Bendro naudojimo vamzdynai yra esminė infrastruktūros dalis, užtikrinanti daugelio būstų ir įmonių aprūpinimą vandeniu, šiluma ir kitomis būtinosiomis paslaugomis. Todėl labai svarbu užtikrinti laisvą prieigą prie šių vamzdynų, kad būtų galima atlikti techninę priežiūrą, remontą ar avarijų likvidavimą. Trukdymas patekti prie bendro naudojimo vamzdžių gali sukelti rimtų nepatogumų ir pavojų. Pavyzdžiui, užblokavus prieigą prie vandentiekio vamzdžio, gali būti atimta galimybė gesinti gaisrą, o užblokavus prieigą prie šildymo vamzdžio, šaltuoju metų laiku gali būti palikta be šildymo. Už trukdymą patekti prie bendro naudojimo vamzdžių gali būti taikoma atsakomybė, įskaitant baudas. Atsakomybės dydis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant trukdymo pobūdį, trukmę ir pasekmes. Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai ir galimos baudos už trukdymą patekti prie bendro naudojimo vamzdžių.
Daugiabučiuose namuose dažnai kyla klausimų dėl bendro naudojimo vamzdynų priežiūros ir atsakomybės. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su šia tema, kad gyventojai žinotų savo teises ir pareigas.
Teisiniai Aspektai
Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti laisvą prieigą prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų, įskaitant vamzdynus. Tai reiškia, kad negalima statyti jokių statinių, įrenginių ar kitų kliūčių, kurios trukdytų patekti prie vamzdžių. Jei vis dėlto atsiranda kliūtis, atsakingi asmenys privalo ją pašalinti per nustatytą terminą. Jei to nepadaro, gali būti taikomos sankcijos.
Pažeidimai, susiję su trukdymu patekti prie bendro naudojimo vamzdžių, gali būti nagrinėjami administracine arba civiline tvarka. Administracinės bylos atveju gali būti skiriama bauda, o civilinės bylos atveju gali būti reikalaujama atlyginti padarytus nuostolius.
Pagal teisės aktus butų savininkai turi užtikrinti laisvą priėjimą prie jiems priklausančiose patalpose esančių namo bendrojo naudojimo vamzdynų, kaip tai numatyta pastatų projektuose. Tai yra buto savininko pareiga. Tuo atveju, jei butų savininkai neįleidžia bendrijos specialistų į butą ar dėl kitų priežasčių butų savininkai nesudaro sąlygų bendrijos specialistams apžiūrėti ir/ar sutvarkyti butų savininkams priklausančiose patalpose esančius bendro naudojimo vamzdynus, butų savininkai padaro Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimą.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Pagal LR civilinio kodekso 4.83 str. 5 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Tai taip pat numatyta Šilumos tiekimo taisyklėse, kurios nustato, kad buto savininkas privalo leisti pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams apžiūrėti šilumos įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Toliau, tos pačios taisyklės numato, kad buto savininkas privalo leisti pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus.
Aukščiau nurodyti teisės aktų pažeidimai buto savininkui pagal teisės aktus užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal LR civilinio kodekso 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal LR civilinio kodekso 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Galimos Baudos ir Atsakomybė
Bauda už trukdymą patekti prie bendro naudojimo vamzdžių gali skirtis priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Už trukdymą patekti prie bendro naudojimo vamzdžių gali būti taikoma atsakomybė, įskaitant baudas. Atsakomybės dydis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant trukdymo pobūdį, trukmę ir pasekmes.
Atsakomybė už Bendro Naudojimo Vamzdynų Priežiūrą
Kai daugiabučiame name trūksta vamzdis, esantis sienoje ar perdangoje, dažnai kyla ginčų dėl to, kas privalo atlyginti padarytą žalą užpiltam butui. Svarbiausia taisyklė - nustatyti, ar trūkęs vamzdis yra bendroji dalinė nuosavybė, ar asmeninė buto savininko nuosavybė. Už žalą, atsiradusią trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, atsako namo valdytojas (bendrija arba administratorius), nes pagal įstatymą jis privalo užtikrinti bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą ir saugumą.
Jeigu trūksta vamzdis, kuris yra skirtas patenkinti vieno, konkretaus buto reikmes, rūpesčiai dėl užliejimo tenka buto šeimininkui. Todėl kaimynas kartais nė nenutuokia, kad vamzdis trūko jo buto sienoje, kai jūsų svetainėje išsiveržęs upeliukas varo jus iš proto. Jeigu vamzdis prakiūra laiptinėje ar kitose bendro naudojimo patalpose, susisiekite su daugiabučio namo bendrijos atstovais, taip pat skambinkite į avarinę tarnybą.
| Atsakomybės sritis | Atsakingas asmuo |
|---|---|
| Bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra, remontas | Namo savininkai |
| Bendrojo naudojimo objektų administravimas (priežiūra, remontas, išsaugojimas) | Bendrija / Administratorius |
| Asmeninės nuosavybės vamzdžiai | Buto savininkas |
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Žalos Atlyginimas
Jei dėl netinkamos priežiūros ar avarijos patiriama žala, svarbu žinoti, kaip reikalauti atlyginimo. Jei draudimo nėra, žala atlyginama iš bendrijos ar administruojamo namo sukauptų lėšų (arba renkant tikslinę įmoką). Jeigu naudojatės būsto draudimo paslauga, atlyginama žala dėl vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, taip pat nuostoliai, kuriuos sukelia šildymo sistemos, vandentiekio ar kanalizacijos tinklų avarija. Žinoma, bendro naudojimo vamzdžių remontu teks pasirūpinti bendrijai.
Pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovė nurodė, jog daugiabučiame name trūkus šildymo sistemos vamzdžiui buvo užlietos name įsikūrusios parduotuvės patalpos. Kadangi atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratore, ji ir buvo atsakinga už pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Dėl namo bendro naudojimo vamzdynų apžiūrų.
Daugiabučių Namų Valdymas ir Priežiūra
Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Statybos įstatymas, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Civilinio kodekso 4.72 - 4.85 straipsniuose nustatyta bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka.
Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias. Yra kelios pagrindinės daugiabučio namo valdymo formos: Daugiabučių namų savininkų bendrija, Jungtinės veiklos sutartis, Administratorius, paskirtas savivaldybės.
Daugiabučių namų savininkų bendrija
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo (namų) bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui (namams) priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, valdyba ir visuotinis bendrijos susirinkimas balsų dauguma. Tvarką, kaip priimami sprendimai, nustato bendrijos įstatai. Kuriant daugiabučių namų bendrijas, išsaugoma galimybė patiems spręsti bei tvarkyti namo reikalus. Bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą nustato Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas.
Jungtinės veiklos sutartis
Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis. Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Jame numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) (šiuo atveju - daugiabučio namo patalpų savininkai), kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai yra bendrojo naudojimo bendraturčiai), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Administratorius
Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu, paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir privalėdamas veikti išimtinai bendraturčių interesais, gali varžyti jų teises patiems priimti sprendimus, nes jis privalo veikti vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, nustatęs arba gavęs informaciją, kad namas, jo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, privalo minėto reglamento nustatyta tvarka imtis priemonių (veiksmų) apsaugančių pastatą nuo galimų pasekmių.
Teismų Praktika
Apeliacinės instancijos teismas neseniai išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar daugiabučio namo administratorius atsako už namo kanalizacijos vamzdyno avariją ir dėl to atsiradusią žalą buto savininkui. Bylos esmė - iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio išsiliejęs nuotekų vanduo užliejo butą, padarydamas turtinę žalą. Buto savininkas teigė, kad administratorius tinkamai neprižiūrėjo namo vamzdyno, todėl teisme iš administratoriaus pareikalavo atlyginti nuostolius. Administratorius nesutiko - jis nurodė, kad būtent ieškovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - namo administratoriaus neteisėtus veiksmus, jo kaltę dėl tų veiksmų, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp administratoriaus veiksmų ir žalos.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko galioti. Teismas nustatė, kad administratorius elgėsi rūpestingai ir atidžiai, laikėsi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo. Teismai šioje byloje rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės, kurioje išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.
Būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus įstatymas įpareigoja spręsti klausimus dėl daugiabučio namo priežiūros bei jo objektų atnaujinimo ir pagerinimo darbų.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad daugiabučio administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimo dėl daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų, taip pat ir dėl kanalizacijos stovo, esančio namo pirmo ir antro aukštų perdangoje, kuris apžiūrint Daugiabučio bendro naudojimo patalpas nesimato, remonto darbų, tokiais atvejais ji veikia esant daugiabučio namo bendrasavininkų pavedimui bei aiškiai išreikštai valiai, kaip organizatorius ir (ar) vykdytojas, organizuojantis (vykdantis) pastato savininkų priimtus sprendimus. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi platesnę reikšmę praktikoje. Ji primena, kad daugiabučio namo priežiūra yra bendra visų savininkų pareiga, o administratorius - tik jų įgaliotas tvarkytojas. Todėl, kai gyventojai patys atsisako remontuoti senus vamzdynus, atsakomybė už pasekmes tenka jiems patiems, o ne administratoriui.
Teismo praktikoje pasitaiko atvejų, kai ieškovai kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, kai daugiabučiame name trūksta vamzdis. Pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 474,20 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, jog daugiabučiame name trūkus šildymo sistemos vamzdžiui buvo užlietos name įsikūrusios parduotuvės patalpos. Kadangi atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratore, ji ir buvo atsakinga už pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Ieškovė teigė, kad draudžiamasis įvykis įvyko atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo šalto vandens tinklų priežiūrą.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo, netinkamo tiesioginių administravimo paslaugų atlikimo ir neveikimo neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to trūko bendro naudojimo šildymo vamzdis ir buvo vandeniu užlietos apdraustos trečiojo asmens patalpos ir vienam iš namo patalpų savininkų padaryta žala. Atsakovė, žinodama, kad bendro naudojimo vamzdis trečiojo asmens patalpose neatitinka teisės aktų reikalavimų nesiėmė jokių veiksmų tvarkyti susiklosčiusią situaciją, kad ateityje būtų išvengta šilumos sistemos avarijų ir žalos.
Teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 597,01 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 58,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Situacija, Kai Kaimynas Trukdo Pakeisti Vamzdį
Pasitaiko situacijų, kai kaimynas atsisako leisti pakeisti bendrą vamzdį, nes tai susiję su sienos griovimu ar kitais nepatogumais. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Vienus daugiabučio gyventojus sušildo kaimynės šypsena, kitus - tik karštas radiatorius. Žiemą šiluma po butus sklinda vamzdžiais. Namo sienose tyliai gurguliuoja šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų vamzdynas.
Jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, skaitytojui atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį skaitytojo atžvilgiu, reikalaujant įpareigoti skaitytoją netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į skaitytojui nuosavybės teise priklausantį butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokių buvo patirta, ir/ar priteisti iš skaitytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per laiptinę, skaitytojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant, prieš priimant sprendimą neįsileisti įgaliotų asmenų į savo butą vandens stovo keitimo darbams atlikti, rekomenduotina pasidomėti, kokios yra specialistų išvados dėl reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Nesant objektyvios galimybės pakeisti vandens stovus per laiptinę, bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas jam įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, turi teisę reikalauti patekti prie inžinerinių įrenginių, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai neturi teisės neleisti jų butuose atlikti vandens stovo keitimo darbus, jeigu jie yra reikalingi.