Mokykloje vaikas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pagrindinės vaiko teisės mokykloje apima teisę į kokybišką ir nemokamą (valstybinėse ir savivaldybių mokyklose) mokslą, teisę į saugią ir sveiką aplinką, teisę į pagarbą ir nediskriminavimą, teisę reikšti savo nuomonę ir dalyvauti mokyklos gyvenime, teisę į privataus gyvenimo apsaugą bei teisę į specialiąją pagalbą, jei tokia reikalinga. Tuo pat metu pagrindinės vaiko pareigos mokykloje yra lankyti mokyklą ir dalyvauti ugdymo procese, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus, laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, sąžiningai mokytis ir siekti gerų rezultatų, gerbti kitų mokinių teises ir orumą bei saugoti mokyklos turtą.
Nepaisant teisinio reglamentavimo ir deklaruojamų teisių, praktikoje susiduriama su įvairiais iššūkiais ir problemomis, ypač susijusiomis su mokyklos nelankymu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje iki 16 metų mokyklos nelanko apie 16-17 tūkst. vaikų. Oficialiosios statistikos portale skelbiamais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokyklos nelankančių vaikų skaičius ir vėl išaugo - iš viso pernai Lietuvoje mokyklos nelankė 17,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų nuo 7 iki 15 metų, o tai yra tūkstančiu daugiau nei 2019-2020 mokslo metais. Prieš tai kelerius metus iš eilės mokyklos nelankančių vaikų buvo apie 16,5 tūkst. Praėjusiais mokslo metais daugiausia nelankė mokyklos septynmečių bei aštuonmečių.
Ši problema aštriausia buvo didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Vilniuje pernai nelankė mokyklos 3,1 tūkst. vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta buvo sostinėje. Tai didžiausias rodiklis nuo 2009 m. Pagrindinė vaikų mokyklos nelankymo priežastis - išvykimas iš šalies, nurodomas prie 13 tūkst. atvejų. Kas septintas nurodė socialines, psichologines ar kitas priežastis. Dar beveik 2 tūkst. vaikų nelankymo priežastys nėra žinomos.
Pasak specialistų, visuomenė ir švietimo sistemos atstovai vis dar nesuvokia, kad pagrindinė šios problemos priežastis yra tėvystės įgūdžių trūkumas. Tėvai yra arčiausiai vaiko, todėl jeigu jie neugdo vaiko pasitikėjimo savimi, nesutvirtina savivertės, jei pagalbos reikia jiems patiems, problemos liks ir nulems mokyklos nelankymą. Deja, tėvams trūksta atsakomybės jausmo ir suvokimo, kad jie turi rūpintis savimi ir vaikais. O specialistai kol kas bando spręsti problemas, kurias sukelia tėvystės įgūdžių trūkumo pasekmės, nesuvokdami, jog vaikui neužtenka valandą pasikalbėti, jam reikia kasdienio bendravimo ir artimo ryšio.
Tėvai (globėjai) privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą ir įgytų privalomąjį išsilavinimą. Už šios pareigos nevykdymą numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau valstybė pirmiausia siekia padėti vaikui ir šeimai, o ne bausti tėvus.
Naujos taisyklės ir tėvų atsakomybė
Seimas jau priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos mokyklos privalės tą pačią dieną informuoti tėvus, kad jų vaikų nėra mokykloje, jeigu patys tėvai prieš tai nepranešė, jog jų atžalos dėl vienokios ar kitokios priežasties negali atvykti į pamokas. Mokyklos taip pat turės privalomai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Tokiu būdu vaiko teisės, gavusios pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą.
Blogiausiu atveju už tokį nusižengimą tėvams ar globėjams gali būti skiriamas įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus. Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad už tėvų vengimą leisti vaiką į mokyklą iki 16 metų ar kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų dydžio bauda, o jei tai ne pirmas kartas, tuomet bauda išaugtų iki 280-600 eurų. Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, o paskui einama prie baudų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia ministro įsakymą, kuris leistų tėvams pateisinti tik 5 praleistas mokymosi dienas per mėnesį - nesvarbu, ar pamokos praleidžiamos dėl ligos, ar dėl kitos priežasties. Nuo rugsėjo sistema turėtų veikti trijų mygtukų principu. Jeigu vaikas neserga, bet nelanko pamokų, o tėvai jau išsėmė galimybes jas pateisinti, tuomet klasės vadovas turėtų įspėti apie prastą padėtį. Toliau nelankant pamokų ne dėl ligos, mokinys būtų svarstomas direktoriaus įsakymu sudarytoje Vaiko gerovės komisijoje ir šeima galėtų gauti įspėjimą jau iš šios komisijos. Pasikartojus tokiai pačiai situacijai trečią kartą mokykla privalėtų kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Kaip pasakoja Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas D. Mockus, nuo rugsėjo sistema turėtų veikti trijų mygtukų principu. Jeigu vaikas neserga, bet nelanko pamokų, o tėvai jau išsėmė galimybes jas pateisinti, tuomet klasės vadovas turėtų įspėti apie prastą padėtį. Toliau nelankant pamokų ne dėl ligos, mokinys būtų svarstomas direktoriaus įsakymu sudarytoje Vaiko gerovės komisijoje ir šeima galėtų gauti įspėjimą jau iš šios komisijos. Pasikartojus tokiai pačiai situacijai trečią kartą mokykla privalėtų kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė teigia, kad jei vaikas dažnai ir nuosekliai imtų praleisti pamokas, dėl to nukentėtų jo pasiekimai ir mokykla dėl to kreiptųsi į vaiko teisių gynėjus, tokiu atveju vyktų į šeimą, kalbėtų su vaiku bei jo tėvais ir kartu ieškotų būdų kaip rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti vaiko teisę į mokslą.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 18 568 pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš jų 555 atvejai buvo susiję su galimai pažeista vaiko teise į mokymąsi.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė teigia, kad būtų geriau, jei tėvams būtų leidžiama pateisinti ne daugiau nei 3 dienas, nors kaip mama sako, kad kartais sunku susisiekti su šeimos gydytoju. Tačiau, J. Kiškienės pastebėjimu, per atostogas vaikai atsilieka, savarankiškai nepasimoko, tuomet lieka spragos, kurias turi užkaišyti pedagogai.
Politikė, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad atėjo metas vaikams ir jų tėvams priminti, kad mokytis ir eiti į mokyklą privalu - toks vaiko darbas. Jei norime turėti protingus ir našius visuomenės narius, aplaidžiai žiūrėti į jų ugdymą niekaip negalima.
Statistika ir tendencijos
Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų (2022-2023 m. m. - 25,9 mln. pamokų). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad išaugo dėl ligos pateisintų praleistų pamokų skaičius. Anot ŠMSM, 2023-2024 m. m., lyginant su 2022-2023 m. m., 72 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl ligos, t. y. pateikus informaciją mokyklai apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje, 38,5 proc. - pamokų, kurios pateisintos dėl mokinių dalyvavimo sporto varžybose, olimpiadose ar kituose ugdomuosiuose renginiuose, 16,6 proc.
Pažangiausi lankomumo aspektu penktokai - daugiau kaip 5 dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis 5 klasėje 2023-2024 m. m. siekė 9 proc. Daugiausia pamokų praleidžia gimnazijos trečiokai ir ketvirtokai. Daugiau kaip 5 dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis III gimnazijos klasėje 2023-2024 m. m. siekė 27 proc., o IV gimnazijos klasėje - 32 proc. (atitinkamai 2022-2023 m. m. 33 proc.).
| Pateisinimo priežastis | Pokytis 2023-2024 m. m., lyginant su 2022-2023 m. m. |
|---|---|
| Liga | 72% augimas |
| Dalyvavimas sporto varžybose, olimpiadose ar kituose ugdomuosiuose renginiuose | 38,5% augimas |
Mokyklų vadovai pastebi, kad sumažėjo atvejų, kai tėvai išveždavo vaikus atostauti mokslo metų metu. Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus sako, kad Jonavos Senamiesčio gimnazijoje, kuriai jis pats vadovauja, praleistų pamokų praėjusiais mokslo metais sumažėjo 10 procentų. Vis dėlto, kaip teigė D., tėvai vis dar randa būdų, kaip pateisinti praleistas pamokas. D. pažymi, kad daugiausia pamokų praleidžia vienuoliktokai ir dvyliktokai: „Čia įsipina toks veiksnys - jaunimas pradeda dirbti. Ypač kai prasideda šiltasis sezonas. Žinau, kad kurortiniai miestai skųsdavosi, kad vaikai smarkiai aukoja pamokas dėl uždarbio. Ir tai ne vienetiniai atvejai. Čia dešimtimis, o per Lietuvą - ir tūkstančiai vaikų stengiasi užsidirbti. O jaunimas, žinote, dabar nori greitai turėti kad ir automobilį. Mūsų gimnazijos kiemas pilnas automobilių“, - pasakojo D.
Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovė, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė sako, kad lankomumo spragos yra didesnė bėda vis dėlto gimnazijose. „Bet mes, kaip mokykla, mūsų stipri bendruomenė, ėmėmės susitarimų, aiškinome tėvams, rėmėmės ir mokslininkų duomenimis, kiek vaikas praranda nebūdamas pamokose. Žinoma, su tėvais keliaudamas vaikas ko nors išmoksta, patiria, bet net ir tai neatperka pamokų. Tuomet susitvarkėme“, - kalbėjo J.
Taip pat, anot ŠMSM, 2023 m. lapkritį fiksuota trečdaliu daugiau vaikų susirgimų negu 2022 m. lapkritį (18,7 tūkst. 2023 m. ir 12,7 tūkst. 2022 m.). Didesniu sergamumu išsiskyrė ir sausis, vasaris.
Nuomonės ir perspektyvos
D. mano, kad praleistų pamokų pateisinimo tvarkos atšaukti negalima. „Negalima šios tvarkos atšaukti. Kai kalbi su kitomis Europos šalimis, tarkime, Vokietija, ten net klausimų nekyla. Tad esu tikras, kad praleistų pamokų pateisinimo tvarkos atšaukti negalima“, - kalbėjo D.
Darius Mockus pabrėžė, kad mokyklų vadovai, kai buvo rengiama mokyklos nelankymą turinti sutramdyti pamokų pateisinimo tvarka, siūlė griežtesnį variantą. „Manome, kad galbūt didelio efekto nėra, nes penkios dienos leidžia išlaviruoti tėvams, jei jie turi kokių nors ketinimų. Bet turiu pasakyti, kad dalis labai atsižvelgė į naują tvarką, pats girdėjau sakant: negi leisime šeimoje, kad mus svarstytų Vaiko gerovės komisija ar net perduotų Vaiko teisėms. „Ir tai duoda rezultatą. D. pasakojo, kad anksčiau tėvai raštu pranešdavo, jog vaiko nebus mokykloje, nes išvyksta į kurortą, tarkime, Ispanijoje. „Sakiau, mieli tėveliai, aš jums to, žinoma, neuždrausiu, bet pamokos bus nepateisintos. Jie raštu pranešdavo, kad vaiko nebus mokykloje nuo tada ir tada, nes išvyksta į kurortą, tarkime, Ispanijoje. Taip, mes turėdavome informaciją, kad vaikas su tėvais, bet pamokų mes nepateisindavome. Paskui tėvai pradėjo kitaip žiūrėti“, - kalbėjo D.
Vis dėlto, kaip teigė D., tėvai įsipareigodavo, kad vaikų ugdymas nenukentės, grįžę tokie mokiniai lanko konsultacijas, tačiau, sakė mokyklos direktorius, tai kelia klausimų mokytojams: kodėl temą, kurią aiškino visai klasei, turėtų darsyk atskirai aiškinti atostogavusiems vaikams.
D. teigia, kad reikia keisti Švietimo įstatymą, didinti tėvų ir vaikų pareigas bei atsakomybę. „Reikia keisti Švietimo įstatymą, didinti tėvų ir vaikų pareigas bei atsakomybę. Manau, taip išspręstume daug problemų. Daugelyje pasaulio šalių yra skiriamos gana didelės bausmės už nelankomumą, blogą mokymąsi, tėvų nesilankymą švietimo įstaigose ir nepriežiūrą.“
D. pasidalino patirtimi apie baudas už mokytojų įžeidimus. „Jeigu mokinys iškeikia mokytoją, skiriama 14 eurų bauda. Žinau, nes pati porą kartų su tuo susidūriau. Pirmą kartą buvau pasiųsta, kitu atveju mokinys pamokoje dažnai keikdavosi.“
Incidentai mokyklose ir tarptautinė patirtis
Gegužės 24 dieną apie 12.30 val. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančioje Vitės pagrindinėje mokykloje pamokos metu įvyko incidentas. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Neseniai panašų incidentą, įvykusį Salantų gimnazijoje, tyrė ir Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vilma Gedvilienė prasitarė, kad po incidento 11-os metų berniukas pats raštu apskundė mokytoją. „Mes kartais bijome tėvams pasakyti, kur yra jų atsakomybė. Nes dabar buvo tik mokykla, mokykla, mokykla... Įstatyme parašyta, kad už reguliarų ir punktualų pamokų lankymą atsakingi tėvai. Faktiškai tėvai netgi turėtų užtikrinti, kad vaikas nevėluotų į pamokas. Bet čia jau išvis būtų iš fantastikos srities. O mes bijome pasakyti tėveliams, kad mielieji, jūs atsakingi už pamokų lankymą, čia yra jūsų atžala, rūpinkitės. Visokių šeimų yra. Yra tokių tėvų, kurie yra alkoholikai, narkomanai, neturi socialinių įgūdžių, nesupranta, kad reikia nuprausti vaiką. Jie galvoja, davė sumuštinį, aprengtas ir viskas tvarkoje. Tai ne. O kur iš tėvų pusės ugdymas? Juk tėvams parašyta pareiga koreguoti vaiko elgesį, jei mokykla pasako, kad jis netinkamai kažką daro. Tai jie turi daryti intervenciją, bet kiti nemoka, nemoka kalbėti su vaikais, rodo prastą pavyzdį. Yra tėvų, kurie rūko kartu su vaikais. Arba šeimoje nuolatinės išgertuvės būna. Tai kokį pavyzdį vaikai mato?“ - portalui tv3.lt sakė Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.
Didžiojoje Britanijoje pirminė nuobauda už atostogas neįspėjus - 60 svarų. Jei ji nesumokama per 21 darbo dieną, padidėja dvigubai. Jei dviguba bauda nesumokama per dar septynias darbo dienas, pažeidėjui gresia sankcijos. Nemokant, nuobauda gali padidėti iki didžiausios - 2,5 tūkst. svarų siekiančios baudos, viešųjų darbų arba kalėjimo. Tiesa, yra mokyklų, kurios į tai žiūri lanksčiai. Norvegijoje taip pat galioja griežtos taisyklės. Kaip DELFI sakė LR ambasados Norvegijoje atstovai, Norvegijos ugdymo įstaigos vadovaujasi Švietimo įstatymu, kuriame numatytas galimas 10-15 proc. mokyklinio dalyko nelankomumas be pateisinamos priežasties. Ši tvarka galioja visose šalies gimnazijose. Sprendimą dėl nelankomumo procento be pateisinamos priežasties pradinėse ir pagrindinėse mokyklose priima kiekviena apskritis individualiai. Nyderlanduose taikomas mokyklos lankomumo įstatymas, kuriame tėvams taip pat numatomos baudos, jei vaikai nelanko mokyklos be pateisinamos priežasties. Žinoma, šeimos atostogos nelaikomos pateisinama priežastimi. Todėl oro uoste darbuotojai tikrina išvykstančius mokyklinio amžiaus vaikus. Jei šie bando išvykti be oficialaus mokyklos leidimo, tėvai baudžiami 100 eurų bauda už dieną. Suomių moksleiviai, bėgantys iš pamokų, dažniausiai baudžiami palikimu po pamokų. Jei moksleivis pamokas praleidžia ilgą laiką, tėvams gali būti skiriama bauda.
Seimas taip pat numatė pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Visą „LNK Vidurdienio žinių“ interviu su R. Remeika rasite čia: Tai numatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto įsakymo projekte, kuriame tvirtinamas tvarkos aprašas dėl mokinių pamokų lankomumo. Papildomai pamokų praleidimas galės būti pateisintas tėvų dėl kitų svarbių asmeninių priežasčių, bet ne daugiau nei 3 dienos per pusmetį ar ne daugiau nei 2 mokymosi dienos per trimestrą. Taip pat atlaidžiai bus žiūrima į pamokų praleidimą, jei susiformuoja siaubingai nepalankios oro sąlygos, sutrinka visuomeninio ar kito transporto eismas ar nutinka kitos nenugalimos aplinkybės, dėl kurių mokiniui atvykti į pamokas neįmanoma. Pamokas praleisti bus galima ir tais atvejais, kai mokinys dalyvauja sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje, kuris organizuojamas mokyklos bei kitų įstaigų, bet kai renginiai organizuojami kitų įstaigų, reiks pristatyti įrodymus. Dar numatoma, kad vaikams pamokų metu gali tekti apsilankyti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriuje, todėl tokie praleidimai irgi bus pateisinami. Mokykloms palikta nedidelė galimybė leisti pateisinti tėvams ir šiek tiek daugiau dienų ar pavienių pamokų, bet priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios bei turi būti pateikta informacija dėl poreikio.
Tai reiškia, kad jeigu mokyklos griežtai seks šiuo aprašu, tėvams neturėtų būti leidžiama išsivežti vaikų atostogų tuo metu, kai vyksta pamokos, nors skrydžių bilietai į užsienį tuo metu būna pigesni. Mokinių atostogų metu skrydžių ir kitų paslaugų bilietai itin išbrangsta, todėl tėvai kai kuriais atvejais būna linkę numoti ranka į pamokas vardan galimybės sutaupyti.
„Mokiniai gali praleisti pamokas tik dėl svarbių priežasčių. Per mokslo metus yra ne vienos vaikų atostogos, kad vaikai pailsėtų, o tada, kai vyksta ugdymas - lankytų mokyklą“, - portalui tv3.lt teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus teigia, kad praktikoje tai reikš, jog tėvai pamokų metu galės išsivežti vaikus atostogų tik savaitei, nes patys galės pateisinti 5 dienas per mėnesį, bet tą mėnesį negalės pateisinti jokių kitų praleistų pamokų, išskyrus, jeigu nutinka kokia nors svarbi asmeninė priežastis: artimojo mirtis ar kitos problemos. „Tėvams suteikta galimybė pateisinti 5 dienas patiems. Tai niekas Lietuvoje nesugaudys, ar jie teisina dėl ligos, ar 5 dienoms išvažiavo į Kanarus. Jeigu viršija 5 dienas, tai turės būti liga. O jei liga, tėvai turi gydyti vaiką ir kreiptis į gydytojus - mokyklos esveikata.lt sistemoje turės matyti, kad buvo vizitas. Tai reikš, kad vaikas sirgo. Bet jei mokyklos nematys vizito pas gydytoją, tai tos pamokos, kur viršija 5 dienas bus nepateisintos“, - paaiškėjo.
Liga ar apsilankymas pas gydytoją. Tėvai ar globėjai gali pateisinti ne daugiau nei 5 praleistas dienas per mėnesį. Dėl svarbių asmeninių priežasčių, tėvų ar globėjų prašymu, mokykla gali leisti praleisti dar 3 dienas per pusmetį ar 2 dienas per trimestrą. Kai į mokyklą neįmanoma atvykti dėl nepalankių oro sąlygų, sutrikus visuomeniniam transportui, eismui ar dėl force majeure aplinkybių. Kai vaikui reikia dalyvauti sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje.
Kai pamokų praleidžiama daugiau nei leistina ir nėra jokios informacijos apie ilgalaikes ligas, tuomet pirmą kartą mokyklą įspėja tėvus apie jų pareigas. Jei pamokų praleidimai be pateisinamų priežasčių kartojasi, tada jau vaikas gali būti svarstomas mokyklos vaikų gerovės komisijoje. Kai tai neveikia ir mokinys tris ar daugiau kartų per mokslo metus nelanko pamokų be pateisinamų priežasčių, tokiu atveju mokykla kreipiasi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad šeimai būtų teikiama koordinuota pagalba. O turėdama informacijos apie neužtikrinamas vaiko teises ir geriausius interesus, mokykla privalės kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, tik paskui einama prie baudų. Minimali priežiūra yra susijusi su įvairiais įpareigojimais mokiniui ir tėvams neatskiriant vaiko nuo šeimos: tai gali būti įpareigojimai vaikui lankytis pas atitinkamus specialistus, lankyti dienos centrą, dalyvauti sporto, meno ar kitoje terapijoje, gydytis psichikos ar elgesio sutrikimus. Griežtesnis požiūris į pamokų nelankymą susiformavo suvokus aiškų ryšį tarp pamokų lankymo ir pasiekimų. Pamokas praleidinėjantys mokiniai atsilieka mokymosi procese, atsiranda spragų, kurias paskui užpildyti būna sudėtinga. Šiuo metu - nesvarbu ar vaikas serga, ar yra sveikas - praleistas pamokas pateisina tėvai.
Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. „Klasių vadovai koordinuoja pagalbos teikimo būdus pamokų nelankantiems mokiniams, bendradarbiauja su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija. Tokiu atveju tėvams ar globėjams gali būti taikomos atsakomybės priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnį „Kliudymas vaikui mokytis“. Pernai kelios vokiečių šeimos nubaustos už tai, kad savo vaikus atostogoms iš mokyklų pasiėmė anksčiau, nei prasidėjo oficialios mokyklos atostogos.