Baudžiamoji atsakomybė yra valstybės reakcija į asmens padarytą pavojingą veiką, kuriai esant asmuo yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kai asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jis vadinamas kaltinamuoju, o veika nagrinėjama baudžiamajame procese. Kaltininkų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn parodo valstybės gebėjimą užtikrinti žmogaus teises. Efektyvus baudžiamasis procesas ir kaltininkų traukimas atsakomybėn užtikrina valstybės įsipareigojimų saugoti nukentėjusiųjų teises ir sustabdyti žmogaus teisių pažeidimus.
Baudžiamosios atsakomybės pagrindai
Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai yra tam tikri jos požymiai: sveikatos sutrikdymas, mirtis arba turtinės žalos padarymas. Išskirtinės aplinkybės lemia baudžiamosios atsakomybės taikymą. Sunkiai sutrikdyta sveikata arba asmens žūtis yra pagrindiniai kriterijai. Taip pat baudžiamoji atsakomybė taikoma ir kai sveikata sutrikdoma nesunkiai.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra pakankamai ryškus - kai reikia gydytis daugiau nei 10 dienų. Jei vairuotojas padaro avariją ir sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą būdamas blaivus, jis gali atsipirkti bauda. Tačiau jei avarijos metu kitas eismo dalyvis patyrė sunkius sužalojimus arba žuvo, ją sukėlusiam alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartojusiam vairuotojui gali būti skirta 6-8 metų laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltininkas buvo apsvaigęs - iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Ekstremaliausiais atvejais, kai padariniai yra itin sunkūs - pavyzdžiui, žūsta ne vienas asmuo, teismai netgi nėra linkę atidėti bausmės vykdymo, todėl asmeniui gresia realus laisvės atėmimas. Padaryta neturtinė žala nėra nepriskiriama prie pažeidimo, už kurį būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai yra vienas iš padarinių, kuriuos reikia atlyginti. Tai daro arba kaltininkas, arba už jį atsakingas asmuo.
Baudžiamosios atsakomybės sąvoka ir požymiai
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją. Taip pat aktualūs ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, t. y. aiškinamasi kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai. Vienas svarbiausių aspektų, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmes, yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas.
Neapykantos kalba gali būti laikoma diskriminacijos forma. Ekstremaliais atvejais neapykantos kalba bus laikoma nusikalstama veika. Taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus. Kadangi tarp pastarųjų yra numatyti ir korupciniai nusikaltimai, už tokio pobūdžio veikas asmenys atsako, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, netgi neatsižvelgiant į nusikaltimo padarymo vietą ir į tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus.
Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė
Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė egzistuoja ne visose valstybėse. Lietuvos Respublikoje šis institutas taip pat yra gana naujas. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d., apibrėžia 262 nusikalstamas veikas, iš kurių 127 užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad privatus juridinis asmuo gali būti teisiamas už kyšio reikalavimą ir (arba) priėmimą tik tuo atveju, jei jo vadovas ar atsakingas darbuotojas bus prilyginamas valstybės tarnautojui. Dabar galiojanti šio straipsnio formuluotė ir teismų praktika, ją taikant, prilygina asmenį, dirbantį privačiajame juridiniame asmenyje arba turintį teisę veikti juridinio asmens vardu, valstybės tarnautojui. Tai kritikuoja teisės mokslininkai ir praktikai.
Viena iš papildomų poveikio priemonių, skiriamų nusikaltusiems juridiniams asmenims, yra turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamai veikai panaudoti įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatas. Vienas iš pagrindų, kuriam esant juridinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra susitaikymas su nukentėjusiuoju. Tačiau kaltininko susitaikymas su nukentėjusiuoju nėra besąlyginis pagrindas atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Bet kokiu atveju svarstyti juridinio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu galima tik tada, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus, arba apysunkis tyčinis nusikaltimas. Taip pat juridinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus atvejus, kai padarytas sunkus arba labai sunkus tyčinis nusikaltimas.
Efektyviausiai juridiniams asmenims imtis tokių veiksmų, kurie viešintų kovą su korupcija, atkreiptų darbuotojų dėmesį į įvairias tokio tipo programas, jų stebėseną ir įgyvendinimą. Taip pat juridiniai asmenys turėtų rengti kruopštesnes darbuotojų, agentų, atstovų ir partnerių atrankas, siekdami sumažinti korupcinių nusikaltimų riziką. Be kita ko, pravartu skatinti darbuotojus viešinti rizikas arba žinomus abejotinus atvejus, susijusius su korupcija.
Fisher: Įmonių baudžiamoji atsakomybė
Jei kaltininkas turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, kompanija atlygina iki 5 tūkst. eurų žalos. Tai yra viena iš priemonių, kuria siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą ir atlyginti patirtą žalą.