Kiekvienas Lietuvos pilietis, sulaukęs pilnametystės, tampa karo prievolininku ir įgyja pareigą atlikti karinę prievolę. Ši pareiga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant privalomąja pradine karo tarnyba, baigiant dalyvavimu mokymuose ir pratybose. Tačiau ką daryti, jei gaunate šaukimą, o jūsų gyvenimo aplinkybės neleidžia ar neleidžia tinkamai įvykdyti šios pareigos? Straipsnyje nagrinėjama karo prievolininko atsakomybė, galimybės atidėti tarnybą ir sankcijos už jos nevykdymą.
Privalomoji pradinė karo tarnyba ir jos atidėjimas
Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (KPĮ), kuris numato, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai kviečiami savanoriškumo pagrindais. Tik pritrūkus savanorių, atsitiktine tvarka gali būti pašaukti noro nepareiškę karo prievolininkai. Tačiau asmenys, kurie iki įstatymo įsigaliojimo jau buvo atlikę pradinę privalomąją karinę tarnybą, yra laikomi karo prievolininkais, įgijusiais pagrindinį karinį parengimą. Tokie asmenys patenka į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir iš jo gali būti šaukiami dalyvauti apmokymuose bei pratybose.
Karo prievolininkai, esantys parengtajame kariuomenės personalo rezerve, turi pareigą, gavę šaukimą, dalyvauti mokymuose ir pratybose. Tai numatyta KPĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Nedalyvavimas mokymuose gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę.
Jeigu asmuo negali būti atleistas nuo karo prievolės vykdymo pagal bendruosius pagrindus, privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta individualia tvarka, kaip tai nustatyta KPĮ 15 straipsnyje. Asmuo taip pat turi galimybę raštu kreiptis į krašto apsaugos ministrą su prašymu dėl karo tarnybos apmokymų, pratybų atidėjimo esant rezerve, kartu nurodant konkrečias priežastis bei pateikiant tai įrodančius dokumentus. Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama karo prievolininkui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka - jei atliekančiam privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkui privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Tokiu pagrindu apmokymai, pratybos gali būti atidėti iki pasikeis nurodytos aplinkybės. Taip pat svarbiomis aplinkybėmis siekiant atidėti karinę tarnybą būtų laikomos tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, kai karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimoje asmuo ir yra šeimos maitintojas, karo prievolininko šeima augina nepilnamečius vaikus, karo prievolininko žmonos komplikuotas nėštumas.
Prašymų Krašto apsaugos ministrui teikimo tvarka nustatyta ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Prašymus nagrinėja nuolatinė komisija. Komisijos sprendimus vertina ir atsakymus į prašymus tvirtina krašto apsaugos ministras.
Šiuo atžvilgiu norėtume trumpai pažymėti, jog pagal Europos Sąjungos aktus Jūs turite teisę bet kada reikalauti atlikti alternatyviąją tarnybą vietoje nuolatinės (tikrosios) karo tarnybos, tačiau pagal LR Karo Prievolės įstatymą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą turėtumėte pateikti iki dokumentų pateikimo termino pabaigos t.y. iki nustatymo ar esate tinkamas (sveikatos atžvilgiu) šią tarnybą atlikti. Kita vertus - jei byla dėl neleidimo atlikti alternatyviosios pradinės krašto apsaugos tarnybos ir vertimo atlikti nuolatinę (tikrąją) krašto apsaugos tarnybą pasiektų Europos Žmogaus Teisių Teismą - tokią bylą Lietuva pralaimėtų iš karto ir absoliučiai užtikrintai - Lietuvoje negali būti nustatyta tokia tvarka, kad šauktinis būtų priverstas rinktis - ar būti nubaustas (administracinė ir baudžiamoji atsakomybė) ar atlikti karinę tarnybą su ginklu, nesuteikiant realios galimybės pasirinkti atlikti alternatyviosios civilinės tarnybos.
Jei pagal bendruosius pagrindus asmuo negali būti atleistas nuo karo prievolės vykdymo, privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta individualia tvarka, kaip tai nustatyta KPĮ 15 straipsnyje. Asmuo taip pat turi galimybę raštu kreiptis į krašto apsaugos ministrą su prašymu dėl karo tarnybos apmokymų, pratybų atidėjimo esant rezerve, kartu nurodant konkrečias priežastis bei pateikiant tai įrodančius dokumentus.
Atleidimas nuo karo prievolės
KPĮ nustato bendruosius pagrindus, kuriems esant asmuo yra atleidžiamas nuo karinės prievolės atlikimo. Vadovaujantis KPĮ 3 straipsniu prievolininkas gali būti atleistas nuo karo prievolės tam tikrais atvejais, pvz.: asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, yra neįgalus, asmuo perkeltas į dismisiją ir kt. Tokiu atveju asmuo nėra įtraukiamas į karo prievolininkų sąrašus ir nėra šaukiamas atlikti karinę tarnybą.
Atsakomybė už karo prievolės nevykdymą
Nedalyvavimas mokymuose gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 213 (1) straipsnis numato administracinę atsakomybę už KPĮ numatytų karo prievolininko pareigų nevykdymą ir užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt (atitinkamai 29-58 Eur). Pakartotinai pažeidus KPĮ už karo prievolininko pareigų nevykdymą, gali būti skiriama bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt (atitinkamai 145-290 Eur).
Pažymėtina, kad asmeniui, vengiančiam atlikti krašto apsaugos tarnybą, taip gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamasis kodeksas nustato karo prievolininko atsakomybę už vengimą atlikti privalomąją karo tarnybą simuliuojant ligą, klastojant dokumentus ar kitaip panaudojant apgaulę prievolės išvengimui.
Jei nevyksite atlikti tarnybos - būsite už tai nubaustas. Nubaustas reiškia, kad gausite baudą, būsite paskelbtas ieškomu, vengiant tarnybos gali būti skirtas areštas, o išskirtiniais atvejais netgi gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė. Kariuomenė “nepaleis” Jūsų su viena bauda - iš praktikos - baudos skiriamos reguliariai kas kelis mėnesius, vis griežtėjančia tvarka ir Jūs nuolat “pakartotinai” būsite šaukiamas tęsti ir vykdyti šaukimo procedūras.
Tikimybė, jog dėl tarnybos vengimo būsite pasodintas į kalėjimą yra absoliučiai minimali t.y. ši bausmė taikoma mažiau nei 0,001 % visų šauktinių. Pasodinti į kalėjimą galima tik tam tikrais itin specifiniais ir išskirtiniais atvejais.
Laiku nepristačius dokumentų kariuomenei pirmąjį kartą (pvz. nepateikus dokumentų iki nustatyto termino) - taikoma bauda nuo 60 iki 90 Eur (anksčiau buvo - nuo 30 iki 60 Eur) - arba pusė minimalios baudos t.y. 30 eur (anksčiau iki 2022-01-01 buvo 15 Eur) - (jei susimokėsite geranoriškai) (Administracinių Nusižengimų Kodekso 560, 610 straipsniai). Nepristatysite kariuomenei reikalingų dokumentų per naujai nustatytą terminą - gali būti taikoma ir didesnė administracinė bauda (iki 120 Eur), o pakartotinai pažeidus - iki 200 Eur. Baudžiamojo proceso rezultatas - už tarnybos vengimą Jums gali būti skiriama areštas arba bauda - baudos dydis teoriškai gali būti tarp - 600 Eur ir 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų). Teismų praktikoje, kai kaltinamasis sutinka su kaltinimais, baudos dydis sumažinamas, tačiau pats baudžiamosios bylos procesas yra gana intensyvus ir įtraukiantis, o tikėtinas baudos dydis priklauso nuo Jūsų advokato pasirinktos pozicijos ir to kaip advokatas bylą sugebės “pristatyti” teisme. Problema šioje vietoje - kad sekančiais metais kariuomenė Jus VĖL gali šaukti atlikti tarnybą ir pakartotinai pradėti baudimo procesą Jums neatvykus (jei kitąmet Jūs vis dar būsite šaukiamojo amžiaus). Šiuo atveju baudų dydis - tiek administraciniame, tiek baudžiamajame procese - bus reikšmingai (bent dvigubai) didesnis nei pirmajame procese.
Įprastai nemaža dalis šauktinių sužino apie tai, kad turėjo atvykti į kariuomenės komplektuojamąjį dalinį tuomet, kai pradeda aiškintis kodėl antstoliai nuo sąskaitos nurašė pinigus - kokia čia bauda buvo pamiršta sumokėti.
Darbdavio pareigos ir galimybės
Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 131 straipsnio 1 dalies 2 punktu, karo prievolininkas, gavęs šaukimą į mokymus, yra laikinai atleidžiamas nuo pareigų savo darbovietėje mokymų laikotarpiu, o darbo sutartis su juo negali būti nutraukiama. Susidarius tokiai situacijai, kai karo prievolininkas yra šaukiamas į apmokymus ar pratybas, tačiau jis yra pasirašęs darbo sutartį ir dirbantis asmuo, darbdavys privalo išsaugoti darbo vietą iki darbuotojo karinės prievolės atlikimo pabaigos. Atitinkamai, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojas laikinai atleidžiamas nuo darbinių įsipareigojimų dėl visuomeninių pareigų atlikimo.
Apmokymų, pratybų metu karo prievolininkui yra mokamas kario atlyginimas. Suprantama, kad aptariamu atveju darbuotojo einamos pareigos ir jo atliekamos funkcijos yra labai svarbios darbdaviui siekiant užtikrinti ir palaikyti tinkamą veiklos vykdymą. Tam, kad nebūtų prarastas darbo našumas laikotarpiu, kai darbuotojas yra išvykęs į karinius apmokymus, darbdavys gali sudaryti terminuotą darbo sutartį su kitu asmeniu, nurodant, kad jo pareigos yra trumpalaikės ir truksiančios iki pagrindinio darbuotojo karo prievolės atlikimo pabaigos. Grįžus darbuotojui, kuris buvo pakviestas į karinius apmokymus, su trumpalaikiu darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta remiantis DK 126 straipsnio 1 dalimi.
2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymui buvo sukurta įstatyminė bazė darbuotojų nuomai, kuri gali būti naudinga alternatyva trumpalaikiam įdarbinimui. Darbuotojų nuomos galimybėmis vis dažniau naudojasi darbdaviai, siekiantys išlaikyti ekonominę veiklą ar susiklosčius situacijai, kai staiga prireikia papildomos darbo jėgos. Pasirašęs sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, darbdavys galės laikinai pakeisti darbuotoją, kuris atlieka karinę prievolę, taip išsaugant darbuotojo darbo vietą bei apsaugant savo vykdomos veiklos interesus.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kontoros D LEGALS teisininkas pažymi, kad darbuotojas gavęs šaukimą atlikti karo prievolę, turi pareigą dalyvauti mokymuose ar pratybose, išskyrus KPĮ numatytus atvejus ir išimtis, jei tokios egzistuoja šaukimo gavimo metu ir asmuo jas gali patvirtinti. Taip pat žvelgiant iš darbdavio perspektyvos, jei darbuotojo laikinas darbo pareigų nevykdymas esant kariniuose mokymuose ar pratybose apsunkina darbdavio vykdomą veiklą, darbdavys gali pasinaudoti terminuotomis įdarbinimo galimybėmis arba darbuotojo nuoma, kas leistų šioje situacijoje maksimaliai suderinti abiejų darbo teisinių santykių šalių pareigas ir interesus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad didelę dalį šauktinių sudaro studijas tęsiantys asmenys, kurių absoliučiai daugumai tarnyba automatiškai bus atidėta įstatyminiu pagrindu. Tai reiškia, jog Jūsų “aukštas ir tolimas” eilės numeris - gana sparčiai krenta. Tačiau ši loterija gana išskirtinė - jei iki konkrečiai Jums nustatyto termino (pvz. 06-15), pavėluosite pateikti dokumentus ir neturėsite pateisinamos priežasties - prašymo dėl tarnybos atidėjimo pateikti NEBEGALĖSITE (nebent tarnybą reiks atidėt dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos iš anksto).
Kariuomenė reikalauja, jog dokumentus pateiktumėt elektroniniu būdu - per e.pristatymas sistemą. Tam, kad pateiktumėte kariuomenei dokumentus per e.pristatymas sistemą el. paštu. Dokumentus galite pateikti ir el. paštu - nors kariuomenė ir pageidauja saugesnio dokumentų įteikimo būdo, tačiau faktas tas, kad ir el. paštu siųstus dokumentus kariuomenė gaus ir to nuginčyt nepavyks.
Pirmiausias ir „mažiausias skausmingas“ būdas kaip galima išvengti tarnybos - yra tarnybos atidėjimas. Tam reikia parengti itin gerai motyvuotą prašymą dėl tarnybos atidėjimo (šių prašymų formai ir turiniui kariuomenė dažnai kelia netgi didesnius reikalavimus nei teismas civilinėse bylose ieškinių pagrįstumui).
Po žiemos atostogų į Vilniaus „Minties“ gimnazijos klasę sugrįžę dvyliktokai Žygimantas ir Augustas jau sako žinantys, ką veiks atsiėmę brandos atestatus. „Turėsiu vasarą ir dar du mėnesius, ir lapkritį jau turėčiau keliauti į kariuomenę. Dabar, kol jaunas, kol noriu visa tai daryti, kol yra energijos, noriu dabar atitarnauti, kad paskui nereikėtų sukti galvos dėl to“, - sako gimnazistas Augustas. „Jau esu užsirašęs, pateikęs visus duomenis, praėjęs medicininę patikrą“, - pasakoja gimnazistas Žygimantas. Kadangi į kariuomenę vaikinai kreipėsi savanoriškai, nelaukę sąrašų sudarymo, jie galėjo pasirinkti tarnybos vietą, o jų išmokos bus 30 procentų didesnės. Tokių jaunuolių kaip Augustas ir Žygimantas Vilniaus karo komendantūroje - ne vienas. „Senelis irgi anksčiau kariuomenėje tarnavo, su artilerija. Sakė, kad nėra taip blogai. Tai, manau, nenumirsiu“, - sako gimnazistas Rytas.
Kas nespėjo pateikti savanoriškos tarnybos, po to bus galima pateikti prašymą tarnauti pirmumo tvarka. Ar tarnybos vietą pavyks pasirinkti - neaišku, tačiau išmokos bus 15 procentų didesnės. „Pastebėjau, kad daugiausia mokykloje žmonių, kurie nei nori, nei nenorėtų. Jie tiesiog mąsto: jeigu pakvies - nueis, bet jeigu nekvies, tai jie nusimuilins“, - sako gimnazistas Žygimantas. Tačiau po Naujųjų reikšmingai pasikeitus šaukimo tvarkai, vargu ar 18-čiai dvyliktokai, nusprendę „nusimuilinti“, iš tikrųjų galės tai padaryti. „Jaunuoliai bus šaukiami pirmoje eilėje - prioritetas bus suteikiamas jaunuoliams, kurie tais kalendoriniais metais baigė vidurinę mokyklą“, - teigia Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas. Nuo šiol net ir po gimnazijos į universitetus įstoję jaunuoliai turės pasirinkti kurią nors tarnybos formą. Studentai galės stabdyti studijas, rinktis trejų metų nenuolatinę tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose arba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Atsiranda ir pagrindinio karinio rengimo programa - per 3 metus reikės 3 kartus dalyvauti mėnesio trukmės mokymuose. Dar viena naujovė - 3 mėnesių tarnyba jauniems specialistams, kurių kariuomenė pati nerengia. „Tos specialybės daugiausia siejamos su medicinos sritimi, informacinėmis technologijomis, ryšių sistemomis, logistika, inžinerinėmis studijomis ir panašiai“, - sako A. Balčiūnas.
Pastaraisiais metais apie pusė tikrinamų šaukiamųjų pripažįstami netinkamais tarnauti, tarp jų būna ir norinčių atlikti tarnybą. Tokiems jaunuoliams bus rengiami specialūs kursai. „Manome, kad dviejų savaičių trukmės mokymuose galėtų dalyvauti iki 150 tokių šauktinių“, - teigia krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa. Dar viena naujovė - kai kuriems kariams tarnyba galės būti sutrumpinta iki 6 mėnesių. „Tai priklausys nuo kariuomenės vado reikalavimų - jeigu tam tikrai specialybei pakanka trumpesnės trukmės“, - sako K. Aleksa. Didės ir kaupiamosios išmokos. Pirmumo tvarka tarnybą pasirinkusiems ir „labai gerai“ įvertintiems kariams devynių mėnesių tarnyboje nuo septinto iki devinto mėnesio išmokos bus trigubai didesnės. Pavyzdžiui, vietoje 340 eurų už vieną iš paskutinių mėnesių bus mokama 1021 euras. Tris kartus didesnės išmokos bus mokamos ir 3 mėnesius tarnausiantiems specialistams. „Išmokos ženkliai didėja, taip pat bus mokama kompensacija už sėkmingą vairuotojo B kategorijos teisių įgijimą“, - sako A. Balčiūnas. Nors išmokos auga, o tarnybos būdai lankstėja, problema išlieka infrastruktūra. „Ir dabar kariuomenė norėtų daugiau šauktinių paimti, bet tiesiog nėra tam sąlygų“, - teigia krašto apsaugos viceministras. Šiemet taip pat įsigalioja pokyčiai tarnybą baigusiems kariams - nuo dešimties iki penkiolikos metų prailginamas laikotarpis, per kurį buvę kariai bus kviečiami atnaujinti žinias.
Ką daryti, jei kitas prisiima nuopelnus už tavo darbą? | #DviGalvosGeriau S05E65
tags: #baudos #mokejimas #kariuomeneje