Kelių eismo saugumas - aktuali tema tiek vairuotojams, tiek draudimo bendrovėms. Nors avarijos gali nutikti bet kokiam automobiliui, tam tikros markės ir modeliai statistiškai dažniau atsiduria eismo įvykių suvestinėse. Priežasčių - ne viena: nuo vairuotojų amžiaus ir vairavimo stiliaus iki paties automobilio techninių savybių. Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical" atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje dažniausiai į eismo įvykius patenka „Subaru" automobiliai, o rečiausiai - „Peugeot". Visgi tarp visų tikrintų transporto priemonių didžiausias vidutinis apgadinimų skaičius fiksuojamas tarp „BMW" modelių.
Įmonė „CarVertical“, renkanti automobilių istorijos duomenis, ištyrė beveik 1 mln. automobilių istorijos ataskaitas nuo 2023 metų spalio iki 2024 metų spalio. Paaiškėjo, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka japoniški automobiliai: pirmoji vieta teko Lexus modeliams: GS, CT, NX. Nuo Lexus nedaug atsilieka ir Subaru automobiliai. Šių transporto priemonių avaringumas vidutiniškai siekia net 48,1 ir 47,5 proc. Nors šie automobiliai vertinami dėl savo saugumo ir patikimumo, tikėtina, kad vairuotojai per daug pasikliauna automobilio saugos sistemomis ir neįvertina kelyje pasitaikančių rizikų.
Lietuvoje statistika šiek tiek skiriasi ir atitinka populiarius stereotipus. Prieš kelerius metus buvo paskaičiuota, kiek iš 100 to paties modelio automobilių patenka į avarijas. Skaičiai parodė, kad „garbinga“ pirmoji vieta tenka BMW markės automobiliams: štai BMW 530D ir BMW 530 avarijų dažnis atitinkamai siekė 8,5 ir 8,4 proc. Draudikai fiksuoja, kad tam tikrų markių automobiliai Lietuvoje dažniau patenka į eismo įvykius. Tarp tokių - „Toyota“, BMW, „Volkswagen“, „Audi“. „Lietuvos draudimas“ fiksuoja, kad į bendrovę dėl avarijų dažniausiai kreipiasi BMW markės automobilių vairuotojai. Vien per 2023 m. fiksuota 7 180 tokių atvejų, 2024 m. per pirmąjį pusmetį - 3 201. Beje, BMW, kaip avaringiausia markė, nurodoma kone visose amžiaus grupėse nuo 18 iki 55 m. Antroje vietoje pagal avaringumą - „Volkswagen“. 2023-iaisiais fiksuotos 5 856 minėto gamintojo automobilių žalos, šiemet per pirmąjį pusmetį - 2 563. Trejetuką, anot bendrovės, uždaro „Toyota“ su 4 667 avarijomis praėjusiais metais ir 2 237 incidentais š. m. „Toyota“, kaip avaringiausia markė, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, yra tarp 56-85 m. vairuotojų. O štai „Volkswagen“ - vyresnių nei 86 m.
Dažniausiai į eismo įvykius patenkančios markės ir jų priežastys
Draudimo bendrovės ir kelių policijos statistika atskleidžia įdomų reiškinį - tam tikros automobilių markės daug dažniau figūruoja eismo įvykių suvestinėse. Nors avarijos priklauso nuo daugelio faktorių - oro sąlygų, eismo intensyvumo ar vairuotojo dėmesingumo - vis dėlto kai kurios markės išsiskiria aukštesniu avaringumu. Kodėl taip yra? Tai nereiškia, kad automobiliai techniškai yra nesaugūs - priešingai, daugelis jų pasižymi pažangiomis saugos sistemomis, puikia stabdžių reakcija ir aukštu avarijų testų įvertinimu. Pavyzdžiui, BMW ir Audi dažnai pasirenkami jaunesnių, sportišką vairavimą mėgstančių vairuotojų, kurių rizikingas elgesys gali lemti dažnesnius eismo įvykius. Trumpai tariant, ne markė „nulemia“ avariją - bet vairuotojo charakteris ir elgsena kelyje.
Vienas pagrindinių faktorių - vairuotojo profilis. BMW ir Audi automobiliai dažnai yra populiarūs tarp jaunesnių vairuotojų, kurie mėgsta greitį, dinamišką vairavimą ir ne visada paiso kelių eismo taisyklių. Šios markės asocijuojasi su sportiškumu, galia ir prestižu, todėl neretai jas renkasi tie, kurie nori išsiskirti ar pajusti adrenalino pojūtį už vairo. Dėl to tokie automobiliai dažniau patenka į avarijas, ypač miesto aplinkoje, kur daug sankryžų, pėsčiųjų ir staigių manevrų reikalaujančių vietų, arba greitkeliuose, kur išbandomi automobilio greičio limitai.
Dalis markių, dažnai minimos avaringumo statistikoje, pasižymi galingais varikliais, sportiniu valdymu ir aukšta dinamika. Tai puiku patyrusiems, atsakingiems vairuotojams, kurie moka valdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis ir žino savo galimybių ribas. Tačiau neatsargiems ar nepatyrusiems vairuotojams toks automobilis gali tapti rimtu iššūkiu - ypač esant prastoms oro sąlygoms, slidžiai dangai, blogam matomumui ar intensyviam eismui. Didesnė galia reikalauja geresnės reakcijos, įgūdžių ir savitvardos - o jei to trūksta, net ir nedidelė klaida gali baigtis avarija.
Tokia statistika gali būti iš dalies susijusi ir su bendru automobilių skaičiumi keliuose. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ yra viena populiariausių markių Lietuvoje ir kitose šalyse, todėl šios markės automobiliai dažnai matomi kasdieniuose eismo srautuose. Daugiau šios markės automobilių keliuose natūraliai reiškia ir daugiau galimų incidentų, nes paprasčiausiai atsiranda daugiau galimybių, kad šie automobiliai pateks į avarijas. Tai galima pavadinti paprasta proporcija: kuo daugiau automobilių vienos markės, tuo didesnė tikimybė, kad vienas iš jų taps eismo įvykio dalyviu.
Dažniausiai Lietuvoje žalas patiriančių automobilių sąrašo viršuje - „Subaru". Net 78,7 proc. visų tikrintų šios markės transporto priemonių buvo patyrusios didesnių ar mažesnių apgadinimų. „Senesnius „BMW" modelius mėgsta įsigyti jaunesni ir mažiau patyrę vairuotojai, kurie dažnai sukelia avarijas. Net ir draudimo kompanijos pripažįsta, kad „BMW" vairuotojai kelyje linkę labiau rizikuoti. Rečiausiai Lietuvoje apgadinami - „Peugeot" automobiliai (37.1 proc. visų platformoje tikrintų modelių).
Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, brangiausiai vertinami „Dodge" automobilių apgadinimai - vidutinė žalos vertė siekia 5 945 eurus. Lietuvoje didžiausia vidutinė apgadinimų vertė fiksuota „Porsche" automobiliams - 6 150 eurų. Toliau rikiuojasi „Subaru" - 5 028 eurai ir „Jeep" - 4 495 eurai. Kuo didesnę žalą yra patyrusi transporto priemonė, tuo didesni gali būti jos patirti apgadinimai. Aukštesnės klasės automobilių patiriamų apgadinimų vertė didesnė nei ekonominės klasės.
Mažiausiai apgadinimų patiria ekonominės klasės automobilių gamintojų modeliai: „Fiat" - 1,51 žalos, „Citroen" - 1,57, „Peugeot" - 1,59, „Opel" - 1,6, „Mazda" - 1,61.
Statistiškai, automobiliai į eismo įvykius patenka kas penkerius metus. Žinoma, daug ką lemia ir vairuotojo per metus nuvažiuojamas atstumas. Daug žalų patyrusį automobilį gali būti brangu ir sudėtinga prižiūrėti. Tarp mūsų per pastaruosius metus tikrintų automobilių išsiskiria vienas „Volkswagen Passat", kuris turėjo net 32 žalos įrašus.
Didžiausia tikimybė pakliūti į eismo įvykį yra ten, kur intensyviausias automobilių srautas ir didesnis leistinas važiavimo greitis. Vairuotojams, važiuojantiems šiomis gatvėmis, patariama būti ypač dėmesingiems rikiuojantis į kitą eismo juostą, tinkamai įvertinti kitų eismo dalyvių greitį ir atstumus iki jų. Naudojantis vien šoniniais veidrodėliais yra tikimybė netinkamai įvertinti iš paskos gretima eismo juosta važiuojančios transporto priemonės greitį bei likusį atstumą iki jos. Tokiais atvejais pradėtas persirikiavimo manevras gali baigtis eismo įvykiu. Papildomą pavojų sukelia ir aplinkybės, jei kitas eismo dalyvis nesilaiko leistino greičio apribojimų. Itin svarbu tinkamai įvertinti atstumą iki priekyje esančios kitos transporto priemonės. Viena rekomendacijų, kurios turėtų laikytis saugumu kelyje besirūpinantys vairuotojai, yra trijų sekundžių taisyklė.
Kai automobilis, važiuojantis priekyje, pravažiuoja tam tikrą objektą, pavyzdžiui, kelio ženklą ar kitą orientyrą, mintyse pradėkite skaičiuoti tris sekundes. Šis laikas turi būti ilginamas priklausomai nuo eismo sąlygų. Esant šlapiai, slidžiai kelio dangai rekomenduojamas atstumas gali pailgėti net iki 10 sekundžių. Atstumas nuo kitos transporto priemonės sumažina eismo nelaimės riziką, todėl kiekvienu atveju reikėtų atsakingai įvertinti vairavimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiuose šalies miestuose išauga piko valandomis - ryte maždaug 8-9 val. ir apie 5-6 val. po pietų.
Avaringiausia sostinėje yra Ukmergės gatvė. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais šioje gatvėje buvo fiksuota 790 avarijų. Iš viso Vilniaus mieste pernai buvo registruota kone 18 tūkst. avarijų. Didesnio atidumo vairuotojams reikėtų važiuojant ne tik Ukmergės gatve, bet ir Savanorių prospektu (587 eismo įvykiai) bei Geležinio vilko gatve (425 įvykiai). Aukštą avaringumą Ukmergės ir kitose gatvėse lemia ne vienas veiksnys. Pavyzdžiui, Geležinio vilko g. leidžiamas didesnis greitis, todėl vairuotojai ne visada tinkamai įvertina stabdymo kelią bei atstumus manevruojant. Tuo metu Savanorių pr. ir Ukmergės g. išsiskiria intensyviu automobilių srautu, jose nemažai išvažiavimų iš šalutinių gatvių, kurie didina susidūrimų riziką.
Vidutinė avarijos metu Vilniuje patirtos žalos suma pernai siekė 1,4 tūkst. eurų. Bendra registruotų avarijų Vilniaus gatvėse žalų suma bendrovėje praėjusiais metais viršijo 23 mln. eurų.
Kauno mieste avaringiausios tos gatvės, kuriose eismas intensyviausias. Avaringiausių Kauno gatvių sąrašo viršuje yra Savanorių pr., Pramonės pr., Taikos pr., Jonavos g., Raudondvario pl. Pagrindinės eismo įvykių priežastys yra leistino greičio viršijimas, reikalavimo duoti kelią nevykdymas bei saugaus atstumo nesilaikymas. Džiugu, kad įvykių priežastys išlieka tos pačios.
Šiaulių mieste avaringiausios taip pat tos gatvės, kuriose didžiausi transporto priemonių ir pėsčiųjų srautai. Tai Tilžės g., Pramonės g., Vilniaus g., Vytauto g., Gardino g., Aido g. Pastaruoju metu pastebime, kad nemaža dalis eismo įvykių nutinka su mikrojudumo priemonėmis. Jei prieš kelis metus eismo įvykiuose dalyvaudavo motorinės transporto priemonės, pėstieji ir vienas kitas dviratininkas, tai dabar nemažai eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai, vienaračių ar el. paspirtukų vairuotojai. Tai pakankamai plačiai paplitusios judumo priemonės, yra pakankama infrastruktūra jų eismui, tačiau nepakanka vairuotojų atidumo, atsakingumo, gal ir patirties teisingai įvertinti eismo situaciją, tinkamai suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio.
Panevėžio mieste ir rajone mažėja „juodųjų sankryžų“, nes įrengiamos žiedinės sankryžos ir gerėja kelių kokybė. Pavyzdžiui, Klaipėdos g. ir Dariaus ir Girėno g. sankryža.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Klaipėdoje registruotas 1591 eismo įvykis, iš jų - 136 įskaitiniai, per kuriuos sužeisti 155, žuvo - 3 asmenys. Daugiausiai įskaitinių eismo įvykių įvyko dėl pareigų pėstiesiems nevykdymo, kai užvažiuojama ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. registruotas 21 toks eismo įvykis) ir saugaus greičio nepasirinkimo (minimu laikotarpiu registruoti 8 tokio pobūdžio eismo įvykiai).
Faktoriai, lemiantys avaringumą
Remiantis ERGO eismo įvykių statistika, daugiausiai avarijų įvyksta pirmadieniais. Nelaimių keliuose gausu ir ketvirtadieniais bei penktadieniais, žiemos ir pavasario mėnesiais bei šventiniais laikotarpiais - prieš Kalėdas ir Naujuosius metus, per Vėlines lapkričio pradžioje. Nelaimingiems atsitikimams įtakos turi ir orai - staiga pasikeitus oro sąlygoms, gausiai palijus, pasnigus ar pirmųjų šalnų metu taip pat fiksuojame daugiau avarijų.
Išsiskiria žiedinės sankryžos (pavyzdžiui, Savanorių žiedas Vilniuje), parkavimo aikštelės, kiemai ir siauros miestų gatvės. Skirtingais laikotarpiais tam tikrose vietovėse įvyksta daugiau avarijų, kai vyksta ten esančių gatvių remontas, pasikeičia ženklinimas.
Didžiausias avaringumas stebimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šimtui automobilių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje skirtingais metų mėnesiais vidutiniškai tenka nuo 9 iki 17 avarijų.
Avaringumui nemažą reikšmę turi ir orų sąlygos. Rugpjūtis, pasak specialistų, būtent tas mėnuo, kuomet jau kelis metus iš eilės fiksuojama daugiausiai stichinių nelaimių suniokotų automobilių, o bendras draudžiamųjų įvykių skaičius per metus vidutiniškai siekia daugiau nei 2000.
Draudimo bendrovės taip pat nuolat stebi avaringumo statistiką ir naudoja ją nustatydamos draudimo įmokas. Pastebima, kad kai kurios markės turi dideles draudimo įmokas, nes jos yra laikomos didelės rizikos transporto priemonėmis. Tai gali būti susiję su jų galingumu, vairavimo dinamiškumu arba tam tikromis kitomis savyėmis, kurios padidina avarijų riziką. Didesnė rizika taip pat gali būti susijusi su automobilių vagystėmis - pavyzdžiui, jei tam tikros markės automobiliai dažniau tampa vagių taikiniais, draudimo bendrovės privalo įvertinti šį faktorių ir atitinkamai pakoreguoti draudimo įmokas. Be to, markės, kurios dažniau patenka į avarijų statistiką, paprastai taip pat turi didesnes draudimo įmokas, kad kompensuotų galimas nuostolių išlaidas.
Remiantis minėtos draudimo bendrovės duomenimis, daugiausiai eismo įvykių šiais metais buvo užfiksuota vairuotojų amžiaus grupėje nuo 36 ir 45 metų amžiaus. Šio amžiaus vairuotojai buvo susiję su 28 proc. visų bendrovėje registruotų gyventojų transporto žalų. Praėjusių metų duomenys rodo panašią situaciją - šios amžiaus grupės vairuotojai „atsakingi“ už 27 proc.
Kaip rodo bendrovės turimi duomenys, saugiausiai vairuoja asmenys tarp 18−25 bei 66−86 metų amžiaus. Šiais metais šiose amžiaus grupėse fiksuota, atitinkamai, 5 proc. ir 10 proc.
Su amžiumi prastėja ir vairavimo įgūdžiai, koncentracija kelyje. Ir nors šioje amžiaus grupėje avarijų skaičius bendrai nėra didelis, tačiau žalos fiksuojamos didesnės nei kitose amžiaus grupėse.
Kaip pastebi specialistai, itin didelė dalis eismo įvykių atsitinka dėl vairuotojų išsiblaškymo, kada motorinių transporto priemonių vairuotojai užsiima pašaline veikla, nekoncentruoja dėmesio į kelią, į aplinką, o kalba telefonu, rašo žinutes ar užsiima kita veikla, kuri reikalauja papildomo dėmesio.
MOKESČIŲ EKSPERTAS: 0% mokesčiai legaliai, 2 pakopa - ko nesako VMI?
Labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiuose šalies miestuose išauga piko valandomis - ryte maždaug 8-9 val. ir apie 5-6 val. po pietų.
Pasibaigus slidžiam ir tamsiam žiemos sezonui, vairuotojai susiduria su kitais iššūkiais. Po žiemos dažnai suprastėja kelių būklė - atsiveria duobės ir dangos įtrūkimai, o rytais susiformuojantis plikledis vairuotojams irgi tampa nemalonia staigmena. Be to, šylančios dienos skatina atsipalaidavimą kelyje - vairuotojai dažniau viršija greitį, mažiau dėmesio skiria aplinkai, o tai didina eismo įvykių tikimybę.
Vis dėlto, net ir budrūs vairuotojai ne visada gali išvengti netikėtų situacijų kelyje. Pavyzdžiui, viena didžiausių žalų Vilniaus gatvėse fiksuota praėjusių metų liepos pabaigoje, kai siaučiant stipriam vėjui ant Tauro gatve važiavusio automobilio užvirto medis. Šio įvykio padariniai siekė 53 tūkst. eurų.
Ne markė lemia saugumą - o elgesys kelyje. Net ir galingiausias automobilis gali būti saugus, jei vairuotojas laikosi taisyklių, neskuba ir gerbia kitus eismo dalyvius.
tags: #avaringiausiu #automobiliu #statistika