Darbo užmokestis - tai vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas. Tačiau, deja, dažnai kyla ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra delspinigiai už pavėluotą darbo užmokestį, kaip jie skaičiuojami, apmokestinami, taip pat kokia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė gresia už mokesčių įstatymų pažeidimus.
Delspinigiai už pavėluotą darbo užmokestį
Darbo kodekso 207 straipsnis ir naujesni pakeitimai numato, kad darbuotojams, kuriems darbo užmokestis buvo sumokėtas vėliau nei numatyta darbo sutartyje, priklauso delspinigiai. Nuo 2023 m. delspinigių norma yra 0,1 proc. už vieną pavėluotą kalendorinę dieną (anksčiau buvo 0,08 proc.). Jei darbo sutartyje nenustatytas darbo užmokesčio mokėjimo terminas, laikoma, kad jis turi būti išmokėtas iki kito mėnesio 10 darbo dienos. Jei darbuotojas gavo darbo užmokestį vėliau nei iki kito mėnesio 10 darbo dienos, darbuotojas įgyja teisę į delspinigius, kurie neapmokestinami.
Pavyzdžiui, jei 2023 m. spalio mėnesį mokėtinas darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo yra 1000 eurų ir yra 10 dienų vėlavimas, darbuotojui priklauso 1000 x 10 x 0,001 = 10 eurų delspinigių. Darbdavys jam turi išmokėti ne 1000 eurų, bet 1010 eurų.
Dažnai įmonės automatiškai neskaičiuoja delspinigių, todėl darbuotojams rekomenduojama kreiptis į darbdavį su prašymu paskaičiuoti ir išmokėti priklausančius delspinigius.
Delspinigių apmokestinimas
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą. Tačiau delspinigiai, mokami darbuotojams už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, yra neapmokestinami.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Straipsnyje pateikiama informacija apie VSD ir PSD įmokų tarifus įvairioms gyventojų grupėms, vykdantiems individualią veiklą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. individualią veiklą vykdantys asmenys (išskyrus turinčius verslo liudijimą) yra draudžiami pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti VSD ir PSD įmokų tarifus individualią veiklą vykdantiems asmenims 2017 metais:
| Asmenų grupė | VSD įmokos | PSD įmokos |
|---|---|---|
| Individualią veiklą vykdantys (išskyrus turinčius verslo liudijimą) | 29,7% nuo pusės apmokestinamųjų pajamų (arba 31,7% jei kaupiama II pakopos pensijų fonde) | 9% nuo MMA (34,2 Eur) |
| Turintys verslo liudijimą | Skaičiuojamos nuo MMA | 9% nuo MMA (34,2 Eur) |
| Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys (GPM mokėtojai) | 29,7% nuo apmokestinamųjų pajamų (arba 31,7% jei kaupiama II pakopos pensijų fonde) | 3% arba 9% nuo 12 MMA per metus (priklausomai nuo EDV) |
| Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys (Ne GPM mokėtojai) | 29,7% nuo MMA (arba 31,7% jei kaupiama II pakopos pensijų fonde) | 3% arba 9% nuo MMA (priklausomai nuo EDV) |
Baudos ir delspinigiai už mokesčių įstatymų pažeidimus
Mokesčių įstatymų pažeidimu laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo ar nedeklaravo mokesčio, arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą, jam skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda.
Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokestį, taip pat už nepagrįstai grąžintą mokesčio permoką. Delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.
Nuo 2026 m. vasario 1 d. LR finansų ministro įsakymu delspinigių dydis yra 0,026 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.
Atleidimas nuo baudų ir delspinigių
Mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudų ir / ar delspinigių. Mokesčio administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių ar jų dalies, kai yra nustatyti atleidimo pagrindai.
Prašyme atleisti nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų turi būti nurodyti juridinio ar fizinio asmens duomenys, nuo kokio mokesčio ir kokios sumos prašoma atleisti, atleidimo pagrindas (MAĮ straipsnis ir jo dalis), taip pat su atleidimo pagrindais susiję faktiniai duomenys ir įrodymai.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).
Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šių Baudžiamajame kodekse numatytos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos: sukčiavimas, neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, mokesčių nesumokėjimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas.
Būtina kreiptis į darbo ginčų komisiją
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad dažniausia ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo priežastis yra vėluojantis darbo užmokestis. Kiekvienais metais daugiausia reikalavimų darbo ginčų komisijose keliama būtent dėl darbo užmokesčio. Laiku nesumokėjus atlyginimo už darbą, darbdavys privalės mokėti netesybas.
Tuo atveju, jeigu darbdavys nesumokėjo darbo užmokesčio, raginame darbuotojus per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Šiuo atveju darbuotojas turi raštu apie nutraukimą įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o darbdaviui tenka pareiga išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per septynis 2023 metų mėnesius pateikti 859 Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijų sprendimai. Antstoliams pavyksta sugrąžinti reikalaujamą darbo užmokestį maždaug 40 proc. besikreipiančių darbuotojų.
Norint išsireikalauti darbo užmokestį, dienpinigius, delspinigius ar kitas darbo sutartyje numatytas išmokas, svarbu nepraleisti 3 mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą. Praleistas terminas gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims.
Darbo kodeksas numato griežtą atsakomybę darbdaviui, vėluojančiam atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Vėluojant atsiskaityti, darbuotojui priklauso netesybos - jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus (bet ne daugiau kaip iš šešių).