Praradus ar sugadinus leidinį, bibliotekoje jį būtina pakeisti tokiu pat arba bibliotekos pripažintu lygiaverčiu leidiniu. Tai yra pagrindinė taisyklė, apibrėžianti skaitytojo atsakomybę už bibliotekos turtą.
Skaitytojas, laiku negrąžinęs pasiskolinto leidinio arba nepratęsęs jo grąžinimo termino, pagal nustatytus įkainius moka baudą (delspinigius). Ši sistema egzistuoja daugelyje bibliotekų, tačiau jos veiksmingumas ir poveikis vartotojų elgsenai kelia diskusijų.
Vartotojas, kuriam teisėtai priskaičiuotų delspinigių suma siekia 10 eurų, praranda teisę skolintis bibliotekos dokumentus į namus ir pratęsti dokumentų grąžinimo terminą. Tai yra sankcija, skatinanti laiku grąžinti pasiskolintus leidinius.
Diskusijos apie baudų veiksmingumą
Bibliotekininkystės specialistų bendruomenėje nėra bendro sutarimo dėl baudų veiksmingumo. Kai kurios bibliotekos atsisako baudų ir ieško kitų skatinimo priemonių, o kitos net bendradarbiauja su skolų išieškojimo tarnybomis. Dažnai diskusijos prasideda nuo klausimo - ko siekiame įvesdami baudas? Vienas iš įprastesnių atsakymų - tai drausmės priemonė, primenanti skaitytojui apie jo įsipareigojimus naudojantis biblioteka.
Nors piniginės baudos yra įprasta priemonė bibliotekose, jų poveikis nėra visiškai užtikrintas. Apklausos rodo, kad dalis respondentų mano, jog toks būdas grąžinti skolintas knygas veikia, tačiau nemaža dalis yra linkę manyti, kad poveikis yra tik dalinis. Tai rodo, kad baudų veiksmingumas gali būti subjektyvus ir priklausyti nuo individualių aplinkybių.
Kanados viešosiose bibliotekose pastebėta, kad piniginės baudos gali būti didžiulė kliūtis vartotojams, ypač tiems, kurie turi menkas pajamas. Vaikai iš vargingai gyvenančių šeimų gali vengti bibliotekos bijodami padaryti klaidą ir užsitraukti baudą. Baudos „auklėjamasis“ poveikis neretai slypi ne pačiuose piniguose, o gėdoje, kurią patiria prasižengęs vartotojas.
Tyrimai, daugiausia susiję su akademinėmis bibliotekomis, pateikia naudingos informacijos. Pavyzdžiui, vienoje iš Naujosios Zelandijos akademinių bibliotekų atliktas tyrimas parodė, kad studentai dažniausiai negrąžina knygų laiku dėl užmaršumo, nebaigtų skaityti knygų ar negalėjimo atvykti į universitetą. Nors studentai, kuriems buvo skirta bauda, jautėsi susigėdę ar kalti, jie pripažino, kad baudos paskatina greičiau grąžinti knygas.
Šri Lankoje atlikta akademinės bibliotekos studentų apklausa parodė, kad studentai nelabai teigiamai vertino baudas. Vietoj to, jie siūlė siųsti priminimus ir leisti pratęsti knygos skaitymo laiką. Baudos atsirado tik trečiojoje vietoje tarp teigiamai vertinamų sprendimų.
Alternatyvos baudoms ir skatinimo priemonės
Nors knygos dažnai negrąžinamos dėl skaitytojo užmaršumo ar tinginystės, svarbu nepamiršti, kad skaitytojas nėra bibliotekos priešas. Bibliotekos turėtų demonstruoti tam tikrą lankstumą, palengvindamos grąžinimo procesą ir mažindamos gėdos jausmą, kad skaitytojas liktų bibliotekoje ir jaustų daugiau atsakomybės.
Vienas iš praktinių būdų įgyvendinti tai - surengti labdaringas akcijas. Vietoj baudų už pavėluotai grąžintas knygas skaitytojai raginami atnešti maisto produktų vargingai gyvenantiems žmonėms. Toks būdas skatina skaitytojų atsakomybę ne tik bibliotekai, bet ir aplinkiniams.
Kitos bibliotekos perėmė garso ir vaizdo įrašų nuomos kompanijų patirtį. Ši schema veikia taip: skaitytojui leidžiama kelis kartus prasitęsti knygos grąžinimo terminą, bet kai jis visus kartus išnaudoja ir negrąžina knygos, jam neišduodama jokia literatūra, kol negrąžins užlaikyto leidinio.
Siuntinėti skaitytojams linksmas karikatūras su priminimais apie vėluojamą grąžinti knygą taip pat gali būti efektyvi priemonė. Kai kuriose bibliotekose buvo naudojami netradiciniai metodai, pavyzdžiui, kabinamas griaučių modelis su užrašu „Tris savaites pavėlavau grąžinti knygą“.
Svarbu pažinti savo vartotoją ir parinkti optimalią išdavimo strategiją, užtikrinančią pakankamai laiko skaitymui. Taip pat reikėtų ištirti, kas patogu vartotojams ir kas lemia tai, kad jie negrąžina knygų arba vėluoja jas grąžinti. Išbandyti kitas teigiamas leidinių grąžinimo priemones, leidžiančias skaitytojui prisidėti prie gero darbo (labdaros) ar paskatinančias jį grįžti į biblioteką nesijaučiant nusikaltėliu, gali būti labai naudinga.
2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pataisoms, bibliotekoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams asmenims. Informacija apie atiduodamas nurašytas knygas skelbiama bibliotekos interneto svetainėje.
Taip pat svarbu žinoti, kad praradus skaitytojo pažymėjimą, apie tai reikia pranešti registracijai telefonu arba el. paštu. Skaitytojo pažymėjimas galioja visose LIBIS tinklo bibliotekose, jose užsiregistravus.
Kaip naudotis bibliotekos paslaugomis?
Jei turite skaitytojo pažymėjimą, galite naudotis ne tik fiziniu, bet ir elektroniniu jo variantu per portalą iBiblioteka.lt. Apie Nacionalinėje bibliotekoje saugomus leidinius taip pat sužinosite šiame portale. Duomenis apie bibliotekoje kaupiamus dokumentus teikia 76 Lietuvos bibliotekos ir jų filialai.
Užsakytas knygas rekomenduojama sulaukti el. paštu pranešimo apie jų paruošimą ir tik tada eiti į biblioteką. Užsakytas knygas iš Bendrųjų fondų ir Laisvalaikio skaitinių fondo galima atsiimti II a., 202 kab., prie Informacijos ir registracijos posto. Iš Vaikų ir jaunimo literatūros departamento fondo - Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje.
Elektronines knygas (EPUB ir PDF formatu) galima skaityti prisijungus prie savo paskyros portale iBiblioteka ir naudojant portale įdiegtą knygų skaityklę. Norint skaityti el. knygas, reikalingas LIBIS skaitytojo pažymėjimas, išmanusis įrenginys ir interneto ryšys. Pasiskolintas elektronines knygas galima skaityti 30 kalendorinių dienų, su galimybe pratęsti dar 15 dienų, jei jos nėra rezervuotos kito skaitytojo. Vienu metu galima skaityti ne daugiau kaip 2 el. knygas.
Garso ir vaizdo įrašai, natų leidiniai išduodami Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje. ELVIS įgarsintos knygos gali būti prieinamos tik tiems žmonėms, kurie pateikia dokumentą, patvirtinantį būklę, dėl kurios jie negali skaityti įprastai.
Bibliotekoje teikiamos dokumentų kopijavimo, spausdinimo ir skenavimo paslaugos naudojant daugiafunkcius savitarnos aparatus. Vartotojai registruojami Informacijos ir registracijos punkte, jiems sukuriama virtuali sąskaita.
Nacionalinė biblioteka siūlo įvairius mokymus apie bibliotekos paslaugas ir jų naudojimąsi. Taip pat kviečia naudotis susitikimų kambariais nedidelių grupių susitikimams, seminarams ar pristatymams.
Jei kiltų problemų su prisijungimu ar užsakymu, rekomenduojama parašyti klausimą portalo Pagalbos skiltyje „Klausk bibliotekininko“ arba el. paštu.
Kaip naudotis išteklių biblioteka
Melas, kad bibliotekoje negalima ateiti be skaitytojo pažymėjimo, nes iki 2 valandų galima ja naudotis be jo. Persiregistruoti galima ne tik bibliotekoje, bet ir elektroninių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Kartografiniai dokumentai saugomi Bendruosiuose fonduose. Juos galima rasti portalo ibiblioteka.lt detalioje paieškoje. Disertacijas reikia pristatyti į Retų knygų ir rankraščių skaityklą, o su Lietuvoje apgintomis disertacijomis galima susipažinti tame pačiame skyriuje.
Nacionalinė biblioteka genealoginės informacijos neteikia, tačiau Lietuvos valstybės istorijos archyvas gali suteikti šią informaciją.
Rubrikoje „Klausk bibliotekininko“ suteikiama trumpa informacija apie biblioteką, jos fondus, aptarnavimo tvarką, duomenų bazes, katalogus ir dokumentų paiešką. Į pateiktą klausimą atsakoma per dvi darbo dienas.
