1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stoties rajone įvykusi traukinio avarija iki šiol išlieka didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje. Šis įvykis, nutikęs sovietmečiu, apaugo daugybe mitų ir klaidingų interpretacijų, kurios kartais net sumenkina tikrųjų aukų ir nukentėjusiųjų atminimą. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti tikrąsias nelaimės aplinkybes, remiantis istorinių šaltinių ir liudininkų parodymais, bei paneigti populiarius mitus, ypač susijusius su žuvusiųjų skaičiumi.
Katastrofos aplinkybės
Nelaimė įvyko 1975 m. balandžio 4 d., penktadienį, Atvelykio dieną, apie 17 val. 30 min. Saulėtą popietę iš Vilniaus į Kauną važiavęs keleivinis traukinys Nr. 513, sudarytas iš dviejų sąstatų po keturis vagonus, buvo sausakimšas. Traukinys, važiuodamas apie 70 km/val. greičiu, neturėjo sustoti Žaslių stotyje. Tačiau likus dvidešimčiai metrų iki stoties, tiesiai prieš traukinį esančiame atsarginiame kelyje stovėjo krovininio traukinio vagonas-cisterna su benzinu, kurio galas buvo per daug išsikišęs į pagrindinius bėgius.
Smūgis į benzino cisterną ją prakirto, o kibirkštys sukėlė gaisrą. Pirmasis keleivinio traukinio sąstato vagonas, kuriame buvo mašinistas, apvirto ant šono. Antrasis vagonas nuriedėjo nuo bėgių, užšoko ant pirmojo ir, apipiltas benzinu iš prakirstos cisternos, užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo į benzino cisterną ir buvo visiškai apimtas liepsnų, kas neleido išgelbėti jame buvusių žmonių. Ketvirtasis vagonas taip pat nuriedėjo nuo bėgių.
Liudininkų parodymai ir mitų paneigimas
Vienas dažniausiai kartojamų mitų apie Žaslių katastrofą yra apie tūkstantį žuvusių žmonių. Šią versiją, pasak kai kurių šaltinių, paskatino vieno tinklaraštininko pasidalinta informacija. Tačiau atidžiau išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą ir išlikusius liudininkų pasakojimus, paaiškėja, kad toks skaičius yra nepagrįstas.
Pavyzdžiui, liudininkė M. V., važiavusi trečiajame vagone, nurodė, kad stovėjo vagone, nes nebuvo sėdimų vietų. Ji patyrė galvos traumą ir sumušimus, tačiau stiprių apdegimų nepatyrė. Kitas liudininkas, V. D., taip pat važiavęs trečiuoju vagonu, teigė, kad sėdimos vietos buvo užimtos, bet stovinčių keleivių jis nematė. Pasak jo, pasirodžius liepsnai, keleiviai metėsi į priešingą pusę, daužė langus ir lipo lauk. Tai paneigia teiginį, kad trečiajame vagone niekas neišgyveno ir visi sudegė.
Nors oficialiai buvo teigiama, kad traukinyje buvo apie 850 keleivių, liudininkų parodymai rodo, kad kai kuriuose vagonuose, pavyzdžiui, antrajame, buvo laisvų vietų. Tai leidžia manyti, kad ne visi keleiviai susigrūdo katastrofą patyrusiuose vagonuose.
Taip pat paneigtas mitas apie akimirksniu kilusį siaubingą gaisrą, neleidusi jokių galimybių pabėgti. Mašinisto G. T. parodymai rodo, kad pirmasis vagonas nedegė iškart, o tik vėliau, po to, kai apvirto. Nukentėjusioji A. P. pasakojo, kad po smūgio nukrito ant grindų, o vėliau pamatė žmones lipančius pro langą, kol aplink siautėjo liepsna. Tai rodo, kad žmonės turėjo laiko reaguoti ir bandyti gelbėtis.
Gelbėjimo darbai ir nukentėjusiųjų pagalba
Katastrofos akimirką šalia buvę Žaslių medžio apdirbimo įmonės darbuotojai ir kiti vietos gyventojai nedelsdami puolė gelbėti įstrigusiuosius. Į nelaimės vietą buvo atvežta daug greitosios pagalbos automobilių iš įvairių miestų, o sunkiausi sužeistieji buvo vežami į Kauno ligoninę. Žaslių ligoninėje dirbusi Alina Mišliuvienė prisimena siaubingą vaizdą: žmonės klykė, raudojo, o personalas teikė pagalbą sunkiai sužeistiems, apdegusiems, patyrusiems trauminį šoką jauniems žmonėms.
Daug žmonių patys bandė gelbėtis iš degančių vagonų. Liudininkė Valerija Zablackaitė-Jakštienė pasakojo, kad vienas vagonas buvo nuvirtęs, kitas degė, o žmonės laisvai lipo iš vagonų. Kiti liudininkai pasakojo apie daugybę bėgančių žmonių, kurie buvo pasimetę ir ieškojo pagalbos. Tai patvirtina, kad iš degančio traukinio išsigelbėjo daugybė žmonių, o ne tik vienetai.
Nutylėtas tragedijos mastas ir oficialūs duomenys
Sovietmečiu įvykusios katastrofos ir jų mastai dažnai būdavo slepiami ar cenzūruojami. Žaslių tragedijos atveju, siekiant išvengti tarptautinio dėmesio, tarybų valdžia oficialiai paskelbė, kad žuvo tik 20 žmonių, o 39 buvo sužeisti. Tačiau šie duomenys neatitinka realybės, nes vien į Kaišiadorių ligoninę per pirmąją valandą buvo atvežta apie 80 sunkiai sužeistų ir apdegusių žmonių.
LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija avarijos kaltininkais pripažino kelio meistrą ir dispečerį, kurie buvo nuteisti atitinkamai trejiems ir trylikai metų kalėti.
Atminimas
1975 m. prie pat geležinkelio pastatytas koplytstulpis aukoms atminti. 1991 m. rugpjūčio 31 d. Žaslių geležinkelio stotyje atidengtas ir pašventintas paminklas žuvusiems traukinio katastrofoje atminti. 2004 m. rugpjūčio 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastatė kryžių.