Aplinkosaugininkai primena svarbius reikalavimus, kurių privalu laikytis poilsiaujant gamtoje, ypač prie vandens telkinių ir miškuose. Šie reikalavimai skirti apsaugoti gamtą ir užtikrinti tvarkingą aplinką ateities kartoms.
Pakrančių apsaugos juostos: taisyklės ir sankcijos
Prie vandens telkinių esančios pakrančių apsaugos juostos yra itin jautrios teritorijos, kurių apsaugai keliami griežti reikalavimai. Jei prie vandens telkinio vykstama automobiliu, svarbu nepamiršti pakrančių apsaugos juostų taisyklių. Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio kranto. Jei šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Be to, jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų.
Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-140 eurų baudą.
Taip pat svarbu žinoti, kad draudžiama kliudyti praeiti pakrante: tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.
Leidžiama žemės ūkio ministro nustatyta tvarka deklaruotas ganyklas Ūkinių gyvūnų registre įregistruotiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas ir (ar) įrengtas tik šių gyvūnų ganymo metu.
Statybos apribojimai prie vandens telkinių
Kyla klausimų dėl statybos galimybių žemės sklypuose, esančiuose šalia vandens telkinių? Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos yra du skirtingi dalykai, kuriems taikomi skirtingi statybos apribojimai.
Apsaugos juosta: Šioje zonoje statyba dažniausiai negalima. Jos plotis paprastai svyruoja nuo 5 iki 15 metrų.
Apsaugos zona: Šioje zonoje statyba galima su išimtimis. Zonos plotis gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metrų, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio.
Jei žemės sklypo specialiosiose naudojimo sąlygose nurodyta, kad visas sklypas yra "Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje" ir "Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje", statybos galimybės yra ribotos. Jei visas sklypas patenka į pakrantės apsaugos zoną, sklype bus galima statyti tik vieną iki 25 m² dydžio pirtelę. Jokios kitos statybos sklype nebus galimos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje statyba galima, išlaikant ne mažesnį kaip 50 m atstumą nuo pakrantės apsaugos juostos ribų.
Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą žemės sklype mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos išorinės ribos bei už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, galima statyti sodo namą, jei statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal žemės sklypo vietą. Visais atvejais statant statinius žemės sklype statyba turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams bei nepažeisti specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų.
Atliekų tvarkymas ir atsakomybė
Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu asmenys privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir paskui išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Tokio pobūdžio Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 10-60 eurų baudą.
Atsakingiems poilsiautojams nereikia priminti, kad šiukšlinti negalima. Tačiau, deja, šiukšlintojų vis tiek yra, taigi primename - už šiukšlinimą galite gauti 20-50 eurų baudą. Jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą, o sumos tokiais atvejais gali būti nemenkos.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad vandens telkinių tvarkymo darbai draudžiami nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., siekiant apsaugoti žuvų nerštą ir migraciją, paukščių perėjimą. Patariama vandens telkinių pakrantes tvarkyti vasaros pabaigoje, bet kol dar nėra prasidėjęs lašišinių žuvų nerštas ir migracija - nuo rugsėjo 15 d. Draudimo laikotarpiu nereikėtų valyti ar tvarkyti pakrančių, pavyzdžiui, pjauti ir šalinti vandens augalų, pilti mineralinio grunto (smėlio, žvyro ar pan.) ant vandens telkinio dugno, įrenginėti dirbtinių nerštaviečių ir kt.
Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik užteršia ir sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi.
Važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis miške
Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Taip pat vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20-140 eurų baudą. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140-300 eurų baudą.
Laužų kurstymas ir atviras ugdymas
Lankantis miške svarbu nepamiršti, kad taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį (išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Pažeidus šiuos reikalavimus asmenims taikoma atsakomybė - įspėjimas arba 20-50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50-110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.
Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. Laužus kūrenti galima tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse.
Plaukiojimas vandens transporto priemonėmis
Plaukiojant vandens transporto priemonėmis būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų ir kitų kenksmingų medžiagų.
Vandens motociklais plaukioti galima tik tam tikruose vandens telkiniuose ir tik laikantis nustatytų sąlygų. Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Pranešimas apie pažeidimus
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima siųsti el. paštu.
