Lietuvos valstybinė vėliava yra vienas svarbiausių šalies simbolių, todėl jos iškėlimui taikomi griežti reikalavimai. Tinkamas vėliavos naudojimas ir jos iškėlimas tam tikromis dienomis yra reglamentuotas įstatymu. O to nepadarius laiku, gali grėsti baudos, todėl svarbu prisiminti, kada reikia iškelti trispalvę.
Privalomos valstybinės vėliavos iškėlimo dienos
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, yra nustatytos konkrečios dienos, kai Lietuvos valstybės vėliava privalo būti iškelta ant tam tikrų pastatų. Šiomis dienomis Lietuvos vėliava turi būti iškelta prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių bei organizacijų, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir gyvenamųjų namų.
Valstybinės švenčių dienomis - vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją - Lietuvos valstybės vėliava privalo būti iškelta prie daugiabučių gyvenamųjų namų.
Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis:
- Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
- Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
- Liepos 6-ąją - karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Minėtomis dienomis vėliava turi būti keliama ir prie įstaigų, įmonių ar organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma.
Lietuvos valstybinė vėliava turi būti keliama 7 valandą ryto ir nuleidžiama 22 valandą vakaro.
Reikalavimai vėliavai
Lietuvos valstybinė vėliava yra vienas svarbiausių šalies simbolių, todėl jos iškėlimui taikomi griežti reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, vėliava turi būti tvarkinga, nenublukusi ir atitikti nustatytus matmenis bei spalvas.
Reikalavimai vėliavos išvaizdai:
- Vėliavos audeklas turi susidaryti iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos.
- Vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.
- Iškeliant Lietuvos valstybinę vėliavą vertikaliai, kairėje pusėje (žiūrint iš vėliavą stebinčio žmogaus perspektyvos) turi būti geltona juosta, viduryje - žalia, dešinėje - raudona.
- Vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą.
- Iškeliamos Lietuvos valstybinės vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios.
Iškeliant vėliavas prie pastatų, jos įstatomos į laikiklius, kurie tvirtinami prie pastato fasado taip, kad vėliavos kotas su fasadu sudarytų ne didesnį kaip 45 laipsnių kampą. Laikiklių apatinė dalis tvirtinama prie fasado ne žemiau kaip 2 metrai nuo žemės. Valstybinės vėliavos taip pat gali būti iškeliamos ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą.
Jei kartu iškeliamos kelios skirtingos vėliavos, jos turi būti viename aukštyje, panašaus dydžio ir laikantis nustatytos eiliškumo tvarkos: pirmiausia Lietuvos valstybės vėliava, po to - Lietuvos valstybės istorinė vėliava, užsienio valstybių vėliavos ir kt.
Vėliava turi būti iškeliama garbingiausioje vietoje pagal heraldikos principus. Tai reiškia, kad ji turi būti gerai matoma, nekliudoma ir iškelta taip, kad būtų rodoma derama pagarba valstybės simboliui.
Baudos už vėliavos neiškėlimą ir pažeidimus
Neiškėlus Lietuvos valstybės vėliavos ar kitaip pažeidus nustatytas taisykles gali tekti susimokėti baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnį, vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą.
Baudų dydžiai:
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims gali būti skiriama nuo 10 iki 12 eurų bauda.
- Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 10 iki 16 eurų bauda.
Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, gresia didesnės baudos:
- Nuo 12 iki 16 eurų juridinių asmenų vadovams ir nuo 16 iki 30 eurų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams.
Svarbu pažymėti, kad už vėliavos išniekinimą gali grėsti ir kur kas griežtesnės sankcijos. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, asmuo, kuris viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Policijos duomenimis, už vėliavos neiškėlimą kasmet nubaudžiama vis daugiau žmonių. 2022 metais nubausta 159 asmenys, per 5 2023 metų mėnesius - beveik dvigubai daugiau, 294. Policija reaguoja į gyventojų skundus, tačiau prevencinių reidų neatlieka.
Vėliavų kainos ir populiarumas
Lietuvos valstybės vėliavos kainuoja maždaug nuo 10,50 euro už standartinio dydžio (100x170 cm) lauko vėliavą. Aukščiausios kokybės lauko vėliavos gali kainuoti ir apie 50 eurų. Kaina labai priklauso nuo vėliavos dydžio, naudojamos tekstilės.
Prieš svarbiausias Lietuvos nacionalines šventes nuperkama 2,5 karto daugiau vėliavų nei tais mėnesiais, kuomet tokios šventės nėra minimos. Apie 70 proc. Lietuvos vėliavų pardavimų sudaro trispalvės, apie 30 proc. - istorinės vėliavos su Vyčio herbu.
Artėjant Vasario 16-ajai, prekybos centruose užfiksuotas prekyba vėliavomis pagyvėjimas. Antrąją vasario savaitę vėliavų pardavimai išaugo 50 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais.
Gedulo ženklai
Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jei vėliava keliama ne ant stiebo, ji turi būti keliama su gedulo ženklu - prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią. Gedulo skelbimą, jo metu keliamos vėliavos vietas ir laiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atmintinos dienos, kai Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama su gedulo ženklu, yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
tags: #baudos #dydis #uz #valstybines #velevos #neiskelima