Eismo saugumo specialistai liūdnai juokauja: vienintelis būdas visiškai išvengti bet kokios tikimybės žūti ar susižeisti avarijos metu yra apskritai niekur nevažiuoti. Tačiau kadangi užsidaryti namuose neįmanoma, išvengti baisių nelaimių ir suprasti jų pasekmes padėtų suvokimas, kokių pavojų galima tikėtis važiuojant vienokiu ar kitokiu greičiu, kuo skiriasi smūgiai į skirtingas automobilio dalis.
Kaltininkas - greitis
Po savaitgalį įvykusios avarijos, per kurią didžiuliu greičiu lėkęs neblaivus vyras Utenoje užmušė taksi automobiliu važiavusias dvi keleives bei vairuotoją ir sužalojo visus paties vežtus keleivius, aplinkiniai stebėjosi - kaip įmanoma, kad dieną mieste įvyktų tokia baisi tragedija? Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas neslėpė, kad visada eismo įvykis įvyksta dėl ne vienos priežasties, bet greitis dažnai yra viena jų.
„Net labai nežymus greičio sumažinimas keliuose duoda didelį efektą. Įrodyta, kad vos 1 kilometru per valandą sulėtinus eismą, visuose keliuose žūčių sumažėtų net 5 procentais“, - aiškino pašnekovas. Bet kartais pakanka ir nedidelio greičio (kad ir 50 km/val.), kad smūgis būtų lemtingas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien visame pasaulyje žūsta po 3,4 tūkst. žmonių, o avarijų metu patirti sužalojimai yra trečia pagal dažnumą neįgalumo priežastis.
Šiurpi statistika neaplenkia ir Lietuvos. Per praėjusius metus mūsų šalies keliuose žuvo 258 žmonės ir dar 4040 buvo sužalota. Dažniausiai pasitaikančios avarijų traumos - plyšę jungiamieji audiniai, sumušta galva ir nugara, sukrėstos smegenys, lūžęs stuburas ar kaklas, sužaloti vidaus organai, sumušti keliai.
Pasitaiko laimingų nelaimių
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas, eismo įvykių tyrimų ekspertas Edgaras Sokolovskis neslėpė, kad per avarijas nutinka neįtikimiausių dalykų. Kartais žmogus žūsta palyginti nedideliu greičiu atsitrenkusiame automobilyje, o kartais po baisaus smūgio atsiperka tiktai menkais sužeidimais. Pasekmes lemia daugybė dalykų: automobilio būklė, saugumo sistemos, oro pagalvės, ar žmonės važiavo prisisegę saugos diržais ir kita, tačiau greičio įtaka yra didžiulė.
Pasak eksperto, atsitrenkus į kliūtį apie 20 km/val. greičiu paprastai jokių esminių sužalojimų vairuotojas ir keleiviai nepatiria, tačiau greičiui didėjant tikimybė susižeisti staiga ima augti. Jau esant 50 km/val. greičiui yra didelė tikimybė, kad automobilyje važiuojantys žmonės bus sužaloti, ypač jeigu važiuojama be saugos diržų, o mašinoje nėra oro pagalvių. Užtat artėjant prie 90 km/val. įmanoma net žūti.
Smūgio vieta itin svarbi
Dar viena svarbi aplinkybė - į kurią automobilio vietą tenka smūgis. „Mieste važiuojant leistinu greičiu ir atsitrenkus automobilio priekiu žmonės gali patirti sužalojimų. Jei bus prisisegę saugos diržais, tokia tikimybė mažesnė. Tačiau smūgis į šoną daug pavojingesnis“, - tvirtino E.Sokolovskis.
Pasak eksperto, jeigu automobilyje nėra šoninių oro pagalvių, tai labai pavojinga. Durelėse yra sustiprinimai, kurie sušvelnina smūgį, tačiau nėra smūgio gesinimo taškų. Savo ruožtu priekinė automobilio dalis turi deformacinių zonų ir geriau užgesina smūgį. Be to, šoninio smūgio metu mažiau apsaugo ir saugos diržai. Jie laiko žmogaus liemenį, tačiau viršutinė kūno dalis laisvai juda į šalis, tad nuo trenksmo dažnai stipriai sužalojama galva, rankos bei pečiai.
Verčiantis gelbėja diržai
Bet tokiose avarijose, kai nuo kelio nulėkęs automobilis verčiasi, saugos diržai yra didžiausi gelbėtojai. Tokiais atvejais neprisisegę vairuotojai ir keleiviai nukenčia itin stipriai, nes virstant automobiliui atsitrenkia į jo salono vidaus elementus arba būna išsviedžiami iš automobilio ir susižaloja galvą. Būna, kad transporto priemonė užrieda ant iškritusio žmogaus ir mirtinai jį prispaudžia.
Specialisto teigimu, pavojingiausios avarijos įvyksta, kai transporto priemonės susiduria kaktomuša, nes abiejų automobilių greitis smūgio metu iš esmės sumuojamas. Pavyzdžiui, 70 km/val. greitis atrodo nedidelis. Bet jei susiduria du tokiu greičiu važiuojantys automobiliai, smūgis prilygsta trenksmui 140 km/val. greičiu į stovinčią kliūtį. Tuomet tikimybė, kad avarija baigsis mirtimi, labai didelė.
Avarijų pasekmes lemia ir paskutiniai vairuotojo veiksmai - ar jis stipriai stabdo, ar smūgis tenka tiesiai į tą vietą, kurioje sėdi žmonės, o gal prieš susidūrimą automobilis ima slysti. „Greitis mažėja ir slystant, ir stabdant. Slystant smūgis mažiau pavojingas, tačiau po jo paprastai mašina nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi dar kartą arba apvirsta“, - pasakojo E.Sokolovskis. Dėl tokių priežasčių žmonės gali patirti daugiau, tačiau lengvesnių sužalojimų nei po tiesioginio smūgio.
Tiriant avarijas pasitelkiami ir kompiuteriai
Eismo įvykių aplinkybes tiriantis E.Sokolovskis neslėpė, kad po avarijos įmanoma gana tiksliai apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo susidūrę automobiliai, net jei įvykio niekas nematė. Skaičiavimai atliekami kompiuterinėmis programomis, kurios įvertina slydimo bei stabdymo žymes, automobilių sugadinimą, jų padėtį ir daugybę kitokių aplinkybių.
Išmetamųjų dujų spalva - variklio būklės indikatorius
Ar žinojote, kad pagal dūmų, išeinančių iš išmetimo vamzdžio, spalvą galite pasakyti, kokios būklės yra variklis? Straipsnyje aprašoma visa vizualinė automobilio būklės diagnostika pagal dūmų spalvą iš išmetimo vamzdžio. Tegul tai nėra šimtaprocentinis smūgis, bet vis tiek tikra užuomina apie "diagnozę". Ir tuo pasinaudoję, galite užkirsti kelią automobilio "ligai", atlikdami profilaktinį patikrinimą ir reikiamą reguliavimą.
Didelis baltų dūmų debesis iš išmetamųjų dujų ryte
Užvesdami automobilį, ypač šaltą žiemos rytą, tikriausiai pastebėjote baltų dūmų debesis, išeinančius iš išmetimo vamzdžių ir apgaubiančius automobilį iš nugaros. Debesis pakyla aukštyn ir visiškai ištirpsta ore. Tokių "dūmų" spalva paaiškinama tuo, kad automobilio variklis per naktį atvėsta ir tampa labai šaltas. Debesis savo sudėtyje nėra dūmų, tai yra vandens garai, kurie kondensuojasi veikiami šalto oro. Vandens garai yra šalutinis benzino degimo produktas ir susidaro esant žemai temperatūrai. Kuo jis žemesnis, tuo didesnis ir labiau pastebimas debesis. Didelis vandens garų kiekis išmetamosiose dujose rodo gerą variklio veikimą.
Pačiai išmetimo sistemai išmetamųjų dujų spalva nėra geras rodiklis. Ilgose kelionėse, kai variklis sušyla iki optimalios darbinės temperatūros, vanduo visiškai išgaruoja. Jei automobilis juda nedideliais atstumais, variklis nešyla iki norimos temperatūros, o išmetimo vamzdžiuose ir duslintuve lieka vandens, o tai sukelia koroziją. Jei lauke saulėtas oras, variklis turi optimalią temperatūrą, o garai ir toliau išeina, tuomet galite būti tikri, kad yra problemų su varikliu.
Tiršti balti dūmai pašildžius variklį
Baltų dūmų atsiradimas pašildžius variklį, kai jo debesis pasiekia didžiulį dydį ir tankį, rodo esamą problemą. Tiršti balti dūmai yra ženklas, kad aušinimo skystis, kuris yra pusė vandens, pateko į variklį. Kai variklis įkaista, jį sudarančios metalinės dalys išsiplečia. Tarp dalių, įskaitant cilindrų galvutes, yra tarpinės, vadinamos alyvos sandarikliais. Jų užduotis yra užkirsti kelią aušinimo skysčio nutekėjimui cilindro viduje. Susidėvėjus galvutės alyvos sandarikliams, skystis pradeda prasiskverbti į cilindrą. Norint išvengti rimtų variklio problemų, būtina pakeisti cilindrų bloko tarpiklius. Tiršti balti dūmai taip pat gali atsirasti dėl cilindro galvutės įtrūkimo. Tai rimta problema, dėl kurios reikia kreiptis į autoservisą.
Jei abejojate, kokie dūmai išeina (vadinamasis aliejus arba įprasti vandens garai), tuomet turėtumėte pašildyti variklį ir pritvirtinti popieriaus lapą prie išmetimo vamzdžio angos. Po to palaukite, kol iš lapo išgaruos visa drėgmė. Kai drėgmė išgaravo ir nepaliko būdingų aliejaus (riebių) dėmių, baltų dūmų atsiradimo priežastis iš tikrųjų yra netinkamas aušinimo sistemos veikimas.
Nuolatiniai balti dūmai iš išmetamųjų dujų
Kai kuriuose 90-ųjų vidurio automobiliuose yra vakuuminis žarnos vožtuvas varikliui. Tiršti balti dūmai susidaro dėl transmisijos skysčio patekimo į variklį per šį vožtuvą. Į cilindrus patenkantis skystis greitai užteršia uždegimo žvakes, o tai reiškia, kad nėra kibirkšties ir cilindro gedimas. Čia nėra nieko gero, tačiau šiuo atveju neverta kalbėti apie didelę riziką varikliui.
Dūmai melsvai balti
Jei užvedus automobilį iš išmetimo vamzdžių išsiskiria melsvi dūmai, tai rodo, kad į cilindrus pateko nedidelis variklio alyvos kiekis. Užvedus variklį, alyva dega per kelias sekundes, dūmai išnyksta ir daugiau neatsiranda. Melsvai baltų dūmų atsiradimas nerodo rimtos problemos, neviršija alyvos suvartojimo ribos ir nėra stūmoklio nusidėvėjimo požymis. Tai galima palyginti su kūno "standumu" ryte, kuris greitai išnyksta po kelių judesių.
Nuolatiniai melsvai balti dūmai iš išmetamųjų dujų
Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio
Juodi dūmai, sklindantys iš išmetimo vamzdžio, rodo, kad į jį pateko nesudegęs kuras. Juodi dūmai iš išmetamųjų dujų yra pasekmė to, kad degalų ir oro procentas degalų mišinyje neatitinka normos. Tai yra, tiekiama daugiau degalų nei turėtų. Dėl to degalai neturi laiko visiškai išdegti cilindruose ir išeina juodų dūmų pavidalu.
Juodi dūmai gali atsirasti dėl didelio degalų kiekio, patenkančio į cilindrus dėl žvakių "užtvindymo". Šiuolaikinėse transporto priemonėse su purkštukais uždegimo žvakės gali užtvindyti dėl per didelio degalų slėgio ar įpurškimo sistemos gedimų. Tai dažnai lydi ir kiti požymiai. Pavyzdžiui, energijos praradimas ir didelio degalų kiekio suvartojimas. Tam tikru momentu žvakės galiausiai tampa purvinos ir nustoja veikti.
Veiksmai po autoįvykio
Paskutinių metų statistika rodo, kad Lietuvos keliuose per 2023 metus įvyko 2954 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 160 žmonių. Tuo tarpu 2022 metais per įvykusius 2854 eismo įvykius, mirtinai sužaloti buvo 122 žmonės. Žinoma, tai tik paskutinių metų statistikos augimas. Nepaisant to, kad avarijų ir sužalotų žmonių bėgant metams mažėja, niekada negalime žinoti, kada nelaimė atsitiks mums, arba mūsų panosėje. Jei taip nutiktų - ar žinote, kaip teisingai elgtis, kad nepakenktumėte nei sau, nei tam eismo dalyviui, kuriam bandote padėti?
Vienas pirmųjų dalykų, ką turite padaryti - įspėti tarnybas apie įvykusį eismo įvykį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrinė ar net visi kartu. Nieko nelaukdami pastatykite savo automobilį kelkraštyje ir įjunkite avarinius žibintus. Ši vieta itin svarbi, jei avarija įvyko tamsiu paros metu, intensyviai sningant, lyjant ar esant rūkui. Jei turite žibintuvėlį, atšvaitą ar specialią liemenę - tai gali būti elementai, kurie padės atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį.
Jei yra galimybė - patikrinkite avarijoje dalyvavusias transporto priemones. Priklausomai nuo eismo įvykio tipo, būtina užtikrinti, kad automobiliai nesukeltų dar skaudesnių pasekmių. Jei varikliai kūrenasi - išjunkite degimą. Jei yra nestabilūs - užtraukite rankinį stabdį, arba pakiškite ką nors po ratais.
Kai eismo įvykio vieta apsaugota, patikrinkite sužeistuosius. Visų pirma bandykite su jais pasikalbėti, paklausti, kur jaučia skausmą ir kuri vieta yra sužeista. Gal nuskambės ne itin maloniai, tačiau visų pirma eikite prie tų, kurie neskleidžia jokio garso. Jei žmogus rėkia ar verkia - vadinasi jis kvėpuoja. Taip pat - jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką. Jei nesate gydytojas ir nesugebate patikrinti kas nutiko sužeistajam - visuomet galvokite, kad žmogus gali būti patyręs galvos, kaklo ar stuburo traumą, kurios yra tiesiog nematomos. Tad bandymas žmogų pajudinti gali jam kainuoti galimybę vaikščioti. O gal ir dar brangiau. Jei tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą.
Jei radote nukentėjusiųjų, kurie yra be sąmonės ir nejuda - įsitikinkite ar jie kvėpuoja. Jei kvėpavimas lėtas - patikrinkite ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Įsitikinkite, kad nukentėjusysis yra tokioje padėtyje, kurioje kvėpavimo takai yra atviri. Jei kvėpavimo nėra - perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą. Jei tektų gaivinti be sąmonės esantį žmogų - primename: 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų suaugusiam ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Būtent paspaudimai yra svarbiausi. Jie pompuoja širdį bei varinėja kraujotaką, kuri ir yra svarbiausia smegenims. Viską kartoti reikia iki tos akimirkos, kol šalia jūsų atsidurs greitosios medicinos pagalbos medikai ir perims darbą. Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3 - 5 cm gylio. Vieta, kurią reikia spausti - maždaug 2 pirštai nuo krūtinkaulio apačios. Pūsti į burną, būtinai užkimšus nosį, kad oras neišeitų per ją.
Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaidas. Jei turite po ranka vaistinėlę - apvyniokite švariu bintu ir stipriai užspauskite. Jei pirmoji pagalba suteikta ir gyvybei pavojaus nėra - pabendraukite su nukentėjusiais. Kalbėkite ramiai, stenkitės nuraminti eismo įvykio dalyvius ir nekelti panikos. Avarijose dalyvavusius žmones dažnai apima šokas ir jie esamuoju metu nejaučia skausmo, todėl juda, nusiima striukes, batus ar kitus rūbus. Stenkitės neleisti jiems to daryti. Nuimtas batas kartais gali lemti paskutinių, koją vis dar prie kūno laikančių, sausgyslių plyšimą. Jei bendrauti pavyksta - galite paklausti apie eismo įvykio eigą. Taip pat labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kad greitoji medicinos pagalba atvykusi turės pasiekti sužeistuosius. Jei įmanoma - padarykite jiems vietos. Atvykus - parodykite, kur patogus ir saugus privažiavimas. Priėjus medikams pasitraukite ir leiskite jiems patogiai dirbti. Nebent, žinoma, iš medikų gausite kitokius nurodymus: laikyti prispaudus žaizdą ar padėti panešti. Tai - pagrindiniai veiksmai, kuriuos būtina atlikti, siekiant padėti eismo įvykio metu nukentėjusiems žmonėms. Tačiau stipriai rekomenduojame pasigilinti į tai, kaip atlikti kai kuriuos iš aprašytų veiksmų. Ypač - dirbtinį kvėpavimą. Galbūt šių įgūdžių jums niekada ir neprireiks. O gal prireiks vos 1 kartą. Tačiau ir viena išgelbėta gyvybė to verta.
Kaip padėti avarijos aukai
Automobilio kėbulo remontas po avarijos
Po autoįvykio daugelis vairuotojų susiduria su svarbiu klausimu - ar verta remontuoti automobilį, ar ieškoti kitos transporto priemonės? Kėbulinis remontas dažniausiai tampa būtinas, kai transporto priemonė patiria apgadinimų dėl smūgių, avarijų ar stichinių nelaimių. Tokiais atvejais labai svarbu įvertinti ne tik išorinius pažeidimus, bet ir vidinius kėbulo konstrukcijos defektus. Kėbulo remontas būtinas, kai pastebimi įlenkimai, įbrėžimai, pažeisti sparnai, bamperiai, durelės ar deformuotas rėmas. Net nedidelis smūgis gali sukelti automobilio geometrijos pakitimus, todėl geometrijos atstatymas tampa vienu svarbiausių darbų, norint atkurti transporto priemonės saugumą ir stabilumą kelyje. Profesionaliai atlikti kėbuliniai darbai leidžia atstatyti automobilį į buvusią techninę ir estetinę būklę. Jeigu avarijos metu buvo apsidrausta KASKO ar kaltininkas nustatytas, galima pasinaudoti draudimo remonto galimybe. Tai leidžia sumažinti remonto išlaidas, nes dalį ar visą kainą padengia draudimo bendrovė. Remontas po auto įvykio gali kainuoti labai įvairiai - nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Kaina priklauso nuo pažeidimų masto, reikalingų detalių bei darbų apimties. Ieškodami kokybiško kėbulinio remonto, rinkitės servisą, kuris turi patirties, gerus atsiliepimus ir naudoja profesionalią įrangą.
Kėbuliniai darbai reikalingi, kai padaroma fizinė žala: smulkūs ar didesni įlenkimai, nubrozdinimai - net mažiausias smūgis gali palikti pasekmes. Taip pat gamtos veiksniai - kruša, sniegas ar ledas - gali sukelti įlenkimus ar deformacijas. Korozija taip pat yra problema: jei atsirado rūdžių židinių, bėgant laikui jų tvarkymas taps sudėtingesnis. Užuot laukus kol rūdys išplis, geriau nedelsiant kreiptis į meistrus - toks sprendimas padės sutaupyti. Geometrijos atstatymas - avarijos atveju gali deformuotis rėmas. Servisuose naudojami stendai, hidrauliniai tempimo aparatūra atstato originalias matmenų proporcijas. Įlenkimų tvarkymas - nedideli pažeidimai dažnai taisomi be dažymo (PDR metodas). Didelių įlenkimų atveju jau reikalingas metalo lyginimas, glaistymas. Detalių keitimas bei virinimas - pažeistos dalys (bamperiai, sparnai) gali būti keičiamos arba virinamos. Metalas - pjaustomas, apdorojamas ir suvirinamas. Paruošimas ir dažymas - paviršius šlifuojamas, valomas, padengiama antikorozine danga (dažnai su cinku), kurios tikslas - apsaugoti metalą. Poliravimas bei užbaigiantieji darbai - po dažymo paviršius poliruojamas, sumontuojamos apdailos detalės, lipdukai, pristatomi žibintai.
| Veiksnys | Aprašymas |
|---|---|
| Žalos pobūdis | Smulkūs įbrėžimai daug pigesni negu rimta avarija. |
| Automobilio tipas | Masinės markės pigesnės remontuoti, originalių detalių - taip pat. |
| Medžiagos ir technologijos | Ar naudojamos originalios detalės, ar analogai. |
| Serviso standartai | Lietuvoje kiekvienas servisas dirba pagal savus metodus. |
| Draudimas | Jei turite KASKO arba nesate kaltas, draudimas padengia išlaidas. |
| Serviso dydis ir įranga | Mažos dirbtuvėlės - asmeniškas dėmesys, bet gali trūkti modernios įrangos. |
Kėbulo remontas - lyg chirurginė operacija po patirtos avarijos. Nors įvykiai - nenumatyti, svarbu žinoti, kas laukia: nuo pažeidimo laipsnio, remonto etapų iki paslaugų kainos ir kokybės. Labiausiai rekomenduojama rinktis kokybę, ypač jei remonto išlaidos padengiamos draudimo.
Grandinės susidūrimai
Šaltuoju metų laiku suintensyvėja masiniai susidūrimai, kurių metu į eismo įvykį patenka daugiau nei dvi transporto priemonės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų - susidūrimų grandinė, kuri susidaro, kai, nesuspėjęs pristabdyti vairuotojas įrėžia vairuojamą automobilį į priešais važiuojantįjį, kuris pastumtas įsirėžia į prieš jį esantįjį ir taip toliau. Ši grandinė gali nusitęsti per 4 ar netgi daugiau automobilių - tokios avarijos metu natūraliai kyla nesutarimų dėl kaltininkų bei eismo įvykio deklaracijos pildymo niuansų. Specialistas pastebi, jog dažniausiai grandininiai susidūrimai įvyksta sankryžose, belaukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui.
Kitaip vertinamos avarijos, kurių metu susidūrimų grandinę sukelia vienas į stovinčius automobilius atsitrenkęs vairuotojas. Žinoma, kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų - tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Pildant deklaraciją savarankiškai, svarbu kuo aiškiau pateikti visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardyti avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius, o užpildžius - tinkamai pasirašyti. Šioje situacijoje būtų naudingas ir rašytinis paaiškinimas, nurodantis jos eigą, smūgių skaičių bei kitus patikslinimus. Draudikams besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes neretai pagelbėja ir vaizdo registratoriai - juos taip pat pataria visada naudoti. Šie prietaisai padeda išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus. Deklaracijos pildymas gali būti gerokai lengvesnis pildant ją elektroninėje platformoje.
Automobilio išmetamųjų dujų spalva būna įvairių spalvų ir tirštumo, kai kurie iš jų yra įprasti, o kiti - galimai rimtos mechaninės problemos padarinys. Jei nežinote, kuris iš jų yra kuris, tai gali greitai baigtis katastrofa. Yra keletas veiksnių, dėl kurių jūsų automobilio išmetimas gali skleisti dūmus. Taigi, kuri matomų išmetamųjų dujų spalva nekelia problemų, o kuri turėtų kelti nerimą? Diagnozuojant automobilio išmetamųjų dujų dūmų priežastį, pirmiausia reikia tiksliai nustatyti, kada dūmai kyla. Išsiaiškinę, kada atsiranda dūmai, toliau turite pabandyti nustatyti, kokie tai dūmai. Ar jie balti, pilki, ar su mėlynu atspalviu? O gal jis tirštas ir juodas? Ar dūmai išgaruoja vos tik atsidūrę ore? O gal dūmai ilgai išlieka ir skleidžia aitrų kvapą? Pagrindinės išmetamųjų dujų dūmų priežastys gali skirtis priklausomai nuo automobilio, degalų tipo ir mechaninės būklės. Tikroji problema yra prastai prižiūrimi automobiliai, nes dūmai iš išmetamųjų dujų gali būti aiškus aplaidumo požymis. Dūmai, kuriuos matote, gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, priklausomai nuo to, ar jūsų automobilio variklis yra benzininis, ar dyzelinis. Išskyrėme skirtingas dūmų rūšis, su kuriomis susidursite, kad galėtumėte greitai nustatyti, kokia problema sukelia kokius dūmus. Taip pat nurodėme, ar problemą reikės šalinti ir ar tai brangus remontas.
- Baltas dūmas iš išmetimo vamzdžio: Tai gali būti garai, susidarę dėl kondensato išmetimo vamzdyje, arba rimtesnė problema dėl variklio aušinimo skysčio nuotėkio. Pernelyg didelis baltų dūmų kiekis gali reikšti galvos tarpinės gedimą.
- Mėlynas dūmas iš išmetimo vamzdžio: Deginama alyva. Galimos kelios priežastys, iš kurių rimtesnės yra susidėvėję vožtuvų sandarikliai, stūmoklio žiedai arba turbokompresoriai.
- Pilkas dūmas iš išmetimo vamzdžio: Tai gali būti alyvos perteklius, PCV vožtuvo gedimas arba automatinių automobilių transmisijos skysčio nuotėkis.
- Juodas dūmas iš išmetimo vamzdžio: Tai gali būti oro filtro arba degalų purkštuko problemų požymis. Dyzeliniuose automobiliuose tai greičiausiai yra suodžių sankaupos arba dyzelino kietųjų dalelių filtro valymas. Jei kietųjų dalelių filtras užsikimšęs arba valosi pats, prietaisų skydelyje gali užsidegti įspėjamoji lemputė.
Dažniausiai pasitaikantis išmetimo sistemos dūmų pavidalas iš tikrųjų nėra dūmai. Užvedus šaltą variklį, jis netrukus pradeda šilti, o šalutinis produktas yra vandens garai. Kai automobilis įšyla, šie garai netrukus išgaruoja. Tačiau problemų gali kilti, jei automobiliu važinėjate tik trumpai, t. y. išmetimo sistema iki pat išmetimo antgalio visiškai neįšyla. Jei sistemoje susidaro kondensatas ir neišsisklaido, jis gali sukelti koroziją vidinėje neapsaugoto išmetimo sistemos plieno pusėje, todėl gali atsirasti rūdžių, kurios gali išsivystyti į išmetimo sistemos nesandarumą ir pūtimą - išmetimo dujų nutekėjimą iš sistemos. Kadangi hibridiniai automobiliai (ypač iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai) ne visada iš karto įjungia variklį, dėl to iš išmetamųjų dujų gali būti matomi garai. Priklausomai nuo to, kokiu akumuliatoriaus energijos kiekiu važiuojate, garus iš išmetamųjų dujų galite matyti dar gerokai po kelionės.
Jei iš išmetimo vamzdžio kylantys balti dūmai yra tirštesni ir nesustoja, tai vis dar yra garai, tačiau tai taip pat yra rimtesnės problemos, kurią sukels į variklį nutekėjęs automobilio aušinimo skystis, požymis. Jei nuotėkis yra nedidelis, bet nepraeina, tuomet jį reikia remontuoti, nes palikus nuotėkį, situacija tik pablogės. Dėl to gali net sugesti variklis, o tai bus labai brangus remontas. Jei iš automobilio išmetimo vamzdžio rūksta mėlyni dūmai, greičiausiai kartu su jais sklinda degėsių kvapas. Tai reiškia, kad į sistemą kažkur pateko alyvos. Jei jūsų automobiliui neseniai buvo atlikta techninė priežiūra arba ją atlikote patys, gali būti, kad į sistemą buvo grąžinta per daug alyvos ir jos perteklius sudegė. Jei po kurio laiko dūmai liaujasi, problemos nėra. Jei mėlyni dūmai atsiranda automobilyje, kurio rida didelė, tai gali reikšti, kad susidėvėjo vožtuvų sandarikliai arba stūmoklių žiedai, todėl alyva patenka į degalų sistemą aplink cilindrus arba vožtuvus. Deganti alyva taip pat reiškia, kad naudojate daugiau alyvos nei įprastai, todėl verta reguliariau tikrinti tepalo matuoklį, kad sužinotumėte, kiek jos netenkama. Jei matote mėlynus dūmus iš automobilio su turbokompresoriumi, kita priežastis gali būti susidėvėjęs turbokompresorius. Kaip ir mėlyni dūmai, pilki dūmai gali būti perteklinės alyvos degimo kur nors variklyje arba turbinos, kuriai reikia skirti dėmesio, požymis, tačiau yra ir kitų priežasčių. Viena iš jų gali būti sugedęs PCV vožtuvas. Tai padeda sumažinti transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį, ypač kai variklis šaltas, tačiau ilgainiui jis gali susidėvėti. Jei vairuojate automobilį su automatine pavarų dėže, kita pilkų dūmų priežastis gali būti ta, kad transmisijos skystis į variklį patenka per sistemos nesandarumą. Kaip ir kitų tipų, taip ir juodų dūmų priežastys skiriasi, o vienas iš pagrindinių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra tai, ar jūsų automobilis varomas benzinu, ar dyzelinu. Benzininio automobilio juodi dūmai yra ženklas, kad sudeginama per daug degalų. Norėdami tai ištaisyti, pirmiausia turėtumėte patikrinti arba pakeisti automobilio oro filtrą - jį turėtų būti lengva rasti, tačiau jei nesate tikri, patikrinkite savininko vadovą. Dyzelinių automobilių juodų dūmų priežastis gali būti nesudegusio dyzelino susikaupę suodžiai. Norint tai ištaisyti, geriausia būtų greičiau važiuojant automobiliu priversti degalų ir oro mišinį tekėti greičiau. Suraskite netoliese esantį greitkelį ir dyzelinį automobilį staigiai pagreitinkite iki 70 km/h. Tai turėtų panaikinti įspėjamąjį ženklą prietaisų skydelyje, be to, automobilis gali reaguoti šiek tiek greičiau. Jei ieškote naudoto dyzelinio automobilio, kuris važiuodamas įprastai skleidžia juodus dūmus, palįskite po automobiliu ir įsitikinkite, kad DPF filtras vis dar yra sistemos dalis.
Dėl kai kurių variklio ir aušinimo sistemos gedimų iš variklio skyriaus gali kilti garų arba dūmų. Jei iš variklio skyriaus kyla garai ar dūmai, nedelsdami sustabdykite automobilį saugioje vietoje ir jį išjunkite, nes tai gali būti rimta mechaninė problema ar net gaisras. Akivaizdu, kad elektromobiliai neturi išmetimo sistemos ar net variklio, tačiau vis tiek yra keletas priežasčių, dėl kurių iš elektromobilio gali sklisti į dūmus panašūs dūmai. Tokios sistemos, kaip akumuliatoriaus kondicionavimo ir regeneracinio stabdymo sistemos, eksploatuojant gali įkaisti, o jei ant komponentų yra drėgmės, atsiradusios dėl šalto ar drėgno oro, gali susidaryti nedidelis garų kiekis. Tačiau jis turėtų greitai išgaruoti, ypač važiuojant.
Gelbėjimo operacijos po avarijos
Sulaukus pranešimo apie avariją, sprendžiama, kiek ir kokių pajėgų siųsti į įvykio vietą. „Pranešimas lemia daug, nes nuo jo priklauso, kiek pajėgų išvyksta į avarijos vietą. Galbūt yra daugiau nukentėjusiųjų ar stambesnė technika - mikroautobusas, sunkvežimis ar pan., tuomet reikės gausesnių pajėgų.
Lengvųjų automobilių ardymo ir karpymo darbai trunka trumpiau nei sunkiojo transporto. Darbai su sunkiasvore technika atliekami aukštyje, jų daug stipresnės konstrukcijos. Su sunkiasvore technika išlaisvinimo darbai gali trukti ir 40 minučių ar valandą. Būna, kad transporto priemonė veža krovinį, kuris būna pažeistas, o tai apsunkina patekimą pas nukentėjusį. Sudėtingiausia išlaisvinti žmogų, kai automobilis būna apvirtęs aukštyn ratais: „Tuomet dažniausiai stengiamasi automobilio neatversti, nes tai žmogui gali dar labiau pakenkti. Visi darbai orientuoti, kad žmogus būtų stabilioje padėtyje. Būtent dėl to, pirmieji žingsniai įvykio vietoje yra užtikrinti automobilio ir nukentėjusiojo stabilizavimą.
Žvalgybos metu nustatomi kiti pavojai, imamasi juos šalinti. Vėliau sprendžiama, kaip bus ardomas automobilis, kokių priemonių imtis ir kokią įrangą naudoti, kad būtų išlaisvintas nukentėjusysis. Darbai atliekami tie, kurie susiję su nukentėjusiojo išlaisvinimu. Būna taip, kad durys atsidaro paprastu mechaniniu būdu, tačiau gelbėtojai priima sprendimą iškarpyti visas duris. Nuo paprasčiausio sprendimo, jei negalima jo įgyvendinti, einama link sudėtingesnio.
Vienos skausmingiausių avarijų - kai eismo įvykiuose žūsta vaikai. „Jauniems žmonėms dar reikėtų gyventi ir gyventi. Tokios situacijos ilgam palieka nemalonių prisiminimų. Neveltui mokymų metu numatytos psichologinio parengimo paskaitos. Ugniagesys turi būti paruoštas suteikti pagalbą bet kurioje situacijoje.
Ugniagesiai rengiami, kaip bendrauti su nukentėjusiais, kokiomis temomis, mokinama, kaip raminti žmogų. Bendravimas atrodo tokia maža smulkmena, bet avarijos metu tai aukso vertės darbas, nes nukentėjusysis jaučia, kad juo rūpinamasi, jis nėra pamirštas. Ugniagesiai mokinami iš kelių sakinių suprasti, kokia tema kalbėti. Vienam tinka pasakyti, kad tuoj nukirpsim stogą ar duris ir jį išlaisvinsime, ir viskas bus gerai. Tačiau kitas būna labai įsimylėjęs automobilį, todėl jam taip geriau nesakyti, tuomet su juo kalbama kitomis temomis.
Kartais žmogus nori padėti, tačiau jo atliekami veiksmai gali nukentėjusiajam sukelti dar daugiau bėdų. Jei automobilis nedega, nėra galimybės jam apvirsti ar nuskęsti, reikėtų suteikti medicininę pagalbą, bet ne traukti žmogų iš automobilio. Dažnai eismo įvykių metu būna atviri kaulų lūžiai, kuriuos eilinis vairuotojas gali pastebėti dėl stiprių kraujavimų. Tuomet kraujavimo stabdymas turėtų būti vienas pirmųjų veiksmų.
Dažnai vairuotojai pamiršta, kaip gesinti degančius automobilius. „Didžiausia klaida, kiek yra tekę pastebėti, kad žmogus pavojų visuomet vertina akimis. Jei gaisras kilo po kapotu, jokiu būdu nereikėtų iš karto atidaryti kapoto, nes papildomas deguonies padavimas į degimo zoną stipriai suintensyvina degimą. Turi būti pradaroma po truputį, 2-3 kartus papurškiama gesintuvu, ir tik iš trečio ar ketvirto karto reikėtų mėginti visiškai atidaryti kapotą.“
