Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės ir, jei miško savininkas apie kitų asmenų pažeidimus nepraneša, teritoriją kontroliuojantis atsakingas miškų pareigūnas, aptikęs nelegaliai (be leidimo kirsti mišką) nupjautų medžių kelmus, gali nubausti patį miško savininką. Tad trumpai patarsime, ką daryti, jei miško valdoje pasidarbavo medienos vagys, kur kreiptis, kokia tvarka apskaičiuojama piktavalių padaryta žala ir galiausiai, kokiais būdais miško savininkai gali apsisaugoti nuo medienos vagysčių.
Už privačių miškų apsaugą atsako patys miško savininkai. Miškų apsaugą jie gali patikėti įmonėms, teikiančioms miškininkystės paslaugas, burtis į bendrijas miškų apsaugai, kooperatyvus, sudaryti sutartis dėl miško priežiūros su valstybinėmis įmonėmis miškų urėdijomis ir pan. Jei miškų kontrolės pareigūnas nustatys neteisėtus miško kirtimus, o apie vagystę savininkas dar nebus pranešęs, baudos už pažeidimus bus išieškomos iš miško valdos savininko. Taigi, pastebėjęs vagystę miško savininkas turi kuo skubiau kreiptis į policiją.
Jei užklupote medienos vagis nusikaltimo vietoje arba kitais atvejais, kuomet reikalinga greita policijos pareigūnų reakcija, pranešti apie vykdomą nusikaltimą geriausiai bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešimas bus užregistruotas, policijos pareigūnai sureaguos operatyviai. arba per portalą www.epolicija.lt, tiek anonimiškai, tiek ir autorizuotai prisijungus prie sistemos. Anoniminių pranešimų policija gali nenagrinėti, bet pranešėjams, pasirašiusiems kvalifikuotu elektroniniu parašu, bus suteikiama informacija apie pranešimo vykdymo būseną ir pirminį informacijos patikrinimo rezultatą (portale, SMS, el. Apie pažeidimus miške patartume telefonu, elektroniniu paštu ar raštišku pranešimu taip pat informuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio poskyrio miškų kontrolės pareigūnus.
Gavę informaciją iš policijos apie privačiame miške įvykdytą neteisėtą kirtimą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio padalinio miškų kontrolės pareigūnai vyksta į vietą nustatyti faktinių aplinkybių ir apskaičiuoti padarytą žalą gamtai. Tuo tikslu jie įvertina iškirstus medžius ir parengia Kelmų matavimo aktą, kuriame nustatomas neteisėtai iškirstų medžių skaičius ir tūris. Tuomet, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, apskaičiuojama padaryta žala gamtai. Atkreipiame dėmesį, kad baudos už padarytą žalą gamtai yra sumokamos ne miško savininkui, o į valstybės biudžetą.
Ką daryti pastebėjus neteisėtus miško kirtimus?
Medienos vagis vilioja neprižiūrimi miškai, kuriuose daug sausuolių ir vėjavartų, užžėlusios ribinės linijos, nesimato riboženklių. Todėl miško savininkams svarbu imtis prevencinių priemonių:
- Reguliariai lankytis savo miške.
- Sudaryti ilgalaikę miško priežiūros ir tvarkymo sutartį su miškininkystės paslaugas teikiančiomis įmonėmis, miškų urėdijomis ar miško savininkų kooperatyvais.
- Tapti miško savininkų kooperatyvo nariu, kuris gali paženklinti valdą specialiomis riboženkliais ir informaciniais užrašais.
Pastebėjus neteisėtus kirtimus, būtina nedelsiant informuoti atitinkamas institucijas:
- Policiją: skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba pranešti per www.epolicija.lt (anonimiškai arba autorizuotai).
- Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio poskyrio pareigūnus: telefonu, elektroniniu paštu ar raštišku pranešimu.
Administracinė ir civilinė atsakomybė už neteisėtus miško kirtimus
Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose užtraukia administracinę atsakomybę. Baudos dydis priklauso nuo nukirstų medžių kiekio:
- Iki 10 kietmetrių: nuo 60 iki 300 eurų.
- Daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių: nuo 560 iki 1200 eurų.
- Daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 300 kietmetrių: nuo 1400 iki 3000 eurų.
- Daugiau kaip 300 kietmetrių: nuo 3000 iki 4300 eurų.
Pakartotiniai pažeidimai gali užtraukti dar didesnes baudas, siekiančias iki 6000 eurų. Be baudų, gali būti konfiskuojami pažeidimo įrankiai, technika ir iškirsta mediena arba iš šios veiklos gautos pajamos.
Svarbu pažymėti, kad asmens, neteisėtai nukirtusio medį savo valdomame žemės sklype, t.y. neturint savivaldybės išduoto leidimo arba kertant leidime nenurodytus medžius, nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad iš asmens civiline tvarka nebus ar negali būti reikalaujama atlyginti gamtai padarytos žalos, atsiradusios dėl saugomų medžių kirtimo.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymu, pagal Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus ieškinį gali būti inicijuojamas civilinis procesas dėl žalos aplinkai atlyginimo. Tokia žala apskaičiuojama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismai konstatuoja, kad medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, o jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama.
Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą, neteisėtai kertant medžius, taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Kaltė yra preziumuojama.
Saugotini medžiai ir želdiniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 4 punkto 4.1. papunkčiu kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys - didesnio kaip 20 cm skersmens, o vadovaujantis 4.2 papunkčiu ne mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys didesnio kaip 30 cm skersmens.
Šių nurodytų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui.
Miško kirtimo darbų organizavimas
Prieš kertant medžius, būtina pasitikrinti, ar tai nebus pažeidimas. Informaciją apie sklypo statusą galima rasti Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose arba skaitmeniniuose žemėlapiuose (Lietuvos valstybinių miškų kadastre, per geoportal.lt, regia.lt arba Valstybinės miškų tarnybos žemėlapį). Jei tai miško žemė, daugeliu atvejų reikalingas leidimas arba pranešimas apie ketinimą kirsti. Jei medžiai saugotini, leidimus išduoda savivaldybė.