Vienas didžiausių Lietuvos nacionalinių turtų yra gėlas požeminis vanduo. Geologai įvertino, kad kasdien atsinaujinančio gėlo požeminio vandens kiekis siekia 3,7 mln. kub. m - dešimteriopai daugiau nei suvartojame! Nedaug pasaulyje teritorijų, kur kokybišku vandeniu girdomos net karvutės, ir ši ypatybė lietuviškam pienui sukuria nemenką konkurencinį pranašumą. Deja, mes išsiskiriame ir chaosu, kuris kyla aplink požeminį vandenį.
Nelegali veikla ir jos mastai
Pagal galiojančius teisės aktus visi gręžiniai turi būti registruoti Žemės gelmių registre. Geologijos tarnybos duomenimis, dešimtys tūkstančių gręžinių vis dar nėra įregistruoti. Tokių objektų savininkui negali būti išduotas leidimas vandens gavybai. Gręžinys neįteisintas - taigi vanduo išgaunamas nelegaliai. Aplinkosauginę kontrolę vykdantys pareigūnai tokių gręžinių savininkams skiria baudas. Už be leidimo išgautą, nedeklaruotą išteklių bei nesumokėtą mokestį yra taikomas dešimteriopo tarifo dydžio mokestis. Nelegalų gręžinį inspektoriai liepia likviduoti. Spąstuose atsidūrė visi, kurie eksploatuoja senus, apie trisdešimties metų senumo, gręžinius. Nelegalių vandens išgavėjų yra tarp žemės ūkio bendrovių, ūkininkų, bendruomenių.
Pastaruoju metu pastebimai išaugo nelegalių prisijungimų prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų atvejų skaičius. Lyginant su praėjusiais metais, neteisėtų paslaugos vartotojų padaugėjo kone tris kartus. Pavyzdžiui, pernai sausio - balandžio mėnesiais tokių pažeidimų buvo užfiksuota 48, o šiemet per tą patį laikotarpį - 128 (savavališkų prisijungimų prie vandens tinklų nustatyta 16 atvejų, prie nuotekų tinklų - 8, prie vandens ir nuotekų tinklų - 21. Išanalizavus visus neteisėtų prisijungimų prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų atvejus, paaiškėjo, kad dalis nelegaliai prisijungusiųjų yra naujų individualių namų savininkai.
Baudos ir jų dydis
Pažeidėjai baudžiami pagal įstatymo raidę - griežtai. Dešimteriopai yra indeksuojamas mokestis ne tik tuomet, kai vandens gręžinys formaliai nelegalus, už gamtos išteklių naudojimą nebuvo mokama valstybei, bet ir tais atvejais, kai yra padaroma deklaravimo klaida. Sumos siekia dešimtis ir šimtus tūkstančių. Vienas daržininkystės ūkis įpareigotas susimokėti 270 tūkst. eurų. Jis tvarkingai deklaravo, kiek sunaudoja vandens, mokėjo už kiekvieną kubą. Tačiau paaiškėjo, kad ūkininkas buvo pasirinkęs ne tą mokesčio tarifą: po tris centus, o ne dešimt centų už kubinį metrą. Darė taip, kaip patarė regiono inspektorius. Pasirodo, patarė klaidingai… Daržovių augintojas neišmano ką daryti, nes bauda beveik prilygsta trečdaliui metinės ūkio apyvartos.
Tuo atveju, jei asmenims reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu Žemės gelmių registre neregistruotų ar registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką, gręžinių savininkams, skiria baudą (asmenims nuo 200 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 500 iki 1 500 eurų) ir už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius.
Už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą ir naudojimą fiziniams asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 560 eurų, o už pakartotinį pažeidimą bauda nuo 550 iki 1200 eurų. Juridiniams asmenims numatytos didesnes baudas, t. y. nuo 600 iki 1120 eurų, o už pakartotinus tokio pobūdžio nusižengimus, skiriama bauda iki 2400 eurų.
Įstatyminiai pakeitimai ir naujos galimybės
Vandens naudotojai yra tikrinami, už pažeidimus baudžiami pagal galiojančius įstatymus. Jie keitėsi. Dar prieš penkerius metus galiojo tvarka, pagal kurią mokestį už gamtos išteklius valstybei turėjo mokėti ūkiai, per parą sunaudojantys daugiau negu 100 kub. m gėlo požeminio vandens. Nuo 2016 metų Vyriausybės nutarimu tvarka pakeista - atsirado pareiga mokėti už vandenį, jeigu jo sunaudojama daugiau negu 10 kubinių metrų. Nuo šios liepos įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo pataisos, pagal kurias žemės ūkio veiklos subjektams sąlygos vėl sušvelnintos: požeminio vandens paėmimo per parą kartelė vėl pakelta iki 100 kub. m, taip pat sumažintas mokesčio tarifas nuo 10 ct iki 3 ct už kubinį metrą. Tačiau atgaline data įstatymo nuostatos negalioja. Kas įkliuvo su baudomis - tai įkliuvo.
Matydama nepasitenkinimą ir chaosą, kilusį aplink požeminį vandenį, Aplinkos ministerija suskato rengti paketą teisės aktų, kurie padėtų išbristi iš tos situacijos. Seimui rengiamasi pasiūlyti specialų laikinąjį įstatymą, pagal kurį būtų suteiktas leidimas neregistruotiems gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniams įteisinti, nustatyta laikina tokių objektų legalizavimo tvarka, o asmenys vykstant legalizavimo procesui būtų atleisti nuo administracinių baudų ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo. Taip pat ketinama registruoti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisą, pagal kurią taip pat būtų suteiktas terminas (iki 2023 metų gruodžio 31 d.), per kurį savivaldybių institucijos perimtų kaimo bendruomenių ir kitų asmenų valdomą geriamojo vandens tiekimo ir/arba nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Jei susitarti nepavyktų, savivaldybės galėtų sudaryti nuomos, panaudos ar jungtinės nuosavybės sutartis dėl infrastruktūros naudojimo ir paslaugų teikimo. Siūloma dar viena svarbi nuolaida - dėl mokesčio שלו tarifas indeksavimo. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas, be leidimo išgautą požeminį vandenį mokesčio שלו tarifas indeksavimą siūloma mažinti penkis kartus: nustatytą שלו tarifas dauginant iš koeficiento 2. Kitiems gamtos ištekliams liktų koeficientas 10.
Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo vadinamasis Laikinasis gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymas. Pagal jį Lietuvos gyventojai gali be jokių sankcijų įregistruoti nelegaliai įrengtus gręžinius, jei jie buvo iškasti iki 2022 m. Procesas susideda iš kelių žingsnių: pirmiausia reikia gauti savivaldybės pritarimą naudoti esamą gręžinį, vėliau sumokėti vienkartinę įmoką (15 eurų už gręžinį, jei sunaudojama iki 10 kub. metrų vandens per parą), o visus duomenis pateikti Lietuvos geologijos tarnybai (LGT). Visa tai būtina padaryti iki 2026 m. Įteisinti negalima naujų ar po 2022 m. gegužės 1 d. įrengtų gręžinių. Procesas, kaip paaiškina Lietuvos geologijos tarnyba, yra techninis, bet svarbus - jis leidžia oficialiai įtraukti gręžinį į Žemės gelmių registrą, nustatyti jo vietą, apsaugos zoną ir tiksliai dokumentuoti naudojimo apimtis. Gyventojams suteikiama galimybė visus dokumentus pateikti elektroniniu būdu, per E. pristatymo sistemą ar el. paštu. Procesas reikalauja ir žemės sklypo plano su pažymėta gręžinio vieta, sumokėtos įmokos įrodymo bei savivaldybės sutikimo.
Kaip gauti kompensaciją per SPIS iš TPNC – žingsnis po žingsnio
Iššūkiai ir perspektyvos
Aplinkos ministerijos paruoštas teisės aktų paketas baigiamas derinti su valstybės institucijomis, netrukus bus pateiktas vertinti ir socialiniams partneriams. Dar nuostatoms turės pritarti Vyriausybė, tik tuomet jas imsis svarstyti Seimas. Siūlymai aktualūs, tačiau jų ateitis kol kas miglota. Ar gali būti kitų išganingų sprendimų, galvas laužo Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Čia iš tikrųjų yra kur sukti galvą, nes padėtis tokia, kad vieno recepto neužteks. Neregistruotų vandens gręžinių įteisinimas - tai viena labai aktuali reikalo pusė. Degantis klausimas - ūkiai, kuriems jau išrašytos dešimteriopos baudos. Žemdirbių atstovai piktinasi esama tvarka, įvardija kaip brutalų kenkimą žemės ūkiui, kokio nebuvo nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vandenį norima užrakinti po devyniomis spynomis, jo gaila jau paskutinei Lietuvoje likusiai karvei.
KRK nariai svarsto galimus sprendimus, bet šiandien jų dar nemato. Ar Vyriausybė galėtų stabdyti potvarkį, pagal kurį ūkiams yra skiriamos šimtatūkstantinės baudos? Aplinkos ministerijos specialistų įsitikinimu, tai nėra išeitis. Pasak Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausiosios specialistės Tomos Leonovos, pradėtų patikrinimų ir skirtų nuobaudų Vyriausybės nutarimu sustabdyti negalima, nes reikalavimai dėl leidimų bei atsakomybės kyla iš įstatymų: „Įstatymai numato tiek procedūrinius reikalavimus, tiek teisės normas, ir laisvės improvizuoti ar atsižvelgti į subjektyvias aplinkybes mes nematome. Vienintelis kelias eiti į teismą ir mėginti teisme užginčyti tą sumą. Kito kelio įstatymas nenumato ir kitos diskrecijos ministrui nesuteikia. Teismai turi platesnes ribas, tai vienas racionaliausių būdų“.
Vienintelė išeitis yra kreiptis į teismą, jame siekti sumažinti baudą. Gavęs savivaldybės pritarimą, žmogus turi kreiptis į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, kurie turi leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Per 12 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo dienos pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.
Yra ir bešeimininkių gręžinių, kuriuos naudoja ne fiziniai, bet juridiniai asmenys. AM atkreipia dėmesį, kad pastarieji taip pat turi gręžinius įteisinti. Tokiu atveju savivaldybės administracija dėl gręžinio, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas ir kurį valdo ir (arba) naudoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas, teikia pareiškimą dėl bešeimininkio gręžinio perdavimo nuosavybėn ir apie tai raštu informuoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją. Pastarasis apie šį sprendimą turi raštu informuoti AAD ir per 18 mėnesių pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.
| Metai | Vandens suvartojimo riba (m³/parą) | Mokesčio tarifas (ct/m³) | Leidimo poreikis |
|---|---|---|---|
| Iki 2016 m. | > 100 | Neapibrėžta | Taip |
| 2016 m. - 2022 m. viduryje | > 10 | 10 | Taip |
| Nuo 2022 m. liepos | > 100 | 3 | Taip |
Nepaisant palankaus sprendimo dėl legalizavimo, viešojoje erdvėje kyla klausimų: kodėl iš viso reikia leidimo gėlo vandens gręžiniui? Gamtiškai žiūrint, gręžinys nėra tarša. Atvirkščiai - jis leidžia gyventi tvariau, mažina priklausomybę nuo didelių infrastruktūrų, suteikia galimybę naudotis savo žemės ištekliais. Tačiau kai kalbame apie sodybas ar pavienius ūkius - kyla klausimas, ar tokia pati tvarka turėtų būti taikoma visais atvejais. Šis laikinas įstatymas gali būti laikomas pozityviu ženklu - valstybė reaguoja į realybę, kurioje šimtai ar net tūkstančiai žmonių naudoja vandenį iš nelegalių gręžinių, dažnai net nežinodami, kad jiems reikalingas leidimas. Tačiau jis taip pat atskleidžia problemą: kai taisyklės nėra pritaikytos realioms gyvenimo situacijoms, jos praranda autoritetą.
tags: #baudos #uz #nekegalia #vandens #naudojimas