Vyriausybė pritarė Konkurencijos įstatymo pataisų siekiui įtvirtinti aiškią ir nedviprasmišką baudų už konkurencijos pažeidimus nustatymo tvarką, tačiau projektą siūlo tobulinti. Tokia Vyriausybės išvada, kurią parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bus teikiama Seimui.
Anot ministerijos, įtvirtinus siūlomą taisyklę, kad bazinis baudos dydis negali viršyti 50 proc. maksimalios baudos, taptų neįmanoma 10 proc. bendrųjų metinių pajamų siekiančios baudos paskirti net ir pavojingiausių ir ilgiausiai trunkančių pažeidimų atvejais. Teigiama, jog pagal siūlymą bauda už pavojingiausius pažeidimus galėtų siekti vos pusę maksimalios baudos - 5 proc. metinių pajamų.
Ministerija siūlo numatyti, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nustatant ūkio subjekto prekių, susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę ir ją padauginant iš pažeidimo pavojingumo ir trukmės koeficiento. O bazinis dydis negalėtų viršyti 100 proc. maksimalios galimos baudos.
Seimo Audito komiteto inicijuotomis pataisomis siūloma įtvirtinti tris baudos apskaičiavimo etapus: pirma - bazinis jos dydis negali viršyti 50 proc. maksimalios baudos, antra - bauda mažinama arba didinama atsižvelgiant į aplinkybes, trečia - jos dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, arba didinamas siekiant atgrasyti. Jei galutinė bauda viršija numatytas maksimalias baudas, ji būtų sumažinama iki atitinkamos maksimalios galimos baudos.
Lietuvoje jau tampa įprasta, kad baudos verslininkams už pažeidimus vartotojų teisių srityje yra skaičiuojamos nuo verslo subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Tad pirmajame baudos apskaičiavimo etape atspirties taškas yra pradinis baudos dydis, kuris lygus 1,5 procento metinių pajamų. Antrajame etape nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas mažinant arba didinant pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į įvairius nutarime išdėstytus kriterijus (pažeidimo trukmę, mastą ir pan.). Pavyzdžiui, skiriant baudą atsižvelgtina į nesąžiningomis pripažintų sąlygų pobūdį. Tiesa, baudos dydis bet kokiu atveju turi „lubas“.
Nauju reguliavimu siekiama verslo subjektams nustatyti atsakomybę už tokius atvejus, kai verslo subjektai, net ir pripažinus tam tikras jų standartinėse sutartyse su konkrečiu vartotoju esančias sąlygas neteisėtomis, toliau taiko šias sąlygas kitiems vartotojams. Įmonė A pardavinėja tam tikras prekes vartotojams. Kaip įprasta, su visais pirkėjais yra sudaroma šabloninė (standartinė) pirkimo-pardavimo sutartis. Šioje sutartyje viena iš sąlygų nustato pirkėjo (vartotojo) teritorinį ginčo teismingumą verslininko buveinės adresu. Iki šiol tokios konkrečioje sutartyje esančios sąlygos pripažinimas negaliojančia būtų sukėlęs padarinius tik konkrečiam į teismą pasikreipusiam vartotojui. Todėl verslo subjektams neretais atvejais buvo naudinga nekeisti ir pasilikti analogiškas standartines nesąžiningas (nors teismo tokiomis ir nepripažintas) sąlygas su kitais vartotojais, nes yra nemaža tikimybė, kad jie visi nesikreips į teismą ar į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Apibendrindami naują teisinį reguliavimą, rekomenduojame verslo subjektams, kurių tam tikros standartinės vartojimo sutarčių sąlygos jau yra pripažintos nesąžiningomis, atidžiai peržiūrėti tokias sutartyse su kitais vartotojais paliktas nuostatas ir jas pakeisti nustatant protingą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taip pat siūlytume netaikyti tokių sąlygų sudarant sutartis su naujais vartotojais.
Europos Sąjungos teisės principai ir baudų taikymas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB reglamentuoja viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarką, siekiant užtikrinti konkurenciją, vienodą požiūrį, skaidrumą ir proporcingumą.
Minėtos direktyvos numato, kad sutartys, sudarytos valstybėse narėse valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų viešosios teisės reguliuojamų subjektų vardu, turi atitikti Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.
Viešosioms sutartims, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, patartina nustatyti nacionalinių procedūrų, sudarant tokias sutartis, derinimo Bendrijos mastu, kad būtų užtikrintas šių principų veiksmingumas ir sudarytos sąlygos konkurencijai atliekant viešuosius pirkimus.
Italijos įstatyminis dekretas Nr. 163, kuriuo nustatomas viešojo darbų, paslaugų ir prekių pirkimo kodeksas, įgyvendinant direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, numato baudą, kurią dalyvis turi sumokėti perkančiajai organizacijai, jeigu nepateikia reikalaujamos informacijos ir pareiškimų arba jeigu jo pateikta informacija ir pareiškimai yra neišsamūs, arba nustatomas koks nors kitas esminis jų trūkumas. Ši bauda negali būti mažesnė kaip 0,1 procento ir didesnė kaip 1 procentas sutarties vertės, bet negali viršyti 50000 EUR, ir jos sumokėjimas turi būti užtikrintas laikinuoju užstatu.
Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvio paaiškinti pasiūlymą arba pataisyti jame padarytą akivaizdžią redakcinio pobūdžio klaidą, tik su sąlyga, kad paisoma tam tikrų reikalavimų, būtent, kad toks prašymas adresuojamas visiems tokioje pačioje situacijoje esantiems dalyviams, visi dalyviai vertinami vienodai ir sąžiningai ir šio paaiškinimo arba pataisymo negalima prilyginti naujo pasiūlymo pateikimui.
Vis dėlto, Direktyvos 2004/18 51 straipsnis negali būti aiškinamas kaip leidžiantis perkančiajai organizacijai priimti visus trūkumų, kurie remiantis aiškiomis konkurso dokumentų nuostatomis lemia dalyvio pašalinimą iš konkurso, ištaisymus.
Taip pat svarbu priminti, kad Direktyvoje 2004/17 nėra Direktyvos 2004/18 51 straipsniui ekvivalentiškos nuostatos, tačiau Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal šias dvi direktyvas nedraudžiama atskirais atvejais leisti dalyviams pataisyti ar papildyti pasiūlymą, be kita ko, dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jo paaiškinimas arba reikia ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų reikalavimų.
Prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų.
Baudų dydžio nustatymo kriterijai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda.
Už tam tikras nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Pateikiama informacija apie Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų baudas, kurios yra suskirstytos ir sutrumpintos lengvesnei peržiūrai. Tai apima įvairius pažeidimus, tokius kaip pavojingas vairavimas, lenkimas draudžiamose vietose, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir kt.
Uniformuoto policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įvairiais būdais, įskaitant signalą lazdele, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu, per garsiakalbį liepiant sustoti, arba naudojant specialias švieslentės su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.
