valentinui Mazuroniui palinkėjau tokią pat pasisiūti“, - juokėsi Seimo narys.
Kaip aistringas medžiotojas garsėjantis B.Bradauskas nemato nieko blogo, kad pokylis vyko karinio objekto teritorijoje, juokais sakydamas kad medžiotojai yra savotiškas kariuomenės rezervas.„Mūsų, medžiotojų, yra 30 tūkst. vamzdžių. Tai daugiau negu kareivių Lietuvos kariuomenėje. Jei priešas užpultų, pliektume juos iš dvivamzdžių!“ - išdidžiai pareiškė B.Bradauskas.
Su pačiu ministru V.Mazuroniu antradienį susisiekti nepavyko, jis buvo išvykęs į užsienį. Partijos „Tvarka ir Teisingumas“, kuri yra delegavusi ir aplinkos ministrą, pirmininkas Rolandas Paksas teigė nieko negirdėjęs apie pokylį Dembavos karinio dalinio teritorijoje. Buvusi Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pašiurpo, sužinojusi apie pokylį kariniame dalinyje.
Straipsnyje taip pat minimas ir kitas viešosios erdvės bei privačių valstybės išteklių galimai netinkamo naudojimo atvejis, kai Susisiekimo ministerijos valdininkai su šeimomis surengė didelį pokylį prie Gavio ežero.
„Lietuvos rytas“ rašė, kad vieną rugsėjo pavakarę Ignalinos pakraštyje esančio Antagavės kaimo gyventojus pašiurpino staiga užgriuvę šimtai Susisiekimo ministerijos valdininkų su šeimomis. Į bendrovei „Lietuvos geležinkeliai” priklausančią stovyklavietę ant Gavio ežero kranto plūdę vilniečiai nesuko galvos, kur palikti automobilius. Iš pradžių transportu užgriozdinę vienintelį į kaimą vedantį privažiavimą, vėliau jie įžūliai įsibrovė ir į privačias valdas.
„Tiesiog atvažiavo į kaimyno sodą ir pastatė automobilius. Kai įspėjome, kad tai - privati valda, išgirdome tik pašaipias replikas, jog užsitvertume. Mus tiesiog pasiuntė”, - pasakojo Antagavės gyventojas Aurimas. Vietos gyventojai jau įpratę prie šioje stovyklavietėje nuolat rengiamų triukšmingų švenčių, bet tokio nekultūringo atvykėlių elgesio iki šiol dar nebuvo regėję. „Galėjo bent jau įspėti iš anksto - būtume kur nors išvykę. Valdininkų požiūris į paprastus piliečius šiurpino. Matyt, todėl piliečiai ir bėga iš šios šalies”, - savaitgalio įspūdžius apibendrino Aurimas. Jis kartu su kaimynais ministerijos žmonėms tramdyti iškvietė policiją. Tik kai atvykę pareigūnai ėmė fiksuoti pažeidimus, sukruto ir automobilių savininkai. „Iki pirmos valandos buvome priversti klausytis triukšmingo koncerto. Ministerijos darbuotojus linksmino profesionalūs atlikėjai, renginį vainikavo fejerverkai. Ar jau krizė visiškai baigėsi?
