2025 metų eismo saugumo statistika Lietuvoje siunčia aiškų ir neraminantį signalą: eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, daugėja, o jų pasekmės sunkėja. Per metus šalyje užfiksuoti 2868 eismo įvykiai, žuvo 131 žmogus, sužeisti 3345. Viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamos infrastruktūros problemos, pavojingos sankryžos, eismo organizavimo trūkumai ar nepalankios oro sąlygos. Visa tai turi reikšmės, tačiau esminis veiksnys lieka nuošalyje - žmogus.
„Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos skiriamos vairuotojui. Tai aiškiai parodo, kas laikomas galutiniu atsakingu asmeniu. Todėl bandymai pagrindinę kaltę perkelti infrastruktūrai ar sąlygoms tik silpnina asmeninės atsakomybės suvokimą“, - sako Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas. Jo teigimu, didžiausia problema slypi ne pavieniuose vairuotojų veiksmuose, o pačioje jų rengimo ir kompetencijų vertinimo sistemoje.
„Formaliai įgytas vairuotojo pažymėjimas ir 95 kodo kvalifikacija dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų pasirengęs valdyti transporto priemonę sudėtingomis, realiomis sąlygomis. Šiandien kvalifikacija per dažnai tampa tik dokumentu, o ne realių gebėjimų patvirtinimu“, - pabrėžia dr. M. Vilkickas. Vairavimo mokytojų gildija ne kartą atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo ir kompetencijų vertinimo sistema neatitinka Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinto nepriklausomo vertinimo principo. Praktikoje kvalifikacija dažnai patvirtinama formaliai, be nuoseklaus ir objektyvaus gebėjimų patikrinimo.
„Jeigu įmonės vadovui pakanka tik dokumento, o ne realių kompetencijų, tai jau nėra paprastas aplaidumas. Problemos ne kartą buvo keliamos ir politiniu lygmeniu. Vairavimo mokytojų gildijos atstovai inicijavo susitikimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe bei specialistais, kuriuose buvo diskutuojama dėl asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos. Papildomą nerimą kelia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuojami vairuotojų rengimo tvarkos pakeitimai, kurie, ekspertų vertinimu, ne stiprina, o silpnina reikalavimų kartelę.
„Kai avarijų daugėja, logiška būtų tikėtis griežtesnių, o ne švelnesnių sprendimų. Vairuotojų rengimas nėra administracinė paslauga - tai procesas, formuojantis žmogaus elgesį kelyje, jo požiūrį į riziką ir atsakomybę. Kiekvienas reikalavimų kartelės nuleidimas tiesiogiai atsispindi didesne rizika keliuose“, - teigia dr. M. Vilkickas.
Šiame kontekste neseniai Vilniuje nuo kelio nuvažiavęs miesto autobusas, kuris tik dėl palankių aplinkybių buvo tuščias ir nesukėlė didesnės nelaimės, tampa dar vienu aiškiu signalu. Tai ne atsitiktinė klaida, o sisteminių spragų pasekmė. Auganti eismo įvykių statistika rodo, kad problemų sprendimo nebegalima atidėlioti. Tačiau sprendimas turi prasidėti ne nuo bandymo pasidalinti atsakomybe, o nuo jos sugrąžinimo ten, kur ji ir yra - vairuotojui.
Vairuotojų švietimas galėtų tapti esminiu veiksniu mažinant eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą. Nuoseklus, sistemiškas ir į realias situacijas orientuotas mokymas formuoja ne tik techninius vairavimo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į riziką, sprendimų priėmimą bei kitų eismo dalyvių saugumą.
„Valstybė turi imtis kompleksinių, tarpusavyje suderintų priemonių: peržiūrėti ir sustiprinti vairuotojų rengimo programas, užtikrinti nepriklausomą ir objektyvų kompetencijų vertinimą, įdiegti periodinį kvalifikacijos atnaujinimą, ypač profesinių vairuotojų segmente, bei užtikrinti veiksmingą kontrolę. Be to, būtina aiški politinė valia pripažinti problemą ir ją spręsti ne fragmentiškai, o sistemiškai, siekiant ilgalaikio eismo saugumo gerinimo“ - siūlo Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas.
Pagrindinės avarijų priežastys ir statistika
Lietuvoje pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo nelaimių statistika Lietuvoje gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius. Didžiausias šuolis - Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 (pernai - 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės. Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
Remiantis pirminiais eismo įvykių duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 2878 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 131 žmogus, sužeisti 3355 eismo dalyviai. Pagrindinės eismo įvykių priežastys metai iš metų nekinta - vairuotojai nepaiso pirmenybės taisyklių, nepasirenka saugaus važiavimo greičio ar viršija leistiną greitį, nesilaiko saugaus atstumo. Tačiau už visų šių formuluočių dažnai slypi paprasta tiesa - vairuotojų neatidumas ir dėmesio stoka.
Daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21). Daugiausia jų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse. Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje.
Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja, bet dar pasitaiko. 2014 m. 324 neblaivūs eismo dalyviai sukėlė avarijas, kuriose buvo nukentėjusių, o 2023 m. tokių įvykių sumažėjo iki 156. Bet dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2023 m. Reikia tikėtis, kad Lietuvos kelių eismo dalyviai vis labiau bus sąmoningesni ir nesės už vairo išgėrę ar kitaip apsvaigę, nes tai yra sunkinanti aplinkybė.
Neatsargumas ir dėmesio stoka - pagrindinės problemos
„Niekaip neišsprendžiama naudojimosi telefonais problema. Pasak R. Radavičiaus, tai viena iš pagrindinių neatidumo priežasčių. Kiekvieną kartą, kai vairuotojas žvilgteli į telefoną, jis praranda kontrolę situacijoje. Važiuojant 90 km/val. greičiu, per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 25 metrus. Net ir trumpas žvilgtelėjimas į telefoną, dairysis per langą ar mėgstamos radijo stoties paieška atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio maždaug 3 sekundėms - per jas automobilis spės nuvažiuoti apie 75 metrus. Kiekviena sekundė gali būti lemtinga, jei būtent tuo metu prieš automobilį atsiras kliūtis ir vairuotojas nespės laiku sureaguoti.
Nors saugumui kelių bei gatvių infrastruktūra turi reikšmingos įtakos, statistika rodo, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų. Greičio kontrolės įrenginiai, greičio mažinimo kalneliai ar saugumo salelės gali paskatinti pristabdyti rizikingose vietose, tačiau žmonių gyvybių neišgelbės, jei vairuotojai jų net nepastebės ir nesumažins greičio.
Apgaulingas įsitikinimas, esą man taip nenutiks. Žmogaus protas linkęs kurti saugumo iliuziją: vairuodami dažnai jaučiamės patyrę, pakankamai atsargūs ir kontroliuojantys situaciją, todėl nuvertiname rizikas. Tačiau realybė rodo, kad eismo įvykiai dažniausiai nutinka ne išskirtinėmis aplinkybėmis, o kasdienėse, gerai pažįstamose situacijose, kuriose jaučiamės labiausiai užtikrinti. Psichologijoje tai vadinama nepagrįstu optimizmu - polinkiu nuvertinti asmeninę riziką ir pervertinti gebėjimą kontroliuoti situaciją. Toks mąstymas ypač pavojingas kelyje, nes mažina budrumą ir skatina rizikingą elgesį: „tik trumpam žvilgtelėsiu“, „tik greitai atrašysiu“, „spėsiu sureaguoti“.
Mūsų rizikos suvokimą reikšmingai formuoja ir ankstesnės patirtys. Neigiami išgyvenimai sustiprina budrumą, o pasikartojantis elgesys be pasekmių - priešingai, mažina atsargumą. Tuomet ima formuotis klaidingas įsitikinimas, kad jei nieko blogo neįvyko iki šiol, taip bus ir toliau. Prie šio klaidingo saugumo jausmo prisideda ir technologijos. Šiuolaikinės transporto priemonės aprūpintos pažangiomis saugos bei pagalbos sistemomis, skirtomis palengvinti vairavimą ir didinti saugumą. Tačiau jos taip pat gali sustiprinti įsitikinimą, kad rizika yra valdoma. Vertėtų prisiminti, kad technologijos padeda, bet nepakeičia pagrindinio saugumo veiksnio - vairuotojo dėmesingumo ir priimamų sprendimų.
Kaip pasikeisti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą?
Dėmesingumas kelyje - sąmoningas pasirinkimas
Vairuodami nemažai sprendimų priimame automatiškai, net nesusimąstydami, ypatingai tuose kelio ruožuose, kuriais dažnai važiuojame ir manome juos puikiai žinantys. Tačiau atsakingai vairuoti reiškia ne tik reaguoti į jau susiklosčiusią situaciją, bet ir gebėti ją numatyti - stebėti aplinką, vertinti kitų eismo dalyvių elgesį, suvokti greitį, atstumus ir įsivertinti galimas rizikas. Būtent prognozavimas dažnu atveju leidžia išvengti pavojingų situacijų dar prieš joms tampant nelaimėmis.
Nepamirškite, kad kelyje nėra tokios skubos, kuri būtų svarbesnė už saugumą - jūsų pačių ir kitų eismo dalyvių sveikatą bei gyvybę. Todėl „Via Lietuva“ inicijuota kampanija „Pažadėk man“ šiemet ragina vairuotojus būti sąmoningesniais ir atsakingesniais kelyje - duoti pažadą padaryti viską, kas mūsų galioje, kad visi eismo dalyviai saugiai pasiektų savo namus. Žinutė gali palaukti neperskaityta, skambutis gali būti atidėtas. Neleiskite, kad žmogaus gyvybė taptų akimirkai nukreipto dėmesio kaina.
Lietuvos kelių policijos tarnyba teikiama statistiką rodo, kad Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo nukentėjusių, kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. 2865 eismo įvykiai, 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų. 2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, tai 2022 m. fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės. Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų irgi mažėjo, nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu, 21.
Taip pat yra statistika kiek žuvo dviratininkų keliuose. Jei 2014 m. keliuose žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 m. jų žuvo 11. Pagrindinės kelių eismo įvykių priežastys, kuriose 2023 m. Sužeistų per eismo įvykius skaičius irgi per 10 metų mažėjo. 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėsčiųjų ir 309 dviratininkai. Tai per 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Atkreipiu dėmesį, nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kas metus sužeidžiama daugiau. 2023 m. eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 3349 žmonės, pagrindinės priežastys: reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc., saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc., saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc., pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kt.
tags: #avariju #statistika #vairuojant #desines #puses #vairu