Kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą, o į tai įeina ir lapų sugrėbimas bei išvežimas. Tad bet kur palikti maišus, prikimštus lapų, draudžiama - tai yra viešosios tvarkos pažeidimas. Taip pat negalima lapų palikti ir tiesiog krūvoje.
Dėl lapų sluoksnio iššunta veja. O pavasarį parazitai persikelia į vaismedžius, tad nukenčia tiek jie, tiek derlius. Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad žaliąsias atliekas (taigi - ir nukritusius lapus) yra griežtai draudžiama mesti į komunalinių atliekų ar kitus nepritaikytus konteinerius. O „Kauno švara“ papildo, kad lapų negalima palikti polietileniniuose maišuose šalia gatvės, šalia konteinerių, šalikelėse ir kitose tam neskirtose vietose.
Anot specialistų, privačių sklypų savininkai tvarkydami lapus turi 2 pasirinkimus: arba juos kompostuoti, arba sudėti į tam skirtus didmaišius, arba išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Baudos dėl netinkamo atliekų tvarkymo
Specialistai vardija, kad už netvarkingai paliktas bet kokias (stambiagabarites, statybines, žaliąsias ir kt.) atliekas ar netinkamą jų tvarkymą asmuo įspėjamas arba jam taikoma bauda nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengus pakartotinai, skiriama 140-600 eurų bauda.
Klaipėdos savivaldybė neslepia, kad pasitaiko atvejų, kai tvarkomose teritorijose laiku nesugrėbiami ir nepašalinami nukritę lapai. Tačiau paprastai po raginimo teritorijos būna sutvarkomos. Anot atstovų, taip pat pasitaiko, kai tam tikros teritorijos kurį laiką nėra tvarkomos - jose susikaupia ne tik lapai, bet ir įvairios atliekos. Tokiais atvejais, jei į įspėjimus susitvarkyti nereaguojama, gali būti taikoma minėta bauda iki 600 eurų: „Pažeidimai fiksuojami naudojant vaizdo fiksavimo priemones.“
Klaipėdos savivaldybė priduria, kad miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, taip pat yra draudžiama deginti medžių šakas, lapus, žolę ir kitas atliekas.
Aplinkos apsaugos departamentas aiškina, kad žaliąsias atliekas leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. O, nusprendus biologiškai skaidžias atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Pvz., sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Nesilaikant šio reikalavimo gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų. Tai pat draudžiama deginti ražienas, nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus, nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, kitaip gresia 50-350 eurų baudos. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Vis tik pažeidimų tvarkant įvairias atliekas pasitaiko. Pvz., sostinėje pernai rugsėjį-spalį nubausti buvo 35, o šiemet per tą patį laikotarpį - 52 asmenys.
Atliekų kompostavimas ir išvežimas
Aplinkos apsaugos departamentas rekomenduoja sode ar darže susidarančias atliekas kompostuoti, išskyrus tuos atvejus, kai kompostavimas sąlygoja augalų kenkėjų plitimą. Vilniaus savivaldybė aiškina, kad gyventojai savo sklypo ribose kompostuoti žaliąsias ir augalinės kilmės maisto atliekas turi kompostavimo dėžėje arba specialiai tam skirtoje sklypo vietoje, kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų, ne arčiau kaip 2 metrai nuo gretimų sklypų.
Klaipėdos miesto savivaldybė pridėjo, kad gyventojai kompostines gali gauti be jokio papildomo mokesčio. Be to, visas žaliąsias atliekas Klaipėdos gyventojai (įskaitant daugiabučių namų gyventojus atstovaujančius administratorius) gali nemokamai pristatyti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę: „Žaliųjų atliekų surinkimas ir tvarkymas yra įskaičiuotas į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl papildomai gyventojams nekainuoja.“
Tuo metu Viniuje, neturint kaip kompostuoti atliekų savo kieme, gyventojai lapus turi vežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Sostinėje iš vieno gyventojo per metus nemokamai priimama 1 000 kg (arba 3 kubiniai metrai) žaliųjų atliekų. Jas viršijus, atsiranda 4,97 euro įkainis.
Didmaišiai ir konteineriai lapams - kaip gauti?
Kaune tvarkant savo kiemus, sodus ar bendrijų teritorijas galima pasinaudoti nemokamais specialiais didmaišiais, skirtais būtent lapų surinkimui. „Kauno švara“ pabrėžia, kad į šiuos maišus galima dėti tik lapus - šakų, pakuočių ar kitų atliekų ten krauti negalima.
Kaip gauti didmaišių? Tereikia atsiųsti laisvos formos prašymą el. paštą; pridedant sakinį: „Apmokėjimą garantuojame.“
Klaipėdos savivaldybė nurodo, kad individualių namų gyventojai žaliųjų atliekų (įskaitant lapus) surinkimui naudoja individualius žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius, kurie taip pat yra dalijami be papildomo mokesčio. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad į individualius žaliųjų atliekų konteinerius augalinės atliekos metamos palaidos (nesupakuotos).
„Daugiabučių namų gyventojai sugrėbtus lapus gali sudėti į maišus (rekomenduojama - žalios spalvos) ir palikti prie kolektyvinių konteinerių. Jei lapų - daugiau, daugiabučių namų administratoriai nemokamai gali užsisakyti specialius didmaišius arba didelės talpos konteinerius šių atliekų surinkimui“, - vardijo Klaipėdos savivaldybė.
Supakuotos žaliosios atliekos prie konteinerių Klaipėdoje paliekamos ne anksčiau kaip likus 1 d. iki jų išvežimo dienos pagal nustatytą grafiką. Žaliosios atliekos surenkamos kartą per savaitę, o laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d. - ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Bauda už neteisėtą smėlio kasimą
Nors Telšių regione šiemet užfiksuota pakankamai nedaug, vos trys neteisėtos iškasenų gavybos atvejai, sudėjus jie atsakingi už 15 tūkstančių kubinių metrų nelegaliai iškastų naudingųjų medžiagų. Už tai skirtos pretenzijos ir mokesčiai padidintu tarifu siekia net 50 tūkst.
Nuo metų pradžios Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai per patikrinimus Telšių rajone rado tris neteisėtas kasinėjimų vietas: Nakrašiškių ir Liūnų kaimuose bei Viešvėnuose. Kartu su Lietuvos geologijos tarnyba išmatuota ir apskaičiuota, jog Nakrašiškių kaime iš akcinei bendrovei priklausančio sklypo be būtinų leidimų iškasta 1911 kubinių metrų smėlio. Už tai paskirta bauda bei papildomas mokestis už pačią iškastą medžiagą - 7556 eurai. Dar apie 250 kubinių metrų žvyro nelegaliai iškasė Liūnų ūkininkas savo paties žemės plote, kuriame tokių darbų atlikti teisės neturėjo.
Vis tik didžiausias nelegalaus kasimo atvejis užfiksuotas Viešvėnų miestelyje. Čia pareigūnai užfiksavo smėlio kasybas ir palydėjo juo pakrautus automobilius iki statybų aikštelės, kur iškastas smėlis panaudotas statant pastatą. Nors pažeidėjas bandė pasiteisinti realizavęs tik apie 400 kubinių metrų smėlio, ekspertų išvada buvo gerokai rimtesnė - neteisėtai iškasta daugiau kaip 13 200 kubinių metrų smėlio.
„Pažeidimai be gyventojų pranešimų nustatomi analizuojant žemėlapius, tikrinant teritorijas su sraigtasparniu, taip pat pareigūnai patys pastebi situaciją periodiškai tikrindami teritorijas. Jei valstybiniai gamtos ištekliai yra išgaunami neteisėtai, tolimesnis jų panaudojimas (tai yra savo reikmėms ar parduoti) sankcijų dydžiui įtakos neturi. Įtakos žalos dydžiui gali turėti tik teritorija, kurioje yra išgaunamos iškasenos.“
„Pasiteisinimų būna visokių, nuo to, kad „savo žemėje ką noriu, tą ir darau“ iki pareiškimų, jog trukdoma verslui ir grasinimų emigruoti. Kartais pažeidėjus nustebina faktas, jog baudas jie gauna už kasimą savo pačių teritorijoje. Tačiau aplinkosaugos ekspertai įspėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, „Žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė“. Tad be leidimo kasant iškasenas net iš nuosavo kiemo galima tikėtis aplinkosaugininkų nuobaudų.
Telšių rajone analogiški nusižengimai dažnesni nei daugelyje Lietuvos regionų, nes Telšiuose gausu paprastai vagiamo smėlio bei žvyro. Visus nelegalius kasimus bandoma užfiksuoti kaip įmanoma efektyviau, tačiau tai padaryti nėra labai paprasta dėl sudėtingos sekimo metodikos, kuri pokyčius įvertina tiksliai, tačiau tik po kurio laiko. Todėl, norint tikrai tikslaus žymėjimo, būtina ir pačių gyventojų iniciatyva.
„Efektyviausias būdas išsiaiškinti tokio pobūdžio pažeidimus yra visuomenės sąmoningumas ir nepakantumas neteisėtoms veikloms. Pastebėję galimas neteisėtos iškasenų gavybos vietas, gyventojai gali kreipti į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Mažasis karjeras gali sudaryti tik iki 1 proc. Įstatymuose numatyta, kad mažuosius karjerus galima naudoti tiktai savo reikmėms. „Paprastai kalbant, kad ūkininkui nereikėtų pirkti žvyro, jis savo sklype gali įsiteisinti ir atsidaryti mažąjį karjerą bei panaudoti iškastą mišinį statybose, susitvarkyti savo keliuką ar panašiai. O tam būtinas mažojo karjero pasas“, - aiškino V. Gavusi prašymą agentūra išnagrinėja pateiktus dokumentus ir, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus, teikia siūlymą regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriui derinti mažojo karjero pasą. Derlingas dirvožemio sluoksnis, prieš naudojantis mažuoju karjeru, turi būti nustumdytas, o po rekultivacijos - supiltas į buvusią vietą.
Kaip jau minėta, naudojant iškasenas nesusitvarkius dokumentų gresia nemalonumai su aplinkos apsaugos pareigūnais. „Žmogui atrodo, kad tai yra jo žemė, tad jis gali elgtis kaip tinkamas. Be to, už iškastą kiekį dar apskaičiuojama ir žala: už 1 m³ iškasenų - 10 litų.
Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių naudojimo kontrolės poskyrio viršininkas Giedrius Giparas LŽ sakė, kad pirmieji tokie nusikaltimai užfiksuoti Klaipėdos apskrityje. Tačiau dabar jų jau išaiškinama visoje Lietuvoje. Pasak jo, Geologijos tarnyba išduodant leidimus beveik nedalyvauja. Dažniausiai tarnybos darbuotojai gauna prašymus patikslinti, ar nurodytoje vietoje esama naudingųjų iškasenų. Kartais pasitaiko ir kitokių individualių atvejų. "Dažniausiai mus kviečia tada, kai reikia specialisto išvadų. Mes nurodome, kiek grunto iškasta, iš kokio ploto, kas buvo kasta - molis, smėlis ar žvyras.
Pareigūnai teigia, kad sąlygiškai galima skirti tris vykdant šią veiklą pasitaikančių pažeidimų rūšis. Pirma, kai kasama neturint jokių leidimų. Taip nutinka gana retai. Atsiranda ir kitaip gudraujančiųjų: gavus leidimą kasti vienoje vietoje ir juo prisidengus darbuojamasi net keliose. Ir trečia, bene populiariausias ir sunkiausiai išaiškinamas pažeidimas - kai gaunamas leidimas kasti gruntą be teisės jį parduoti. Dažniausiai tokiu atveju prašoma leidimo išsikasti kūdrą savoje žemėje. Tada savininkas neturi teisės parduoti iškasto grunto, o privalo jį panaudoti savo sklype. Tačiau susitarus su kokia nors bendrove įmanomas ir kitas variantas. Bendrovė už dyką iškasa kūdrą, o gruntą patyliukais parduoda. Visi patenkinti: bendrovė gavo pelno nemokėdama jokių mokesčių, savininkas už dyką turi kūdrą. O tikrintojai? Nagi, tikrinkite: štai kūdra, jos plotas atitinka reikalavimus. Klausiate, kur dingo gruntas? Šiuo metu baigtos nagrinėti septynios baudžiamosios bylos dėl neteisėto žemės gelmių turtų naudojimo.
Teismas patvirtino Klaipėdos apygardos prokuroro pateiktus kaltinimus dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir bendrovės „Dovilra” direktoriui skyrė 17 500 litų dydžio baudą, o šios įmonės vyriausiąjį inžinierių nuteisė šiek tiek didesne nei 8 tūkst. Klaipėdos rajone registruotos „Dovilros” vadovas ir vyriausiasis inžinierius buvo kaltinami tuo, kad 2005-2006 m., neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius versliškai ir stambiu mastu bei pažeisdami kai kuriuos Žemės gelmių įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, Klaipėdos rajone Šniaukštų k., pasinaudodami jų vadovaujamos bendrovės transportu ir darbo jėga, per kelis kartus iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius - didelius kiekius žvyro ir smėlio, kurių vertė - per 162 tūkst. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino sunkinančia aplinkybe prokuroro įvardintą faktą, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupės. Jis pasisakė ir dėl civilinio ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pateikto milijono litų civilinio ieškinio.
Ir vėl kūdros... Panašių atvejų užregistruota ir kitose apskrityse. Šilutėje registruota bendrovė "Šilutės polderiai" be leidimo naudoti smėlio ir žvyro išteklius sudarė sutartį su Šilutės rajono Akmeniškių kaime gyvenančiu ūkininku dėl dviejų vandens telkinių kasimo. Nelegaliai iškastas žvyras buvo naudojamas įvairių bendrovės objektų statyboms ir keliams tiesti. Įdomu tai, kad dalį šios bendrovės akcijų valdo Žemės ūkio ministerija. Galbūt dėl to "Šilutės polderiai" dažnokai laimėdavo Šilutės rajono savivaldybės paskelbtus konkursus kelių tiesimo ir žvyravimo darbams atlikti. Pirminiais duomenimis, iš Akmeniškių kaime esančio neoficialaus karjero iškasta 22 tūkst. kubinių metrų grunto, o Kukorų kaime - apie 30 tūkst.
Tauragėje esanti bendrovė "Uliksas" kūdrų nekasė. Ji pasirinko kitą, ne mažiau pelningą variantą. Bendrovė visiškai legaliai, turėdama visus leidimus, eksploatavo Galmenų karjerą. Tačiau kas yra vienas karjeras? Tik antrojo registruoti bendrovė nepanoro. Pareigūnai gavo informacijos, kad Tauragės rajono Stokaičių kaime, vaizdingoje vietoje šalia senovinių kapinių ir Jūros upės vingio, nelegaliai kasamas žvyras. Atvykę tikrintojai rado plušančius to paties "Ulikso" darbininkus. Pirminiais duomenimis, iškasta palyginti nedaug - vos apie 9 tūkst. kubinių metrų žvyro. Informacija apie nelegalias kasybas pareigūnus pasiekė gana greitai, tad daugiau iškasti nespėta. Valstybei nesumokėta apie 14 tūkst. litų. Tačiau šiuo atveju pažeidimas daug didesnis nei vien nesumokėti mokesčiai - sudarkytas unikalus kraštovaizdis. Specialistai nustatė, kad gamtai padaryta žala siekia apie 66 tūkst. litų.
Suprantama, žala gamtai nenustatoma, jei buvo legaliai kasamos kūdros. Tokiais atvejais baudos skiriamos už neteisėtą veiką ir už mokesčių nemokėjimą. Baudos už mokesčių nemokėjimą per kišenę kerta tikrai skaudžiai. Bendrovės tokiais atvejais privalo sumokėti už neteisėtai iškastą gruntą ir už šią sumą dešimteriopai didesnę baudą.
Kaip išvengti baudų ir delspinigių?
