Aplinkosaugininkai ir ugniagesiai gelbėtojai primena, kad gamtoje mėgstantiems iškylauti ir ieškantiems ramybės upių pakrantėse, būtina laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų. Neatsakingas elgesys gali ne tik sukelti pavojų aplinkai, bet ir užtraukti solidžias baudas.
Kur galima kūrenti laužą?
Per iškylas, šventes, stovyklas laužuose leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Lankymosi miške taisyklėse nurodoma, kad fiziniai asmenys apsistoti miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, stovyklavietėse, kempinguose). Kilnojamieji maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai.
Laužus kurti draudžiama tam tikslui neįrengtose ar neskirtose vietose. Aplinkos ministerijos specialistai pažymi, kad kiekvienas tvarkingas pilietis turėtų kūrenti laužą jau buvusioje laužavietėje, o ne ant žolės ar miško pakloto. Poilsiavietės paprastai yra žymimos kelio ženklais bei informacinėmis lentelėmis, nurodomi atstumai. Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta. Būtina, kad aplink laužavietę būtų bent pusantro metro plynė.
Lietuvos nacionaliniuose parkuose teisėtai įrengtoje laužavietėje taip pat galima deginti ugnį. Parkų lankytojai turėtų kreiptis į parko administraciją, kuri informuos apie tokias vietas ir patars, kur galima kurti laužą. Svarbu atminti, kad laužus kūrenti bus draudžiama ir visų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Jos plotis paprastai yra iki 25 metrų, tačiau būna ir platesnių.
Apribojimai ir baudos
„Mieste laužus kūrenti draudžiama. Rajone laužus kūrenti galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių, be priežiūros jų nepalikti, baigus degti laužavietei ją reikia visiškai užgesinti - užpilti vandeniu ar žemėmis. Nepilti laužavietės likučių ar šašlykinėje panaudotų anglių į buitinių šiukšlių konteinerius“, - informuoja Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
Už šiuos pažeidimus gyventojai gali gauti baudą, kurios dydis siekia nuo 20 iki 140 eurų. O, jeigu nusižengimas bus padarytas pakartotinai, bauda jau sieks 140-600 eurų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimas užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 litų ir baudą pareigūnams - nuo 300 iki 600 litų. Jeigu pažeisite lankymosi miške taisykles, jūsų laukia įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 25 iki 50 litų ir baudą pareigūnams - nuo 50 iki 100 litų.
Jei laužavietė miške, toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 25 iki 50 litų ir baudą pareigūnams - nuo 50 iki 100 litų. „Jei laužavietė saugomoje teritorijoje, tai rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, apsaugos zonų režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 50 iki 100 litų ir baudą pareigūnams - nuo 150 iki 300 litų“, - perspėja specialistas.
Jeigu jau užkūrėte laužą legalioje laužavietėje, tačiau kūrensite atliekas, gali būti nubaustas bauda nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams - nuo 200 iki 400 litų.
Kaip saugiai kūrenti laužą?
Pasak specialisto, daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo. Jis primena, kad kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato.
Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu. Svarbiausia - jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją. Tačiau žinome, kad žmonės degųjį skystį, dažnai neskaitę instrukcijos, tiesiog „iš akies“ ima ir užpila ant malkų ar anglių. Tokiu atveju pagrindinis pavojus tyko, jeigu to skysčio užpilama per daug. Tada staigiai užsidega ir gali „šauti“ vadinamasis liepsnos pliūpsnis. O jo metu gali apdegti ir šalia stovintys žmonės.
Svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Ugnies įdegimo metu šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių. Kitaip tariant, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų. Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio.
Jeigu kilo gaisras, pirmiausia ugnį bandyti gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.
Jokiu būdu negalima palikti įkurtos kepsninės be priežiūros. Baigus kepti mėsą būtinai užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi.
Specialistas pataria rimtai įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje kūrenamų kepsninių ar laužų. Vėjas labai lengvai gali iš kepsninės ar laužo išpūsti žiežirbą, ją nunešti ir, esant palankioms sąlygoms, uždegti miško paklotę, žolę, šieną. Todėl, jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti.
Gryname ore pasimėgavę ugnies liepsna, pasistenkite elgtis atsakingai ir nepamirškite baigus kūrenti užpilti laužą žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
Žaliosios atliekos ir aplinkosauga
Sausą žolę, lapus ar daržininkystės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas ir tik tada, kai nėra galimybės jų kompostuoti. Daugeliui vis dar kyla pagunda padegti nenupjautą žolę ar nendres, tačiau tai - vienas didžiausių nusižengimų. Vienas svarbiausių akcentų - biologinė įvairovė.
Specialistai pataria žaliąsias atliekas verčiau vežti į specialias surinkimo aikšteles. Aplinkos ministerijos pozicija laužų deginimo atžvilgiu griežta. Ministerija ragina žmones deginti kuo mažiau laužų.
„Aplinkos ministerija pasisako prieš bet kokį bereikalingą deginimą. Tačiau, bet kuriuo atveju, žmonėms išliks iš amžių glūdumos paveldėtas vidinis noras būnant gamtoje bent retsykiais susikurti laužą“, - komentuoja specialistas.
Skardos lankstymo pamokos NAUJOKAMS | KRAIGAS IR VĖJALENTĖ
Taip pat reikia žinoti, kad draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrų, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau nei 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ugniagesiai 3562 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, iš jų - degančios žolės ir ražienų 2179 kartus. Šis skaičius sumažėjo, tačiau dėl degančios žolės kilo net 535 didesni gaisrai. Dėl pernykštės žolės deginimo kilo beveik 100 miško gaisrų, užsidegė durpynas, kurių gesinimas reikalauja labai daug pastangų ir materialinių išteklių.
Jei pamatėte deginamą žolę ar kitą aplinkosaugos pažeidimą, nedelsdami skambinkite numeriu 112.
tags: #bauda #uz #lauzaviete #upes #apsaugineje #zonoje