Kelionės į Angliją gali būti kupinos nuotykių, susitikimų su artimaisiais ar naujų kultūrinių patirčių. Tačiau daugelis keliautojų vis dar susiduria su netikėtomis problemomis pasienyje - tik dėl to, kad į lagaminą įsidėjo netinkamus produktus. Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, santykiai tarp šalių tapo griežčiau reglamentuoti, o tai reiškia, kad į Angliją įvažiuojant iš ES taikomi nauji muitinės ir sienų kontrolės reikalavimai. Jungtinės Karalystės pasienio kontrolė yra stebėtinai griežta, palyginti su kitomis šalimis. Daugelis keliautojų vis dar stebisi, kad paprasti produktai, tokie kaip namie kepti pyragai, sviestas ar net sumuštiniai su kumpiu, Anglijoje gali būti laikomi draudžiamais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokie produktai draudžiami įsivežti į Angliją, kodėl jie draudžiami, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip saugiai susikrauti lagaminą.
Pagrindiniai draudimai atvykstant į Angliją
Vienas iš svarbiausių patarimų - geriau neimti, nei rizikuoti. Terminas PAWPs reiškia Products of Animal Origin (produktai iš gyvūninės kilmės). Ne, į Angliją negalima įsivežti pieno produktų, įskaitant sūrį, net jei jis skirtas tik asmeniniam naudojimui. „Mano draugas parsivežė iš Lietuvos rūkytų lašinukų - viską konfiskavo, nes mėsos produktai iš ES neleidžiami. Jeigu pyragas ar duona neturi mėsos ar pieno produktų - galbūt, bet rizikinga. „Iš Lietuvos vežiau močiutės virtą šaltieną - atėmė, net nespėjo paaiškinti kodėl. „Visada veždavausi lietuvišką duoną ir sūrį - kol vieną kartą Heathrow oro uoste viską atėmė. „Įsimečiau į rankinį bagažą sumuštinį su sūriu - tiesiog kelionei. Neįsivaizdavau, kad dėl to turėsiu aiškintis su pareigūnais. „Kartą teko išmesti rankų darbo sūrį iš Prancūzijos - tai buvo dovana. „Vežiau dovanų mamai - rankų darbo medaus su riešutais stiklainį. Atėmė, nes buvo „per mažai apdorotas“. „Vežiau draugams naminių žolelių arba arbatą iš močiutės sodo - atėmė, nes nebuvo jokių įpakavimų ar ženklinimo. Net ir komerciškai atrodantis maistas gali būti paimtas, jei nėra tinkamai paženklintas.
Draudžiama įsivežti augalus, žemę, sėklas be fitosanitarinio leidimo ir dokumentų. Taip, įsivežti galima nereceptinius vaistus, kaip paracetamolis ar ibuprofenas.
Ką dar draudžiama įsivežti į Angliją?
JK yra viena iš tų šalių, kur ginklų ir ginklams prilygstančių daiktų reglamentavimas ypač griežtas. Jei nesate tikras dėl daikto - tarkitės su muitine dar prieš kelionę. Jei nori vežti kažką iš namų - pagalvok, ar tas produktas galėtų būti „įtartinas“ oro uoste.
Kontrabandos samprata ir istorija
Kontrabanda (it. Pažeidžia prekių, kitų daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarką, turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Kontrabandos nusikaltimo dalykas - privalomi deklaruoti daiktai: prekės, meno ir kultūros vertybės, juvelyriniai dirbiniai, archeologiniai radiniai, grynųjų pinigų sumos, užsienio valiuta, vertybiniai popieriai ir kita. Pinigai, kurių nėra apyvartoje, kontrabandos dalyku pripažįstami tik tada, kai jie turi istorinę, meninę ar kitą reikšmę. Kontrabandos tikslas - išvengti draudžiamų prekių kontrolės, nemokėti muitų, akcizų ir kitų mokesčių. Dažniausiai į valstybę arba iš jos kontrabanda gabenama daiktai ir prekės, kurioms taikomos muitinės priežiūros priemonės, iš jų ypač dažnai - tabako gaminiai, nedenatūruotas etilo alkoholis, pinigai. Tokie daiktai ir prekės turi būti pristatyti į atitinkamą muitinės įstaigą ir deklaruojami. Europoje kontrabandos reiškinys atsirado viduriniais amžiais miestams gavus Magdeburgo teises ir nustačius muitus. Pirkliai veždavo prekes šalutiniais keliais, taip siekdami išvengti muitų. Nuo 17 a. kontrabandos plitimui palankias sąlygas sudarė protekcionizmo tendencijos ekonominėje politikoje ir karai. Anglijoje kontrabanda paplito priėmus 1651 Jūreivystės aktą (Navigation Act). 19 a. pradžioje kontrabandos plitimui įtakos turėjo kontinentinė blokada. 19 a. valstybėms nustačius nuolatinę sienų apsaugą ir panaikinus vidaus mokesčius bei prekybines privilegijas, kontrabandą sudarė neteisėtai per sieną gabenamos prekės. Lietuvoje nuo 13 a. kuriantis valstybei vienas svarbiausių uždavinių buvo valstybės ekonominių interesų gynimas ir apsisaugojimas nuo nepageidaujamų prekių srautų (prekių gabenimo nesumokėjus rinkliavų ir muitų arba slapta apvažiuojant muitines kitais keliais, tiltais, perkėlomis, neapmuitinamų prekių pardavimo mugėse bei turguose ir kita). Gedimino laiškuose kviečiami įvairūs amatininkai (meistrai, kurpiai, račiai, akmenskaldžiai, druskininkai, malūnininkai ir kiti), kurie į Lietuvą iš kitų kraštų gali atvykti laisvai, be jokių rinkliavų, muitų ir kelio prievolių. Siekiant mažinti kontrabandos mastą, 1529 Lietuvos Statute (Lietuvos Statutas) drausta nustatyti naujus muitus, dvarai, nepaklusę įsakymui, atitekdavo kunigaikščiui. Pagal 1566 Lietuvos Statutą, bajorai buvo atleisti nuo tiltų mokesčių ir nuo mokesčių vidaus muitinėse. Bajorų teisė nemokėti jokių muitų plačiausiai apibūdinta 1588 Lietuvos Statute. Bajorams leista visais sausumos ar vandens keliais be jokių muitų vežti javus ar daiktus, t. p. nemokėti jokių turgaus, tiltų mokesčių ir rinkliavų; be muitų mokesčių per muitines galėjo vežti ir medienos gaminius. Jiems buvo leista parsivežti be muitų savo reikmėms, bet ne prekybai skirtų prekių iš užsienio. 1795 Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, Rusijos įstatymai detaliai reglamentavo atsakomybę už kontrabandą. Už neapmokestintas ar nedeklaruotas prekes buvo baudžiama 10 % prekių vertės bauda. Jei leidžiamos gabenti prekės būdavo gabenamos slapta, nesumokant muito, jos būdavo konfiskuojamos ir sumokama 5 kartus didesnė už įvežamų prekių kainą bauda. 19 a. 4 dešimtmetyje kontrabanda darėsi vis labiau organizuota. Kontrabandininkai buvo baudžiami trėmimu, katorga, atiduodami į rekrutus, civilines arešto kuopas ir kita. 1865 10 05 Rusijos vidaus reikalų ministro įsakymu Rusijos imperijoje uždrausta spausdinti ir įvežti iš užsienio bet kokius lietuviškus leidinius lotynišku raidynu. Muitininkams, sulaikiusiems tokią kontrabandą, buvo numatytos paskatinimo premijos - 10 kapeikų už surastą knygą arba 10 rb už vieną pūdą laikraščių ar kitų lietuviškų spaudinių. 1866-1904 su lietuviška nelegalia spauda caro policija ir žandarai sulaikė 2900 žmonių. 31 % įkliuvusiųjų gabeno knygas kontrabandos būdu. 1887 Rusijos muitinių kodekse numatyta už kontrabandą bausti konfiskuojant kontrabandines prekes kartu su transporto priemonėmis, už didelę kontrabandą - dar ir iškeldinant kontrabandininką 50 varstų nuo sausumos ar jūros sienų arba įkalinant nuo 1 iki 5 metų kalėjime ar pataisos namuose. Lietuvoje (1918-40) kontrabandos kontrolės ir prevencijos sistema formavosi lėtai, bet valstybės pastangos gerokai apribojo kontrabandos srautą. Atkūrus nepriklausomybę iki 2003 galiojo iš esmės pakeistas ir papildytas 1961 LSSR baudžiamasis kodeksas, 1993 Muitinės įstatymas (galiojo iki 1998), 1993 Muitų tarifų įstatymas (iki 1998), 1996 Muitinės kodekdas (iki 2004). 2003 įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse (priimtas 2002) kontrabanda laikomas daiktų nepateikimas muitinės kontrolei (kai prekės ar daiktai gabenami ne per muitinę arba per muitinę jų nedeklaruojant, nepateikiant muitiniam tikrinimui, slepiant iš anksto paruoštose slėptuvėse ir kita) ir kitoks šios kontrolės vengimas (klaidingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, t. p. kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas). Baudžiamasis kodeksas nustato draudžiamų ar ribotos apyvartos prekių (šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų arba kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių narkotinių ar psichotropinių medžiagų) kontrabandą. Draudžiamų ar ribotos apyvartos prekių gabenimas visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę neatsižvelgiant į jų kiekį ir mastą. Daiktų ir prekių, kurių vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių sumą, kontrabanda užtraukia baudžiamąją atsakomybę, mažesnės vertės daiktų ar prekių kontrabanda - administracinę atsakomybę. Kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekės muitinę vertę, kuri apskaičiuojama remiantis Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2004 įsakymu Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo.
Kontrabandos būdai ir prevencija
Dažniausi kontrabandos būdai: vežamo krovinio muitinės dokumentų, žymos, kodo klastojimas, svorio, prekių kainos ir kitas neteisingas nurodymas siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius, prekės slėpimas sunkiai prieinamose krovinio ir transporto priemonės vietose, gabenamos prekės cheminis apdorojimas nuslepiant jos tikrąjį pobūdį (pvz., apdorojus spiritą kvapiomis medžiagomis jis deklaruojamas kaip kita medžiaga, naudojama chemijos pramonėje), muitinės pareigūnų papirkimas, kad šie nuslėptų pažeidimą, prekės gabenimas ne per muitinės kontrolės postus neteisėtai kertant valstybės sieną ir kiti. Kontrabanda gali būti gabenama bet kokiomis transporto priemonėmis, siunčiama paštu, nešama pėsčiomis, t. p. transportuojama vamzdynais, elektros linijomis, vandentiekiais, oro ar vandens srovėmis ir kita. Kontrabandos paplitimą lemia daug aplinkybių: valstybės ekonominė būklė ir geografinė padėtis, kainų skirtumai valstybėse, rinkos pusiausvyros nebuvimas, teisės aktų spragos.
Vienas iš svarbiausių patarimų - geriau neimti, nei rizikuoti. Kartais net ir būnant atsargiam pasitaiko klaidų. Patarimas: saugiausia - viską deklaruoti.
Kontrabandos atvejai ir baudos
Lietuvių gauja, į Jungtinę Karalystę bandžiusi įvežti kontrabandinių cigarečių už 14,7 milijono svarų, ilgus metus neišvys laisvės. 11 narių gauja patraukė HMRC (valstybės įstaiga, atsakinga už mokesčių surinkimą ir kt.) dėmesį ir, sėkmingai įvykdžius operaciją, buvo sulaikyta Tilbury Cocks uoste. Visi gaujos nariai - lietuviai. Kontrabandines cigaretes į Angliją jie vežė daugiausiai iš Belgijos, jos buvo gudriai paslėptos plastikinių langų rėmuose, audinių rulonuose, medžio anglies maišuose. 2016-ųjų rugsėjo 15 d. gauja buvo sulaikyta Kembridžšyro grafystėje, o kartu su ja - ir atplukdytas konteineris, pilnas nelegalių cigarečių. Tyrėjai į įvykio vietą atvyko tuo metu, kai konteineris jau buvo atidarytas ir iškraunamas. Rasta daugiau nei 3 milijonai Anglijoje neregistruotų cigarečių. Iškart buvo sulaikyti devyni lietuviai. Kiti 7 milijonai cigarečių buvo sulaikyta po kelių dienų - spalio 4 d., sandėlyje Ketfyldo kaime, Norfolke. Sulaikyti dar du lietuviai. Didžiulio nusikaltimo tyrimas buvo gvildenamas net kelerius metus. Sulaikytieji lietuviai, surinkus visus įrodymus, galiausiai nuteisti tik dabar. 33-ejų Vaidas Mockevičius iš Rytų Londono, Ilfordo, kalėjime praleis 3 metus. 42-ejų Jana Dobrovolskienė iš Londono nuteista 2 metams ir 6 mėnesiams kalėjimo. 29-erių Leva Zamblauskaitė iš Bootle miesto sulaukė bausmės vykdymo atidėjimo. 33-erių Deividas Jankys iš Loughton nuteistas 3 metams kalėjimo. 37-erių Mantvydas Seidvarkas iš Purfleet nuteistas metams ir 9 mėnesiams kalėjimo. 48-erių Romas Urbonas iš Dagenhamo nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams kalėjimo. Teisme patvirtinta, kad Mantas Veniukevičius buvo gaujos lyderis, jam buvo patikėta organizaciniai veiksmai. Edmundas Jankys ir Darius Pavliukovas buvo tie, kurie sudarinėjo grafikus ir pervežimo, pakavimo tvarkaraščius. Jiems taip pat buvo patikėta derinimas dėl cigarečių platinimo. Keli kaltinamieji bandė išvengti bausmės ir pabėgo iš Jungtinės Karalystės. Vaidas Mockevičius iš Lietuvos, o Mantas Veniukevičius iš Norvegijos atgal į JK buvo pargabenti praėjusiais metais.
Tiek už kontrabandą, vykdomą naudojant balionus, tiek už disponavimą tokiu būdu gautomis prekėmis bus numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai per devynis šių metų mėnesius sulaikė 6,1 mln. kontrabandinių cigarečių pakelių. Skaičiuojama, kad dėl nelegalių rūkalų kasmet prarandama apie 50 mln. Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad 2025 m. spalio 4-gruodžio 7 d. Dėl šių oro erdvės ribojimų paveikta per 350 skrydžių ir apie 51 tūkst. keleivių. Lietuvos oro uostai kartu su partneriais teigia patyrę per 750 tūkst. „Savo ruožtu ministerija ir jai pavaldžios statutinės tarnybos prioritetą skiria kriminalinės žvalgybos stiprinimui - kovai su cigarečių kontrabandos gabentojais ir organizatoriais“, - pažymi M. Teisingumo ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad kontrabandinių rūkalų pirkėjai gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu asmuo įsigyja didelius kiekius akcizais apmokestinamų prekių (krovinio vertė didesnė nei 7,5 tūkst. Taigi, anot ministerijos, įsigaliojus minėtoms pataisoms, asmenys, kurie vykdys balionų kontrabandą ar pirks tokiu būdu gautas prekes, rizikuos būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir susidurti tik su realia laisvės atėmimo bausme. O jei skundžiasi ir perka - tada, atsiprašau, sąmonės skilimas gaunasi: jei pats naudoji oro kontrabandos vaisius, tai susitaikyk ir su pasekmėmis. Parūkęs du eurus „išloši“, o iš atostogų grįžęs su 24 valandų pavėlavimu - du šimtus išleidžia“, - dėstė K. Per 9 mėn. - 6,1 mln. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai per devynis šių metų mėnesius sulaikė 6,1 mln. Taikomasi į „stambesnes žuvis“ - beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais. Pavyzdžiui, didžiausią šiemet sulaikytą kontrabandos siuntą (ji gabenta dviem vilkikais) sudarė net 1,26 mln. Ryškiausia šių metų tendencija - 68 proc. nelegalių rūkalų sulaikyta nebe pasienyje, o šalies viduje. Anot Muitinės departamento, išaugo kontrabandinių rūkalų srautai iš Latvijos, tiek baltarusiškų cigarečių, tiek vietinių falsifikatų. Suaktyvėjo cigarečių gabenimas oro ir jūrų transportu, ypač iš JAE. „Kaip geriausia su tuo kovoti? Pasak L. „Portugalija ir Italija stabilizavo savo rinkas taikydamos nuspėjamas mokesčių sistemas, reikšmingai sumažino nelegalių gaminių vartojimo mastą. O, kaip atskleidžia šiemet paskelbtas KPMG (audito, apskaitos, mokesčių ir konsultavimo paslaugų įmonė - LRT.lt) tyrimas, Lenkijoje nelegalios cigaretės jau užima tik 4,3 proc. rinkos, kai tuo tarpu 2015 m. 50 mln. Kaip minėta, Europos mastu nelegalios rūkalų tyrimą kasmet atlieka jau minėtas KPMG. Jų vertinimu, 2024 m. nelegali rūkalų rinka Lietuvoje sudarė apie 20 proc. visų suvartojamų rūkalų arba apie 25 mln. „Lietuvoje KMPG partneris yra „Nielsen“, kuris atliko jau ir 2025 m. vertinimą. Anot jos, didelio tiesioginio poveikio kontrabandinės cigaretės Lietuvos ekonomikai neturi. Tačiau turbūt didžiausias praradimas yra valstybės biudžetui dėl nesumokėtų akcizų mokesčių, kurie galėtų siekti apie 50 mln.
Praktiniai patarimai keliautojams
Vieša paslaptis, kad draugams ir giminaičiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, geriausios lauktuvės yra ne močiutės pyragas ar kumpelis iš kaimo, o cigaretės ir alkoholis. Kodėl? Lietuvoje šios prekių grupės vis dar pigesnės, nei daugelyje Europos šalių, nors kainos ir auga. Keliaujant po Europos Sąjungos teritoriją, perkamų ar vežamų minėtųjų gėrybių kiekis neribojamas, jeigu tie daiktai yra skirti asmeniniam, o ne komerciniam naudojimui, tai yra, tu tų prekių nesiruoši perparduoti. Tai reiškia, kad keleiviui, vežančiam asmeniniam naudojimui skirtas prekes, nereikės mokėti papildomai PVM ir įvairių kitų mokesčių, nes jie jau buvo įskaičiuoti į pirkinio kainą. Kaip jau minėjau, kiekviena šalis gali nusistatyti savo orientacinį kiekį. Visgi Europos Sąjungos institucijos leidžia jos narėms numatyti ir tam tikrus apribojimus kitoms narėms, jeigu įrodoma, kad tai kelia tam tikrą grėsmę šalies ekonomikai. Vieša paslaptis, kad daug lietuvių skrenda į Jungtinę Karalystę rankiniame bagaže turėdami ne drabužių, o cigarečių. Geriausiu atveju gali būti pasiūlyta deklaruoti prekes ir susimokėti už tai mokesčius. Blogiausiu atveju, būsi apkaltintas kontrabanda, iš tavęs bus atimtos prekės ir dar paskirta bauda. Žinoma, darkart pabrėžiu, kad kalbu apie neapmokestinamus kiekius. Atvykstant iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, galima įsivežti asmeninio vartojimo prekių be PVM ir kitų mokesčių neviršijant numatytų ribų. Kiek tabako gaminių leidžiama įsivežti, priklauso nuo lankomos šalies apribojimų. Pavyzdžiui, Rumunija visiems keliautojams taiko mažiausias leistinas tabako normas. Be to, kiekviena šalis gali nuspręsti taikyti mažiausias leistinas normas tik sausumos ir jūrų transportu keliaujančių asmenų įvežamiems tabako gaminiams. Pats dažnai lauktuvių vežu cigarečių ir tauriųjų gėrimų. Man ir negaila, jeigu tik to žmogui reikia ir dar gali sutaupyti. Svarbiausia, kad nenukentėtų tas, kas veža. Oro uosto darbuotojai - itin griežtos asmenybės, matyt, tik darbe, o ne gyvenime. Na, tikiuosi.
Patarimas: jei nesate tikras dėl daikto - tarkitės su muitine dar prieš kelionę. Vienas iš svarbiausių patarimų - geriau neimti, nei rizikuoti.
tags: #baudos #uz #kontrabanda #anglijoje