Viena iš dažniausiai kylančių diskusijų tarp verslo subjektų yra dėl baudų ir delspinigių apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Siekiant aiškumo, svarbu suprasti, ar šios sumos yra PVM objektas, ir kokiais atvejais taikomas PVM tarifas.
Baudų ir delspinigių samprata ir PVM
Netesybų samprata yra pateikta Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje. Tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Dažniausiai tai yra bauda arba delspinigiai. Sutartyje ši pinigų suma gali būti pavadinta ir kitaip, pavyzdžiui, kompensacija, tačiau, jeigu ji atitinka Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje išvardytus požymius, ji laikoma delspinigiais. Dėl netesybų šalys turi susitarti rašytine sutartimi. Netesybos taip pat gali būti numatytos įstatymu.
Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, PVM objektas yra "Prekės arba paslaugos, tiekiamos už atlygį...". Tai reiškia, kad PVM yra apmokestinama tik ekonominė veikla, kurios metu už prekes ar paslaugas yra gaunamas atlygis. Baudos ir delspinigiai nėra atlygis už prekių ar paslaugų tiekimą, todėl jos nėra laikomos PVM objektu. Tai yra civilinės atsakomybės forma, viena iš žalos atlyginimo priemonių, o ne savarankiška ekonominė veikla.
Teisininkas Justinas Jarusevičius, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“, pažymi, jog sutartyje paprastai nurodoma netesybų suma arba susitariama, kad netesybos bus skaičiuojamos kaip procentinė dalis nuo sutarties kainos. Vėliau kyla ginčai, ar šis procentas turi būti skaičiuojamas nuo sutarties vertės pridėjus PVM ar be PVM. „Tiek PVM įstatymo komentare, tiek ir VMI konsultacinės medžiagos kataloge rašoma, kad PVM nuo netesybų sumos neskaičiuojamas. Netesybos nėra atlygis už prekių ar paslaugų tiekimą, todėl jos nėra laikomos PVM objektu“, - pažymi p. Jarusevičius.
Dėl šios priežasties, kai įmonė gauna baudą ar delspinigius, jai nereikia taikyti PVM. Jei bauda yra rašoma ant laisvos formos dokumento, papildomi įrašai nėra būtini. Tačiau, jei yra poreikis, galima nurodyti, kad bauda nėra PVM objektas pagal LR PVM įstatymą.
Pagal PVM įstatymo 3 straipsnį, veiklai, kuri neapmokestinama PVM, nurodomas atitinkamas PVM įstatymo straipsnis. Kai kuriais atvejais, siekiant aiškumo, galima nurodyti PVMĮ 3 str. prie paslaugų PVM sąskaitoje faktūroje arba atskiroje sąskaitoje.
Kada baudos ir delspinigiai gali būti neleidžiami atskaitymai?
Nors baudos ir delspinigiai nėra PVM objektas, jie gali būti priskiriami neleidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymą. Pavyzdžiui, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus yra neleidžiami atskaitymai.
Pavyzdys 1: Vienetas A ir mažoji bendrija (MB) sudarė sutartį, pagal kurią MB, paimant banko paskolą, suteikiama teisė bankui įkeisti vieneto A turtą. Sutartyje taip pat numatyta, kad MB nepanaikinus vieneto A turto įkeitimo banke nustatytu laiku, MB per metus turės sumokėti vienetui A 10 proc. kompensaciją nuo banko paskolos sumos. MB sutartyje numatytų įsipareigojimų vienetui A neįvykdė. Vienetas A pateikė ieškinį MB dėl sutartyje nustatytų 10 proc. metinės kompensacijos sumokėjimo už tai, kad MB sutartyje nustatytu laiku neįvykdė savo įsipareigojimų vienetui A dėl pastarojo turto įkeitimo bankui panaikinimo. Teismo sprendimu buvo priteista, kad MB už prievolės neįvykdymą privalo sumokėti vienetui A netesybų sumą. Teismo priteista netesybų suma priskiriama MB neleidžiamiems atskaitymams. Be to, pagal PMĮ 31 str. 1 d.
Pavyzdys 2: Mokestinio patikrinimo metu pagal aktą MB buvo priskaičiuota sumokėti papildomai 10 000 Eur pelno mokesčio ir 4 000 Eur bauda.
Pavyzdys 3: Tiekimo įmonė su MB sudarė sutartį, kurioje numatytos sankcijos - delspinigių mokėjimas už nesavalaikį atsiskaitymą už patiektas prekes.
Delspinigių skaičiavimo tvarka
Delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras. Nuo 2026 m. vasario 1 d. LR finansų ministro įsakymu delspinigių dydis yra 0,026 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.
Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už:
- Nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį.
- Nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.
- Pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).
Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui delspinigiai neskaičiuojami.
Kada mokesčių mokėtojui skiriama bauda ir kada neskiriama?
Bauda už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriama, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį:
- Neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio.
- Nedeklaravo deklaruojamo mokesčio.
- Neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą.
Mokesčių mokėtojui bauda neskiriama, jei:
- Savarankiškai nustatė ir ištaisė klaidas iki VMI pavedimo tikrinti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą dienos.
- Pašalino VMI pareigūno nustatytus trūkumus ar prieštaravimus.
- Yra biudžetinė įstaiga arba Lietuvos bankas.
- Atliekamas mirusio mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas.
Sutarčių nuostatų svarba
Verslui vertėtų apsvarstyti, ar sutarčių nuostatos dėl netesybų apskaičiavimo tvarkos yra pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos, ar tinkamai apibrėžta sutarties vertė, ar aiškiai išskirta PVM dalis. Tai padės išvengti galimų ginčų ateityje.
Pavyzdys: Tiekėjui pirma laiko nutraukus sutartį, pirkėjas į sutarties vertę įskaitė ir PVM bei netesybų dydį skaičiavo nuo sutarties vertės su PVM. Kaina yra tam tikro objekto galutinė vertė pinigais - tai, ką sumoka pirkėjas, o vertė yra to paties objekto naudingumo, gerumo piniginė išraiška, skaičiuojama be PVM.