Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra rimtas pažeidimas, kurio pasekmės gali būti ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad Civilinio proceso kodekso (CPK) 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga - piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai
Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų yra asmens teisė kreiptis į teismą, kad šis apgintų jo pažeistas teises. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Siekiant, kad būtų užtikrintas efektyvus procesas ir proceso tikslų įgyvendinimas, įstatyme numatytas sankcijų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis institutas. Įstatyme numatyti iš esmės du pagrindiniai proceso dalyvių drausminimo būdai: nuostolių, atsiradusių dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atlyginimas ir baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimas.
Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyti piktnaudžiavimo atvejai yra šie: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningas nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pareiškimas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra pakankamai sunkiai konstatuojamas. Paprastai ieškinio ar kito dokumento pagrįstumas ar nepagrįstumas paaiškėja tik teismui ištyrus visas bylos aplinkybes ir priėmus atitinkamą sprendimą. Teismui nusprendus atmesti ieškinį, tai savaime nebus pagrindas pripažinti, kad asmuo pareikšdamas ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir negali būti baudžiamas, jeigu bylos rezultatas būtų jam nepalankus ir paaiškėtų, kad jo ieškinys buvo nepagrįstas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog jo ieškinys yra nepagrįstas, tačiau vis tiek reiškia tokį ieškinį. Konstatuodamas piktnaudžiavimą procesu reiškiant nepagrįstą ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, teismas privalo įvertinti ir nustatyti pareikšto reikalavimo nepagrįstumą. Jeigu reikalavimas bent iš dalies tenkinamas, nėra pagrindo teigti, kad asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškinį atmetus tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, taip pat nebūtų pripažįstama, kad ieškovas tikrai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Kitas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būdas pasireiškia sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Dažniausiai tai būna piktnaudžiavimas nušalinimo teise, nepagrįsti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir pan. Čia taip pat esminė sąlyga yra sąmoningas veikimas, t. y. asmens suvokimas, kad savo veiksmais siekia ne pasinaudoti teisėmis, o sutrukdyti procesui. Teismas kiekvienu atveju turi analizuoti ir nustatyti subjektyviąją veikimo pusę. Asmens sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nustatomas vertinant asmens asmenines savybes, išprusimą, jo elgesį kitose bylose ir pan. Nors bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese, tačiau sprendžiant klausimą dėl piktnaudžiavimo teisėmis, gali būti vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. Duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu.
Piktnaudžiavimas procesu galima naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję.
Baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dydis ir skyrimas
Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui“. Nuo 2011 m. birželio 21 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalies pakeitimas, numatantis galimybę iki 50 procentų iš paskirtos baudos skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tokiu būdu bauda siekiama ne tik nubausti ir sudrausminti piktnaudžiaujantį procesinėmis teisėmis asmenį, bet ir kompensuoti dėl to nukentėjusiam proceso dalyviui padarytą žalą. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už piktnaudžiavimą procesu, tuomet jam skirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
Bauda gali būti skiriama ne tik proceso šaliai (ieškovui, atsakovui), bet ir visiems proceso dalyviams (šalims, pareiškėjams, tretiesiems asmenims, atstovams ir kt.). Iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimų bauda galėjo būti paskirta tik proceso šaliai.
Kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
Advokato atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Nors straipsnio tema yra baudos advokatui už piktnaudžiavimą procesine atsakomybe, verta paminėti, kad advokatai, kaip ir kiti proceso dalyviai, gali būti baudžiami už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžiu V. Kirpičnikovą nuteisė už tai, kad su kliente sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, šių paslaugų nesuteikė. Piktnaudžiaudamas savo, kaip advokato, tarnybine padėtimi ir siekdamas suklaidinti klientę dėl tariamai suteiktų teisinių paslaugų ir gauti turtinės naudos, vyras klastojo valstybės įmonės bei teismo dokumentus ir juos pateikė klientei. Netikruose dokumentuose nurodęs melagingus duomenis ir klientei sudaręs įspūdį, kad sutartyje numatytos teisinės paslaugos yra suteiktos, V. Kirpičnikovas apgaule įgijo svetimą turtą - didesnį nei 6 tūkst. eurų klientės mokestį už tariamai suteiktas teisines paslaugas.
Tokiais savo veiksmais V. Kirpičnikovas, būdamas advokatu, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeidė advokato priesaiką, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido konstatuoti, kad, siekdamas asmeninės turtinės naudos, V. Kirpičnikovas sąmoningai suklaidino klientę apie teikiamų teisinių paslaugų realumą. Teismas nustatė, kad V. Kirpičnikovas atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su teisėtumu, sąžiningumu, pareigingumu, lojalumu klientui, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei ir juridiniam asmeniui ‒ Lietuvos advokatūrai bei didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai klientei.
Taip pat svarbu paminėti, kad advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Tai numatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje. Ši procesinė garantija grindžiama gynėjo ir jo kliento pasitikėjimu - draudimo apklausti įtariamojo ar kaltinamojo gynėją paskirtis yra sudaryti prielaidas sukurti pasitikėjimu paremtus santykius tarp gynėjo ir jo ginamojo. Jei advokatas, gavęs šaukimą, atsisako būti apklausiamas kaip liudytojas ir neduoda jokių parodymų, jo atsisakymas negali būti įforminamas liudytojo apklausos protokolu. Gynėjas šiuo atveju neįgyja liudytojo procesinio statuso, todėl toks „apklausos“ dokumentas negali sukelti teisinių pasekmių.
Socialinių tinklų atsakomybė
Socialiniuose tinkluose dažnai atrodo, kad galima sakyti bet ką. Tačiau realybė kitokia - viešoje erdvėje paskleisti žodžiai gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių. Advokatas Julius Sakalauskas sako, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai komentarai ar įrašai internete tampa ginčų objektu teisme. „Internetas nėra laisva zona, kur galima sakyti bet ką. Už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje“, - pabrėžia advokatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai reiškia, kad ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje. Pasak advokato, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją. Tokiais atvejais teismai vertina kelias esmines aplinkybes: ar informacija buvo paskleista viešai, ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu, ar ji neatitinka tikrovės ir ar ji žemina žmogaus garbę bei orumą. „Jeigu visos šios sąlygos egzistuoja, tokią informaciją paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė. Svarbu tai, kad net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu“, - aiškina J. Sakalauskas.
Vis dėlto advokatas pabrėžia, kad ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. „Nuomonė yra subjektyvus vertinimas - pavyzdžiui, kad kažkieno veikla atrodo neprofesionali. Tačiau problema kyla tuomet, kai nuomonė, kuri neatitinka tikrovės, pateikiama kaip tam tikra žinia“, - sako advokatas. Jeigu žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą - pavyzdžiui, pasisavino pinigus - ir tai nėra tiesa, toks teiginys jau gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Be to, neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo. Tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė. „Pirmiausia atsakomybė tenka komentaro autoriui. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku jo nepašalina“, - aiškina advokatas. Tai reiškia, kad atsakomybė gali būti ir solidari, todėl dauguma platformų aktyviai stebi komentarus ir reaguoja į pažeidimus.
Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Pasak advokato, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo. „Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. O jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą“, - sako J. Sakalauskas. Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios ir apčiuopiamos. Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Į ją gali būti įtrauktos ir bylinėjimosi bei advokato išlaidos. „Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos. Internete ji gali būti itin didelė, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas“, - pabrėžia advokatas.
Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina to asmens garbę ir orumą t. y. pažeidžia to asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė. Advokatas turi paprastą, bet svarbų patarimą visiems socialinių tinklų naudotojams. „Prieš rašydami komentarą paklauskite savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis“, - sako J. Sakalauskas. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno profilio yra realus žmogus, o neatsargiai paskleista informacija gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kritikuoti galima ir reikia, tačiau tai turi būti daroma argumentuotai, pagarbiai ir remiantis faktais. Jei kyla abejonių dėl informacijos tikrumo, ją reikėtų pateikti kaip nuomonę, o ne kaip faktą. „Socialiniai tinklai jau nebėra vieta, kur atsakomybė dingsta - ji išlieka tokia pati kaip ir realiame gyvenime. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų“, - apibendrina advokatas.
tags: #bauda #asmeniskai #advokatui #uz #piktnaudziavima #procesu