Pyktis yra sudėtinga ir dažnai pasitaikanti emocija, kuri gali turėti didelį poveikį mūsų gyvenimams. Nors kartais pyktis gali būti suprantamas kaip natūrali reakcija į nepatogumą, prievolę, nesėkmę ar kitų nejautrumą, jis taip pat gali tapti destruktyviu energijos šaltiniu, izoliuojančiu mus nuo aplinkinių ir pačių savęs.
Idealiame pasaulyje daugelis norėtų gebėti tiesiog "įkvėpti, iškvėpti ir leisti" emocijoms būti tokioms, kokios jos yra. Tačiau dažnai vidiniai teiginiai, įsitikinimai apie laiko stoką ar paprasčiausias nenoras prisileisti nemalonias emocijas, baimė jas patirti ir nežinojimas, kur tai nuves, trukdo mums pasiekti šią būseną. Kartais pykstame tiesiog ant paties pykčio, nes nesuvokiame, kodėl taip skauda, kodėl įniršio persunkta emocija ir fizinis blogumas nesiliauja.
Pyktis, kaip emocija, yra labai sunkus - jis izoliuoja ne tik protą, bet ir kūną, o tada išrašo milžinišką energijos sąskaitą. Kai džiaugsmas ir meilė mus apipila oksitocinu ir dopaminu, užpildydami švelnumu viduje ar maloniu energijos antplūdžiu, pyktis savo ruožtu traukia žemyn. Kartais ir nuo pykčio gali apgaulingai pliūptelėti milžiniška energijos dozė, tačiau dažnai ta dozė baigiasi pagiriomis - galvos skausmu, įtampa, staigiu energijos nuopuoliu.
Pykčio Trigeriai ir Gynybinės Sienos
Augdami išmokome, kokias reakcijas sukelia emocijos, ir nevalingai jas paverčiame nuolatiniais savo energijos varikliais. Pyktis gali tapti varomąja energija, nors sąmoningai tai suvokti nėra taip paprasta. Tuo metu paprasčiausiai pykstame, o kaltė visada tenka aplinkai. Tačiau kiek daugiau nei prieš metus pajutus, jog toks malonumas, kaip muzikos klausymasis, pradeda varginti, nes nuolat vaizduojame ką nors pikto, agresyvaus - intensyvias treniruotes, grumtynes, varžybas - viską, kas buvo persunkta konkurencingu įniršiu, verta susimąstyti.
Paklausus savęs "kodėl" ir pasistengus savo mintis bei veiksmus, kaip koks neutralus stebėtojas, pastebėti iš šono, išgirstame, kaip dažnai ruminuojame apie ginčus, kurie net neįvyko; kaip siuntame dėl pasaulio neteisybės; kaip pati neleidžiame sau baigti minties - nutraukiame ją, lyg kažkas kitas atkištų mums ranką prieš nosį, kai bandome kalbėti, o tada kunkuliuojame savyje dar ir už tai. Pyktis tampa įpročiu - mes ieškome jo, nors ir nesąmoningai. Matyt, jis buvo ir yra mūsų gynybinė siena visoms neužgijusioms žaizdoms.
Dažnai girdime žodį "trigeris". Gyvenime tai - giliai slepiami raktai į duris, kurios atveria senas mūsų žaizdas (traumas), paliktas vaikystėje. Štai keli įprasti dalykai, kurie gali tapti pykčio trigeriais:
- Korumpuoti, meluojantys autoritetai;
- Melas, apgaudinėjimas;
- Nepagarba - akių vartymas, sumenkinimas, kai nusisuka nuo tavęs ir neišklauso, neišklausymas iki galo; tave sugėdinimas prieš kitus;
- Gėda;
- Kaltė;
- Erzinimas;
- Buvimas tarp kvailų žmonių;
- Žmonės, kurie „TIESIOG nesupranta“;
- Save iškeliantys hipokritai;
- Žmonės, kurie negerbia tavo ribų;
- Žmonės, nejautrūs tavo poreikiams;
- Atstūmimas;
- Neigimas;
- Vienišumas, apleidimas;
- Stresas, perteklinis emocijų kiekis.
Šis sąrašas dar galėtų tęstis, bet, manau, mintį pagavote - pyktis gali pasireikšti netikėčiausiose vietose, net kai atrodo, nėra dėl ko. O tada tik ir norisi pykti ant savęs: „kodėl tu taip atsakei? kodėl buvai nemandagi? kodėl negali būti draugiška?“ Galima taip pykti ant savęs, tada eiti ir koreguoti savo veiksmus, gal net atsiprašyti, pažadėti, kad daugiau taip nedarysi, bet kaip ilgam? Kaip ilgai išlaikysi namus iššluotus, kai pro langą lentpjūvė į kambarį spjaudo pjuvenas?
Vidinio Vaiko ir Atsakomybės Suvokimas
Viršmas į suaugusįjį tuo ir sunkus - ne prastesniu virškinimu, o atsakomybe rinktis. Nors praeities ar dabarties žaizdos tūno viduje pasislėpusios, niekas kitas nėra nei kaltas, nei skolingas nuo jų mus apsaugoti. Jau net mes patys, po šitiek metų, nebesame joms skolingi. Nors ir mylėdami vidinį vaiką, mes ir jam nuolatinio nuolaidžiavimo nesame skolingi. Taip, tu išsigandęs, taip, kažkas tavęs kadais neišklausė, taip, tave paliko, bet juk išvien tavimi savęs neteisinsiu ir kiekviename susitikime mamos ar tėčio už tavo skausmą pirštais nebadysiu.
Vidinio vaiko konceptas yra nuostabus mūsų amžiaus atradimas, nes iš tiesų, jis ten yra ir jo psichologinis egzistavimas mumyse daug ką paaiškina - tą patį nesąmoningą pyktį ir situacijai per dideles reakcijas. Tačiau nors esame to vaiko saugūs, pasiruošę jį išklausyti, jis turi leisti pasirinkti mums. Lygiai taip nesame skolingi draugų ar tėvų vidiniams vaikams, kurie išnyra kaltintojo ir aukos pozicija; kurie patys nesuvokia, kas jiems skauda, bet šaukia ir badosi pirštu. Čia tas reikšmingas suaugusio žmogaus momentas - suvokti, kas su juo kalba: vaikas ar suaugęs, t.y., esama situacija ar kažkada prieš metus ar dešimt palikta žaizda.
Pykčio Valdymo Strategijos
Yra du esminiai žingsniai, padedantys valdyti pyktį: palaukti ir tada paklausti.
Palaukimas: Leidimas Karščio Bangai Nuslūgti
Per proveržį (jau pykčio vulkano erupciją) - prikąsk liežuvį - leisk pykčiui praeiti pro filtrą, tai yra, iš limbinės sistemos pereiti atgal į priekinę smegenų dalį, kuri yra atsakinga už sąmoningų sprendimų priėmimą, ir duok jam įvertinti situaciją. Po proveržio, kiek aprimus - rasti trigerį - kokia vaikystės žaizda galimai buvo paliesta, į ką nebuvo atsakyta; kas iš tiesų turi būti sprendžiama.
Raminimosi būdai:
- Kvėpavimas;
- 5 pojūčiai - grįžti į savo pojūčius, pavyzdžiui, pajusti rankas, kojas, pagrindą po jomis; pažiūrėti į objektus aplink; susikoncentruoti į garsus aplink;
- Atsitiktinių faktų vardijimas;
- Išsivaikščiojimas;
- Žurnalizavimas;
- Atsitraukimas nuo situacijos (kartais paprasčiausiai reikia laiko susirinkti save);
- Išsikalbėjimas žmonėms, kurie turi objektyvų požiūrį į situaciją.
Paklausimas: Suvokti Pykčio Šaknis
Pamėginti suvokti, kodėl iš tiesų pikta: ar mano ribos buvo pažeistos, ar mano žaizdos buvo paliestos. Aišku, atsakyti lengva nebus. Tarp ribų ir žaizdų yra gan plonytė riba, kadangi ribas mes ir statome, kaip tas sienas, apie žaizdas. Pavyzdžiui, kai artimas kažkur dingsta ir neinformuoja - sukyla baimė ar net įtužis. Kas pažeista čia? Riba? Nes tai nepagarba, kuri kartojasi? Ar žaizda? Dar nuo vaikystės juntamas nesaugumas ir iš to kylantis poreikis žinoti ir sukontroliuoti?
Kartais, kai pykčio vulkanas vis dėlto prasiveržia, užplūsta pasibjaurėjimas savimi. Ką daryti, kai visomis išgalėmis stengiesi būti geru žmogumi, bet gero žmogaus konceptas tau nesisieja su pykčio iškrova, ir bent kas tris dienas ši pastanga, rodos, nueina šuniui ant uodegos? Ką galvoti apie save, kai akimirkai imi nekęsti net tau blogo nelinkinčio?
Gal taip ir turi būti? Nors kartais neturime laiko galvoti, ar situacija verta supratimo, ar pykčio, kartais paprasčiausiai norisi pykti, nes skauda. Tai, kad ir tai yra sveika, svečiau nei vakuumuoti savo mintis kaip agurkus - juk ir tie, per ilgai laikomi, prarūgsta. Tik kaip atrasti sau tinkamą būdą jį išleisti, kad netektų paskui ir ant savęs pykti - čia ir pati, nors kiek pasistūmėjusi, tačiau vis dar giliame procese.
Tačiau pyktis yra emocija, kurią verta išknibinėti, kaip ir žaizdos yra vietos, kurias reikia išmokti gydyti, o ne slėpti.
Pyktis. Kaip įveikti pyktį?
Holistiškumas ir Tikėjimas
„Holistiškumas“ - tai ne tik prie fizinio sporto pridėti savo minčių klausymą. Holistiškumu tampa kombinacija tarp to, kas patikrinta ir tiek tyrimais apnarpliota, kad, rodos, ranka paliečiama, ir kitos pusės, kurią gali tik pajusti, kuriai menkai uždėsi tyrimo rezultatą, tad belieka tik patikėti.
Tikėjimas yra labai svarus veiksnys. Tyrimai rodo, kad tikėjimas (įskaitant ir pozityvų mąstymą) skatina greitesnį gyjimą, geresnę nuotaiką, pilnatvės jausmą, didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Aukštesnis dvasingumo lygis gali būti siejamas su geresne nuotaika, kurią sąlygoja tokie iš dvasingumo išeinantys veiksniai, kaip aukštesnė savivertė, socialinis palaikymas ir prasmės pojūtis gyvenime. Tačiau dvasingumo, religingumo ir psichinės sveikatos ryšys yra sudėtingas - galimas tiek teigiamas, tiek neigiamas poveikis, kadangi rezultatus lemia individualios aplinkybės ir kiti tarpininkaujantys veiksniai.
Pyktis gali būti traktuojamas kaip energiją siurbianti švytuoklė a.k.a išorės energetininis vampyras. Ne visam pykčiui tai taikoma, bet nemažą dalį po šiuo skėčiu pakišti būtų galima.