Vėliavos yra neatsiejama tautos identiteto dalis, simbolizuojanti jos istoriją, vertybes ir pasididžiavimą. Tačiau, kaip ir visi materialūs daiktai, vėliavos nėra amžinos ir laikui bėgant gali nusidėvėti. Nusidėvėjusi vėliava praranda savo reprezentacinę išvaizdą, o netinkamai tvarkoma gali netgi būti laikoma nepagarba. Todėl labai svarbu žinoti, kaip tinkamai utilizuoti nusidėvėjusias vėliavas.
Lietuvos trispalvės ir istorinės vėliavos utilizavimo taisyklės
Lietuvos trispalvė vėliava, kurią sudaro trys horizontalios juostos - geltona, žalia ir raudona, turi būti utilizuojama laikantis tam tikrų taisyklių. Kai vėliava nusidėvi ir tampa netinkama naudoti, būtina ją sukarpyti taip, kad spalvos būtų atskirtos viena nuo kitos. Tai reiškia, kad kiekviena spalva - geltona, žalia ir raudona - turi būti atskirta nuo kitų ir tik tada galima jas išmesti.Lietuvos istorinė vėliava, kurioje vaizduojamas Vytis - raitelis su skydu ir kardu ant raudono fono, yra ypatingas mūsų šalies simbolis. Šios vėliavos utilizavimas reikalauja ypatingo dėmesio. Kadangi Vytis yra itin atpažįstamas simbolis, svarbu užtikrinti, kad utilizuojant šią vėliavą, ji būtų sukarpyta į tokias dalis, kad nebūtų įmanoma suprasti, jog tai buvo Lietuvos istorinė vėliava.Tinkamas vėliavų utilizavimas yra svarbus procesas, kai kalba eina apie valstybės simbolius. Todėl, Lietuvos trispalvės vėliavos turi būti sukarpomos į atskiras spalvos juostas, o Lietuvos istorinės vėliavos - į tokias dalis, kad nebūtų įmanoma atpažinti vėliavos originalumo.Kaip atsikratyti sukarpytos vėliavos likučių?
Po to, kai vėliava buvo tinkamai sukarpyta, yra du pagrindiniai būdai, kaip atsikratyti jos likučiais:- Išmetimas į tekstilės konteinerį: Sukarpyti vėliavos gabalai gali būti išmetami į specialius tekstilės konteinerius, skirtus senų drabužių ir tekstilės gaminių perdirbimui.
- Sudeginimas: Alternatyvus metodas yra sukarpytų vėliavos gabalų sudeginimas.
Ką daryti su sena, suplyšusia vėliava, kai nežinai kaip ją tinkamai utilizuoti?
Daugelis žmonių susiduria su dilema, ką daryti su sena, suplyšusia ar nublukusia vėliava. Kaip pasakojo panevėžietis Vytautas, pirmąją trispalvę jis įsigijo pačioje Nepriklausomybės aušroje. Tuo metu medžiagos buvo deficitinė prekė, tad pirmosios vėliavos buvo itin plonos. Tad nieko keisto, kad dabar tokia vėliava jau nebetinkama. „Spalvos išbluko, o pati medžiaga taip atspuro, kad vėliava labiau panaši į grindų skudurą nei valstybės simbolį. Aišku, įsigijau naują trispalvę, bet ką daryti su senąja - nežinau“, - prisipažino vyras. Savo jau atitarnavusi trispalvė vis dar dūla jo garaže. Kaip teigė Vytautas, išmesti ar sunaikinti nekyla ranka. „O kur garantija, kad deginant vėliavą savo kieme pro šalį važiuojantys pareigūnai nepamatys ir nenubaus už valstybės simbolio išniekinimą arba neapskųs kokia pikta kaimynė. Kaip man tada įrodyti, kad vėliava buvo jau išblukusi ir nebenaudojama? Į konteinerį su šiukšlėmis taip pat negaliu mesti - vėl būsiu apkaltintas nepagarba trispalvei. Kiek klausiau pažįstamų, kaip reikėtų tinkamai atsisveikinti su jau nebetinkama vėliava, visi tik gūžčioja pečiais“, - prisipažino Vytautas.Panevėžio rajono savivaldybės Ūkio tarnybos vedėja Jolita Lukoševičienė teigė, kad dėl tinkamo valstybinių vėliavų sunaikinimo išties yra bėdų. Tiek įstatyme, tiek ir vėliavos protokole tik nurodyta, kaip turi atrodyti trispalvė, kokiomis dienomis ją privalu iškabinti, o kaip ją sunaikinti, kai ji nebetinkama naudoti, nė žodeliu nėra užsiminta. „Akivaizdu, kad kai vėliava jau nusidėvėjusi, ją reikia nurašyti ir sunaikinti, bet kokiais būdais tą padaryti - niekur neįvardijama. Net teismai, spręsdami, ką daryti su kaip daiktiniais įrodymais paimtomis trispalvėmis, neturi vienodos teismo praktikos. Kiek dirbu, dar neteko naikinti vėliavų, tad negaliu ir komentuoti, kaip tai daroma rajono Savivaldybėje“, - prisipažino J. Lukoševičienė.Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos biuro vyriausioji specialistė heraldikos klausimais Agnė Railaitė-Bardė pripažino, kad sulaukiantys daugybės gyventojų ir net kai kurių institucijų paklausimų, ką daryti su senomis vėliavomis. Paprastai skambinantieji į valstybės vėliavą žiūri kaip į svarbų mūsų valstybei ir tautai simbolį, todėl ir domisi, kaip būtų garbinga su šiais simboliais atsisveikinti. „Kaip atsikratyti senų vėliavų - labai dažnas klausimas. Mūsų patarimas būtų toks - jeigu spalvos jau nublukusios ar medžiaga suplyšo, geriausia būtų sudeginti. O jeigu to padaryta neįmanoma - sunaikinti kitu būdu, kad nebūtų galima atpažinti, jog tai mūsų šalies vėliava - ją sukarpyti ar supjaustyti. Svarbu, kad tie skuteliai nesimėtytų kaip valstybinės vėliavos dalys. Susidėvėjusi ir apskurusi trispalvė yra didesnė nepagarba, nei garbingai sudeginti nebetinkamą naudoti vėliavą“, - tvirtino A. Railaitė-Bardė.Profesionali pagalba vėliavų utilizavimo klausimais
Mes, Flagmanas.lt, suprantame, koks svarbus ir subtilus yra vėliavų utilizavimo procesas. Todėl siūlome savo klientams galimybę atnešti senas, nusidėvėjusias Lietuvos trispalves arba Lietuvos istorines vėliavas į mūsų fizinę parduotuvę, kur jas tinkamai utilizuosime pagal nustatytas taisykles. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kiekviena vėliava būtų utilizuota su derama pagarba ir atsižvelgiant į visas reikiamas procedūras.Vėliavos iškėlimo tvarka ir atsakomybė
Vėliava yra Trispalvė - Lietuvos valstybingumo simbolis, kurį privalo gerbti kiekvienas tautietis. Įstatymuose aiškiai nurodyta, kad vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios.Kada privaloma iškelti valstybinę vėliavą?
Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Liepos 6-ąją - karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos įstatymas. Vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Ji gali būti keliama prie pastato (ant stiebo, įrengto priešais pastato fasadą), virš ar ant pastato. Vėliavomis ant daugiabučių namų turi pasirūpinti namo administratoriai. Minėtomis dienomis vėliava turi būti keliama ir prie įstaigų, įmonių ar organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma.Kokius reikalavimus turi atitikti vėliava?
Lietuvos valstybinė vėliava turi atitikti vėliavos etaloninį atvaizdą ir matmenis. Tai reiškia, kad vėliavos audeklas turi susidaryti iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos. Vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5. Taip pat vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi. Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje pusėje (žiūrint iš vėliavą stebinčio žmogaus perspektyvos) turi būti geltona juosta, viduryje - žalia, dešinėje - raudona.Kokios baudos gresia už vėliavos neiškėlimą?
Vėliavos neiškėlimas ar kitoks vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių namų administratoriams arba juridinių įstaigų vadovams užtraukia įspėjimą arba 10-12 eurų baudą. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 12-16 eurų baudą.Kas gali nubausti už tokį pažeidimą?
Surašyti protokolą už vėliavos nekėlimą gali tiek policijos pareigūnai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojai.tags: #bauda #uz #suplysusia #veliava