Kiekvienas automobilio savininkas yra susidūręs su tokia problema kaip dūmai iš duslintuvo. Ne visada tai yra rimtas signalas, bet jei pastebite, kad jūsų automobilis meta baltą dūmą, turėtumėte imtis veiksmų. Baltas dūmas gali rodyti keletą problemų, kurių negalima ignoruoti.
Dažniausiai dūmingumą lemia į degimo kamerą patenkantys aušinimo skystis ar tepalai. Ilgainiui, nieko nedarant, gali tekti netgi keisti variklį. „Dūminti gali tiek benzininiai, tiek dyzeliniai automobiliai, tačiau dažniau dūmina dyzeliniu kuru varomos transporto priemonės. Dyzeliniuose automobiliuose dūmai būna kelių spalvų, pagal kurias meistrai gali numatyti, koks yra gedimas. Dažniausiai tai būna netvarkinga kuro padavimo sistema“, - sako serviso tinklo „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas.
Specialistų teigimu, labiau dyzelinių automobilių savininkai turėtų sunerimti pamatę tirštą baltą arba melsvą dūmą. Mėlyno dūmo atsiradimo priežastimi gali būti sukietėjusios vožtuvų gumelės, susidėvėję variklio žiedai ar išdilę cilindrai. Neretai pasitaiko purkštukų problema, įskilęs purkštukas, gali būti ir turbinos gedimas.
Baltas dūmas gali rodyti ir kitą variklio problemą - pradegusi ar trūkusi tarpinė. Jeigu dūmina iš benzininio automobilio išmetimo sistemos, dažniausiai tai rodo, kad variklis degina tepalą arba į deginimo kamerą pateko aušinimo skystis. Tą gali rodyti ir baltas, melsvas dūmas.
„Juodas dūmas benzininėse mašinose reiškia, kad netvarkinga kuro sistema, gali būti, kad neveikia vienas iš purkštukų. Tokiais atvejai per duslintuvą metamas nesudegintas kuras, eina suodžiai. Pasikartosiu, kad jeigu viskas tvarkinga, dūmai iš duslintuvo neturėtų eiti“ , - sako V. Paškauskas. Tiesa, juodas dūmas yra kiek mažesnė problema dyzeliniams automobiliams. Duslintuve kaupiasi nesudegę suodžiai, ypač kai važinėjama mieste, nedideliais atstumais. Tokiais atvejais suodžiai nespėja išdegti iki galo ir kaupiasi duslintuve.
Ekspertai pateikia šmaikščias istorijas, kuomet tvarkingai važinėjančios moterys nepraeina automobilio techninės apžiūros. „Ponia atsargiai važinėja du metus atvažiuoja praeiti techninę, jos automobiliui matuoja dūmingumą. Porą kartų paspaudžia greičio pedalą ir iš duslintuvo pradeda eiti juoduliai, prie pastabų užrašomas didelis dūmingumas. Tokiais atvejais dyzelinių automobilių savininkams rekomenduojama kelis kartus stipriau „pagazuoti“, kad išeitų tos liekanos. Taip pat rekomenduojama nuvažiuoti ilgesnį atstumą, kad viskas sudegtų ir dūmingumas turėtų sumažėti“, - pataria autoservisų meistrai.
Pastebėjus didesnį dūmingumą nei įprastai rekomenduojama važiuoti į autoservisą ir išsiaiškinti priežastis bei tvarkyti gedimus. Ekspertai vieningai sutaria, kad benzininiai automobiliai dūmina rečiau. Atliekant techninę apžiūrą dyzeliniuose automobiliuose matuojamas ir dūmingumas, o benzininiuose tik CO2 kiekis. Dūminantys automobiliai turi poveikį ne tik automobilio būklei, tačiau ir žmogaus sveikatai. Didesniuose miestuose susiformuoja smogas, kuris matomas plika akimi. Ypatingai kamščių metų matosi, kokį kiekį dūmų į orą išleidžia automobiliai. Didesnis jų kiekis, suprantama, žmogaus organizmui kenkia labiau.
Jeigu užvedę automobilį su vidaus degimo varikliu pastebėsite iš išmetimo vamzdžio besiveržiančius baltus dūmus, žinokite, kad tai galėjo lemti kelios priežastys. Kondensacija - dažnas reiškinys, ypač šaltesnio klimato sąlygomis. Šiltoms arba karštoms išmetamosioms dujoms susitikus su šaltu lauko oru vyksta kondensacija, ir susidaro garai. Tokiu atveju šiek tiek pavažiavus, baltų dūmų turėtų sumažėti.
Jeigu baltus dūmus, kylančius iš išmetimo vamzdžio, pastebite ir varikliui įšilus arba greitėdami, gali būti, kad susidarė vidinis aušalo protėkis. Būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas. Aušinimo skysčio protėkis dažniausiai susidaro dėl įtrūkusios cilindrų galvutės ar netgi variklio bloko. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą. Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus.
Dar viena protėkio priežastis gali būti nesandarūs stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai. Paprasčiausias būdas išspręsti šią problemą - vos ją pastebėjus nuvaryti automobilį į artimiausias remonto dirbtuves. Visgi jeigu bandote išspręsti ją patys, niekada nenuimkite aušinimo skysčio bako dangtelio, kol variklis veikia, nes jis bus pernelyg įkaitęs, ir dėl to galite sunkiai susižaloti. Kai tik automobilis atauš, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį.
Dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai. Dyzelinio variklio įpurškimo siurblio veikimo laikas ir degalų slėgis turi būti tiksliai suderinti.
Baltų dūmų iš dyzelinio variklio išmetimo vamzdžio pasirodymas gali rodyti įvairias problemas. Tai gali būti tiek nedidelės, tiek rimtos problemos, kurios reikalauja dėmesio. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl dyzelinis variklis gali dūminti baltais dūmais ir kokių veiksmų reikėtų imtis, kad išspręstumėte šią problemą.
Galimos Baltų Dūmų Priežastys
- Baltų dūmų atsiradimas gali rodyti, kad vanduo arba aušinimo skystis patenka į degimo kamerą.
- Kai kuras degimo kameroje nevisiškai sudega, jis gali sukelti baltų dūmų išmetimą.
- Kuro sistema.
- Aušinimo sistema.
Kai kurie vairuotojai pastebėjo, kad baltas dūmų kamuolys nebūtinai reiškia deginamą alyvą. Tai gali būti ir nesudegęs dyzelinas. Tai yra buvę po "sėkmingos" purkštukų restauracijos. Taip pat, jei užsikimšęs oro filtras, į sistemą patenka mažiau oro, tada irgi dūmina.
Baltas degančio antifrizo dūmo kvapas turi saldų prieskonį. Degančios alyvos kvapas - tikrai nesupainiojamas. Kaip ir perteklinio dyzelio cilindruose kiekis po nakties šalto užvedimo metu. Visi kvapai labai skiriasi.
Veiksmai, Kuriuos Reikia Atlikti
- Patikrinkite Aušinimo Skysčio Lygį: Patikrinkite aušinimo skysčio lygį radiatoriaus bakelyje.
- Patikrinkite Variklio Alyvą: Patikrinkite variklio alyvą.
- Diagnostika: Naudokite OBD-II skaitytuvą: Prijunkite OBD-II skaitytuvą prie automobilio diagnostikos jungties ir nuskaitykite klaidų kodus.
- Patikrinkite Purkštukus: Purkštuko gedimą Vida paprastai parodo.
- Patikrinkite Cilindro Galvutės Tarpiklį.
- Patikrinkite Variklio Bloką ir Cilindro Galvutę.
Vienas iš vartotojų pasidalino patirtimi: "Pirmo ir lengviausiai patikrinti varianto rezultatas yra tepalas intercoolerio žarnoje, greičiausiai jis buvo baltų dūmų priežastimi." Atliktas purkštukų grįžtamojo ryšio testas parodė, kad per 2 min. 20 mg., 5 purkštukas gal 22 mg., kiti lygiai. Prie to paties patikrintas EGR vožtuvas, prieš metus išvalytas, vėl yra apnašų, tai reiškia, kad EGR išprogramuotas bet neužglušintas. Žarnoje nuo vožtuvų dangtelio iki EGR yra gyvas tepalas, nedaug, bet yra.
Kitas vartotojas svarsto: "Po tepalų keitimo prasukus apie 1500 km. gavau pranešimą dėl žemo tepalo lygio. Ryja tepalą. Klausimas kas geriau kitas variklis ar ieškoti bloko nes galva pilnai tvarkinga, keisti kompensatoriai, pašalintos sklendės." Kiti mano, kad tai elementariai turbinos problema, nes po cypavimo ir svilpauja ir tepalo daugiau slangose.
Naujesniuose automobiliuose vyksta regeneracija. Tai procesas, kuomet kietųjų dalelių filtras (DPF) deginasi pats savaime. Filtre kaupiasi suodžiai ir kietosios dalelės. Kuomet filtras užsikemša, ateina laikas regeneracijai. Automobilio sistemos prie tam tiktų temperatūrų supranta, kad reikia deginti filtrą. Tada sukeliamos apsukos, automobilis stipriai dūmina. Čia yra natūralus automobilio apsivalymas, tokiais atvejais į aplinką eina juodi dūmai. Jei ta regeneracija yra nutraukiama, automobilis gali tiesiog sustoti. Jei neleisite filtrui išsivalyti ir jis liks užsikimšęs, tuomet kentės turbinos ir sutriks variklio darbas.
DPF filtro regeneracija - kodėl neverta rizikuoti?
Pats žodis DPF „regeneracija” jau daug ką pasako. Vadinkime tai DPF filtro būklės atstatymo procesu. Neretai nutinka tokie dalykai, kaip pagrindinio variklio diržo nutrūkimas. Apie tai per daug niekur nekalbama.
AR VERTA ATLIKTI DPF REGENERACIJA?
Turbinai toks procesas taip pat „lyg peilis” Dar neišvalyto filtro „siena” atlieka „meškos paslaugą” atraminiams turbokompresoriaus velenėlio guoliams. O tai reiškia, kad turbinos fizinio nusidėvėjimo laikotarpis sutrumpėja šimtus kartų, nei prieš priverstinę regeneraciją. Tai „tik tiek” informacijos apie priverstinės regeneracijos metodą.
Nauda gaunama taip pat. Filtras prasivalo. Efektas būna dažniausiai skaičiuojamas keletui šimtų kilometrų. Kartais pavyksta nuvažiuoti ir didesnį atstumą, jeigu tai yra tolimesnė kelionė, su mažu kiekiu sustojimų. Tačiau, jeigu yra gedimas - pavyzdžiui sugedęs EGR vožtuvas - regeneracijos atlikimas bus iš viso tik variklio kankinimas.
REGENERACIJA TRĄSOJE
Šis „liaudiškas” regeneracijos metodas saugesnis nei stovinčiam automobiliui. Saugesnis tuo, kad variklio pagrindinio diržo nutrūkimo ar peršokimo tikimybė labai maža. Tačiau su jūsų automobilio turbokompresoriumi vyksta tas pats, kas ir pirmuoju regeneracijos būdu.
NORITE ŽINOTI KAIP TEISINGAI IŠSPRĘSTI UŽSIKIMŠUSIO DPF FILTRO PROBLEMĄ?
Atvykę pas mus, vairuotojai labai dažnai priima priešingą sprendimą problemai spręsti, nei buvo patys nusprendę. Esame tam, kad gautumėte visas profesianaliausias paslaugas - kokios tik yra įmanomos apskritai. Gal būt reikalingas smarkiai apgadinto DPF filtro gamyklinis atstatymas? Nepraėjote TA techninės apžiūros nes pripjovė bet kaip, bet kas - bet užtat labai pigiai, o gal net už dyką… Gavote DPF filtro remonto pasiūlymą, kuris prasilenkia su realybe?
Kaip dažnai reikia atlikti regeneraciją? Savaiminio valymosi dažnumas priklauso nuo vairavimo stiliaus: Vairuojant mieste: kartą per savaitę. Trumpais maršrutais (iki 5 km): kas 4-5 dienas. Reguliariai važinėjant didelius atstumus: papildomų priemonių nereikia, filtras valosi įprasto važiavimo metu.
Prieš pradedant regeneraciją, degalų bakas turi būti užpildytas mažiausiai ketvirtadaliu, o variklis turi būti įšilęs iki darbinės temperatūros. Procesas padidina degalų sąnaudas 2-3 litrais.
Kas vyksta savaiminio valymosi metu? Pirmosios 5-10 minučių: prasideda šilimas. Dujų temperatūra kyla, bet suodžiai dar nedega. Tarp 10 ir 20 minutės: temperatūra pasiekia 600-700°C, ir suodžiai pradeda degti. Šiuo metu iš išmetimo vamzdžio gali išeiti lengvas baltas dūmas. Tai normalu - tai vandens garai ir suodžių degimo produktai, teigia „Interia Motoryzacja“. Laikantis šios „20-2500“ taisyklės galima palaikyti filtro darbingumą, pailginti jo tarnavimo laiką ir išvengti brangių remonto darbų.
Kaip žinoti, ar DPF regeneracija iš tiesų vyksta, ir kaip atskirti, kada ji vyksta?
Baltų dūmų iš dyzelinio variklio išmetimo vamzdžio pasirodymas gali rodyti įvairias problemas, nuo aušinimo skysčio patekimo į degimo kamerą iki netinkamo kuro sudegimo. Jei pastebėjote baltus dūmus, svarbu nedelsiant imtis veiksmų ir atlikti išsamią diagnostiką, kad nustatytumėte problemos priežastį ir ją išspręstumėte.
tags: #baltas #dumas #dyzelis #regeneracija