Nei vienam iš mūsų nebūtų malonu įminti į paliktą „dovanėlę“. Be to, šunys linkę ėsti ekskrementus, voliotis juose, o tai ne tik nehigieniška, bet ir sukelia papildomų rūpesčių šeimininkams - juk reikia valyti augintinį, drabužius, automobilį, namus.
Ekskrementai kelia riziką ir vaikams - jie dažnai žaidžia žolėje, ne visada pastebi nešvarumus, o nepakankami rankų higienos įpročiai gali lemti bakterijų ir parazitų patekimą į organizmą.
Augintinių išmatos gali būti įvairių parazitų - kirmėlių ir jų kiaušinėlių - šaltinis. Kai kurie parazitai būdingi tik tam tikrai gyvūnų rūšiai, tačiau kiti gali užkrėsti ir žmones. Taip pat kai kurios virusinės ligos, pavyzdžiui, šunų parvovirusas, plinta per išmatas ir gali sukelti stiprų viduriavimą. Net jei išmatos skystos, esant galimybei jas reikėtų surinkti, kad būtų apsaugoti kiti augintiniai.
Pasiruošti iš anksto
Pasivaikščiojimams su augintiniais rekomenduojama pasiruošti iš anksto. Išmatoms rinkti patariama naudoti ekologiškus gamtoje suyrančius maišelius. Aplinkos ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ teritorijų priežiūros vadovė Akvilė Gargasaitė įspėja, kad šios atliekos turėtų būti metamos į specialias tam skirtas dėžutes, kurias galima rasti daugelyje augintinių šeimininkų pamėgtų pasivaikščiojimo vietų. Tuo atveju, jeigu šalia nėra specialios dėžutės, sandariai užrištus maišelius galima mesti ir į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Vien bendrovė „Ekonovus“ Kėdainiuose tvarko per 40, Vilniuje - daugiau nei 60 augintinių ekskrementams išmesti skirtų dėžučių. Miestuose tokių vietų tinklas tikrai platus, todėl augintinių šeimininkams neturėtų kilti nepatogumų.
Tokios dėžutės bendrovės tuštinamos kiekvieną dieną, tačiau prašoma gyventojų jų nenaudoti pakuočių ar mišrioms atliekoms mesti. Pasitaiko, kai šiose dėžėse randama ir kavos puodelių, ir saldainių popierėlių - visa tai turėtų būti pagal galimybes rūšiuojama arba metama į kitas miestuose esančias šiukšliadėžes bei konteinerius. Metant pakuočių atliekas į augintinių ekskrementams skirtas dėžutes dėl užterštumo rizikos jos nebegali būti perdirbamos.
Teisinės pasekmės ir baudos
Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymą už nesurinktas gyvūno išmatas galima sulaukti ir nemažos baudos, nepasirūpinus gresia įspėjimas arba bauda iki 230 eurų.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tuo metu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas.
Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius arba specialius konteinerius. Taigi, pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia.
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis. Jis numato baudą nuo 30 iki 120 eurų, jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei - nuo 50 iki 120 eurų, pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai. Tačiau bauda - dar ne viskas. Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.
Dėmesys ne tik gamtai, bet ir augintiniui
Išmatų dydis, forma, konsistencija ir kvapas gali kisti priklausomai nuo mitybos, suvartotų nuodingų ar neįprastų medžiagų bei bendros sveikatos būklės, tačiau jas surinkdami pasirūpiname ne tik gamta, bet ir galime geriau suprasti augintinio savijautą.
Šeimininkai gerai pažįsta savo augintinį ir jo įpročius. Pastebėjus pasikeitusią išmatų konsistenciją, dažnumą ar diskomfortą tuštinantis, verta kreiptis į veterinarą. Nedideli išmatų pokyčiai yra normalūs - juk ir žmonės ne visuomet tuštinasi vienodai. Tačiau jeigu gyvūnas jaučiasi blogai, išmatose pastebima kraujo, viduriavimas užsitęsia, būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Jei suaugęs, kitaip sveikas šuo ar katė laikinai pasituština skysčiau, tačiau išlieka žaismingas, gerai ėda, veterinarijos gydytoja pataria jį stebėti ir duoti specialių priemonių nuo viduriavimo, kurias parinks veterinarijos gydytojas ar vaistininkas. Tokių priemonių pravartu imtis ir keliaujant su augintiniu.
Nemenkesnė problema yra ir vidurių užkietėjimas, ypač jei gyvūnas gauna daug kaulų ar yra senyvo amžiaus.
Prevencija ir atsakingas elgesys
Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra. Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti 112.
Atsakingam šeimininkui svarbu atsiminti: pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje; prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais jis turi būti sutrumpintas; išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“; į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima; augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas.
KIKA pataria: kaip dažnai reikia maudyti šunį?
tags: #bauda #uz #kito #sunio #sudraskyma