Bagažinių turgus - tai unikalus renginys, kurio idėja, paplitusi Vakarų Europoje, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Bene žinomiausias tokio turgaus pavyzdys yra Kaune, kuris veikia jau daugiau nei septynis metus. Šis renginys, angliškai vadinamas „car boot sale“, nėra komercinio pobūdžio veikla, o labiau suvokiamas kaip bendravimo ir laisvalaikio praleidimo forma. Žmonės suvažiuoja automobiliais ir prekiauja iš bagažinių, atlaisvindami namų lentynas nuo nereikalingų daiktų.
Jurbarke bagažinių turgaus idėją panoro įgyvendinti Eglė Kimutienė. Tai nebuvo pirmas kartas, kai ši iniciatyva atsirado Jurbarke. Prieš kelerius metus tokie renginiai jau buvo organizuojami, tačiau neradus tinkamos vietos savame mieste organizatoriai pasirinko Raseinius. Iš pradžių bandyta organizuoti turgelį Greičiuose, tetos kieme, tačiau dėl vietos trūkumo ir saugumo sumetimų teko ieškoti kitos erdvės.
Iniciatyvos startas ir populiarumas
Pirmasis E. Kimutienės bagažinių turgelis įvyko rugpjūčio pirmąjį sekmadienį nuosavo namo kieme, jame dalyvavo apie 30 prekiautojų. Jame nusipirkti buvo galima vaikiškų ir moteriškų rūbų, knygų, papuošalų, užuolaidų. „Man taip norėjosi visus suvienyti, labai gera idėja atrodė, o ir žmonėms iškart patiko. Pati stebėjausi ir valdžios palaikymu, kurie davė leidimą bagažinių turgų rengti automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jurbarko turgaus“, - pasakojo Eglė.
Per gegužės 13-ąją, sekmadienį, Jurbarke šurmuliavo prekeiviai - rinkosi tie, kam nesvetimi bagažinių turgūs. Į pirmąjį turgelį prie didžiosios „Norfos“ parduotuvės Lauko g. prekiautojai nevėlavo - apie 13 valandą jų jau buvo susirinkę daugiau nei pusšimtis. „Registravosi trisdešimt. Kaip ir pernai, šiemet į bagažinių turgelį atvyko ne tik jurbarkiečiai. E. Kimutienė džiaugiasi, kad turgeliui pasirinkta aikštelė talpesnė nei buvo prie Nemuno. Čia yra ir šimtuoju numeriu pažymėta vieta.“
Turgelis vyko jau penkis kartus, paskutiniuosius - 100 vietų aikštelė buvo pilna - atvyko prekiautojų iš Tauragės, Šakių, Veliuonos, Kauno, Pagėgių, Sudargo, Smalininkų ir, žinoma, Jurbarko.
Iššūkiai ir nesusipratimai
Tačiau gražią idėją aptemdė nesklandumai, dėl kurių turgelis savo veiklą sustabdė. Portalas tv3.lt sulaukė vietinių jurbarkiečių laiškų, pasidomėti, kas nutiko gražiai idėjai. Pati bagažinių turgaus iniciatorė apie priežastis nedaugžodžiavo, paminėjo sulaukusi pastabų dėl iniciatyvos vykdymo. Kaip buvo skelbiama kvietimuose į bagažinių turgų, prekiauti jame galima viskuo, ko žmogui nebereikia: nuo namų apyvokos daiktų, drabužių, avalynės ir interjero detalių, įvairių niekučių, paveikslų ir senienų iki buitinių prietaisų, antikvarinių vertybių.
Viešojoje erdvėje sklandė įvairūs Jurbarko bagažinių turgaus prekeivių pamąstymai, kas neįtiko vietiniams, kad šio turgelio veiklą teko sustabdyti. Portalui tv3.lt siųstame laiške prekeivė Lina prisistačiusi moteris pasakojo, kad pykčiai kilo pasiskundus vietiniams verslininkams. Anot jos, verslininkai ėmė skųstis valdininkams, kad šis turgelis sutraukia vietinio turgaus prekeivius. Linos teigimu, vietiniai išsigando konkurencijos ir ėmė pavydėti bagažinių turgelio sėkmei.
Portalo tv3.lt kalbintas Jurbarko miesto meras Skirmantas Mockevičius tvirtino, kad idėją palaiko, tik sulaukęs tam tikrų pranešimų, turėjo reaguoti, bet žada tolimesnę pagalbą idėjos vystymui. „Nesibaigė turgelių idėja, tiesiog atsirado tam tikrų žmonių, kurie informavo apie ten vykstančias negeroves. Buvo seniūnas įpareigotas tą informaciją patikrinti ir ten apsilankyti. Seniūnas gal šiek tiek nesusikalbėjo su organizatore, galbūt ne ta forma pasakė, kas ne taip yra su tokio pobūdžio renginiu. Problema ta, kad organizatorė norėjo daryti nekomercinį renginį, o jis gavosi komercinis. Susidomėjimas tikrai žmonių buvo, problemų nebeliko. Aš pats kalbėjau su organizatore ir ji užsiminė, kad yra prekeivių, kurie bando prisidengti šio turgelio idėja ir pardavinėti naujus daiktus ar drabužius. Todėl jai sunku sukontroliuoti visus. Ši problema iškilo, galbūt ateityje reikėtų tiesiog kontrolei daugiau dėmesio ar pajėgų skirti. Nes ir sunku vienam žmogui viską suvaldyti“, - tikino miesto meras.
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus portalui tv3.lt tvirtino, kad asmeniškai nėra nusiteikęs prieš bagažinių turgelio idėja. Pasak jo, problema yra šio turgelio veiklos pobūdžio neatitikimas su pirmine koncepcija. „Leidimas buvo išduotas nekomerciniam renginiui, dar kartą galiu pabrėžti, o ten vyko tiesiog antras, įprasto pobūdžio turgus. Norisi manyti, kad tai lėmė tik neišmanymas teisinės bazės, galbūt nesuvaldymas situacijos. Bet būtent todėl ir reikia tartis, visi geranoriškai padėtų. Visgi, jauni žmonės neturėtų manyti ir tokį požiūrį brandinti, kad tik Vakaruose laikomasi įstatymų. Lietuvoje irgi turime juos, tai ir laikykimės“, - teigė G. Stoškus.
Atgimimas ir ateities planai
Bagažinių turgelio organizatorė Eglė Kimutienė nesusipratimus su rajono valdžia ir konkurentais išsprendė pasirinkdama organizuoti renginį privačioje teritorijoje. „Suradome privačią aikštelę, susitvarkėme dokumentus, kad neturėtume jokių problemų nei su valdžia, nei su vietos verslininkais“, - sakė E. Už idėjos palaikymą jurbarkietė dėkoja visiems - šeimai, draugams, įvairioms įmonėms ir informaciniams rėmėjams.
„Kitame turgelyje turėsime ledų iš aparato, šerbeto ir kavos. Visų laukiame kiekvieną sekmadienį nuo 14 iki 18 val.“, - sakė E. Kimutienė.
Eglė taip pat įgyvendino ir dar vieną gražią idėją - jos organizuotuose turgeliuose buvo specialios dėžės, kuriose žmonės galėjo palikti neparduotus daiktus. Surinkti daiktai buvo perduoti asociacijai „Lašelis meilės“, kuri rūpinasi socialiai remtinomis šeimomis.
Kauno bagažinių turgus yra puikus pavyzdys, kaip tokie renginiai gali būti sėkmingai organizuojami. Vienas iš prekybos miestelyje „Urmas“ esančio Kauno bagažinių turgaus organizatorių Jonas Plenta portalui tv3.lt pasakojo, kad ne vieno miesto atstovai konsultuojasi dėl bagažinių turgelio įrengimo savame mieste. „Mes organizuojame privačioje teritorijoje ir esame infrastruktūrą sukūrę, sprendžiame organizacinius klausimus. Tiek šiukšlių išvežimą, tiek tualetų išvalymą. Šie dalykai kainuoja ir turi būti nuolatinė jų priežiūra. Be to, ir automobilių išdėstymas kiekvieną sekmadienį yra atsakingo žmogaus darbas. Dėl to renkamas 10 eurų mokestis. Koncepcija bagažinių turgaus tokia, kad kiekvienas žmogus gali prekiauti, mainyti, atiduoti savo nereikalingus daiktus. Nėra skirtas prekybai, verslo vystymui. Netoleruojame tokių, kurie perka ir perparduoda prekes, nes tai yra kitoks turgus. Visko pasitaiko, mes tokius įspėjame, išprašome. Nors tikrai žmonės dar painioja su sendaikčių ir kitokiais turgais“, - pasakojo J. Plenta. Jis nurodė ir Kauno bagažinių turgaus pasiektą dalyvių rekordą - virš 400 automobilių.
Kaunas Bagažinių Turgus 2026 – Neįtikėtini Radiniai!
Svarbi informacija dalyviams ir organizatoriams
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė priminė svarbią informaciją bagažinių turgaus prekeiviams ir organizatoriams. „Tokiais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, nenaudojamus baldus, buitinę techniką ir pan. turtą) galima parduoti neįregistravus individualios veiklos, kadangi, paprastai tariant tai nėra laikoma verslu. Tokiu atveju ir mokesčių jokių nereikia mokėti. 15 proc. Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti tik tada, jei parduodamas daiktus už didesnę sumą nei juos įsigijo, uždirba “grynojo pelno” (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) daugiau kaip 2500 € per metus. Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, todėl tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama“, - nurodė R. Virvilienė.
Jos teigimu, reikalavimus, kokius turi atitikti ir kur tai gali daryti gyventojas, norintis organizuoti tokią prekybą, sprendžia savivaldybės. O gyventojas vykdantis veiklą, t.y. nuomojantis vietą prekiautojams ir už tai gaunantis pajamų, ją turi įteisinti (juridinis asmuo ar individuali veikla) ir atitinkamai pagal tai sumokėti mokesčius.
Tvarumas - ne tik mada. Vis daugiau žmonių renkasi neskubėti į prekybos centrus, o ieškoti „antrų namų“ geros būklės daiktams. Tikėtina, kad Jurbarko bagažinių turgelis, įveikęs pirminius sunkumus, sėkmingai tęs savo veiklą, praturtindamas miestiečių laisvalaikį ir skatinant tvarų vartojimą.