Begonija (Begonia) - tai tikra kambario, balkono, sodo ar terasos puošmena, džiuginanti įstabiais žiedais. Begonija kartais yra vadinama meilės gėle: tikima, kad šis augalas gali padėti sužadinti jausmus. Begonijos yra vienmetės gėlės, kurių priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau svarbu laikytis tam tikrųjų priežiūros taisyklių, kurios galės užtikrinti, kad augalas nesirgs ir nenuskurs. Trumpai apie begonijas - jeigu kartais pamatę gėlę ant palangės ar lauko lovelyje ne visada atspėjate, kad tai yra begonija, nenusiminkite, nes ši gėlė turi daugybę įvairiausių išvaizdos „apraiškų“. Begonija (Begonia) yra daugiametis žolinis augalas, priskiriamas begoninių (Begoniaceae) šeimai. Gėlių stiebai būna statūs, svyrantys, vijokliniai, kaskadiniai, šliaužiantys, o aukštis gali siekti nuo 5 cm iki poros metrų. Lapai būna labai dekoratyvūs, įvairiausių formų, raštų, spalvų ir dydžių, pavyzdžiui, netaisyklingi, dantyti, raukšlėtu paviršiumi, plaukuoti, nuo 1-30 cm dydžio. Tas pats pasakytina ir apie žiedus, kurie išsidėsto žiedyne kekėmis bei esti pilnavidurių ar tuščiavidurių, baltų, rožinių, raudonų, geltonų, oranžinių atspalvių. Peržydėjus išauga sparnuotos dėžutės vaisius. Begonijos kilusios iš Amerikos, Azijos ir Afrikos žemynų atogrąžų ir paatogrąžių, o žinoma virš 2100 rūšių (remiantis 2024 m. duomenimis).
Begonijų rūšys ir jų ypatumai
Nors iš principo begonijos yra daugiametės gėlės, tačiau Lietuvoje auginamos tik vieną sezoną. Iš gausybės rūšių dažniausiai renkamasi auginti tas, kurios ilgai ir gausiai žydi. Lietuvoje lauke auginamų begonijų žydėjimas prasideda gegužės pabaigoje-birželio pradžioje ir tęsiasi iki pat šalnų.
Visadžydė begonija
Visadžydė begonija (Begonia x semperflorens-cultorum) - dar žinomos kaip „ledinukai“ - tai 30-50 cm aukštį siekiančios gėlės, mažai besišakojančios, dideliais, žvilgiais lapais ir iki 5 cm skersmens žiedais. Ši begonijų rūšis yra viena iš populiariausių iš visų begonijų, todėl ir gavo „visažydės“ pavadinimą. Visadžydės begonijos mėgsta ryškią, tačiau netiesioginę saulės šviesą. Auginant begoniją tiek lauke, tiek vidaus patalpose vertėtų parinkti dalinai apšviestą vietą, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti jų lapus. Visadžydes begonijas lauke sodinkite gegužės viduryje, kuomet bus pasibaigusios paskutinės šalnos. Tada galėsite būti tikri, kad vėlyvosios šalnos nepakenks augalui. Ideali kambario temperatūra auginant begoniją yra 18-24°C. Dirvožemis turi būti pralaidus vandeniui, kad neatsirastų šaknų puvinys. Viršutinei dirvožemio daliai išdžiūti, tik tada laistykite.
Grakščioji begonija
Grakščioji begonija (Begonia gracilis) - šios begonijos yra mažesnės ir užauga iki 12-25 cm aukščio, labai šakota, turi nedidelius žalius arba purpurinius lapus.
Gumbinė begonija
Gumbinė begonija (Begonia x tuberhybrida) - tai hibridai, kurie užauga iki 20-40 cm aukščio su tamsiai žaliais, netaisyklingais lapais ir stambiais, ryškiais žiedais. Iš tikrųjų dažniau gumbinėmis begonijomis vadinama šių gėlių kategorija, kurios pasižymi sustambėjusiu šakniastiebiu. Gumbinių begonijų rūšių yra daugiau, pavyzdžiui, stambiažiedė (B. tuberhybrida gigantea), smulkiažiedė (B. tuberhybrida multiflora), svyrančioji (B. tuberhybrida flora plena pendula) begonijos. Gumbinė guboja yra krūminės formos begonija. Begonija žydi nuo pavasario vidurio iki rudens. Galite išsaugoti gumbus, kad kitais metais žydėtų. Pavasarį galėtumėt persodinti.
Karališkoji begonija
Karališkoji begonija (Begonia rex) - tai gėlės su 15-25 cm dydžio, labai puošniais ir margais lapais: tamsiai žali su sidabrinėmis dėmėmis, tamsiai raudoni su metaliniu atspalviu, pilki su rudomis, žaliomis ar juodomis dėmėmis. Žiedeliai maži ir nedekoratyvūs, todėl dažnai juos patariama pašalinti.
Kilnioji begonija
Kilnioji begonija (Begonia rex-cultorum) - tai šakniastiebinės begonijos, karališkosios ir kitų veislių hibridas. Pasižymi margais, spalvingais lapais, dažnai sidabro, raudono, žalio ir violetinio atspalvio. Priklausomai nuo tėvinių formų, lapai gali būti paprasti, klevo lapo formos arba dantyti ir neįprastai išsidėstę.
Kitos begonijų rūšys
Dar žinomos kambaryje auginamos begonijos yra barščialapė begonija (Begonia heracleifolia) su gražiais, pirštiškai skaldytais, žaliais lapais; Bunko begonija (Begonia bunchii) turi blizgančius, tamsiai žalius su raudona apatine puse ir garbanotais pakraščiais lapus; rauktakotė begonija (Begonia manicata) nedideliais lapais ir žiemą išsiskleidžiančiais žiedais; svyruoklė begonija (Begonia scandens) nedideliais lapais ir svyrančiomis šakutėmis, kurių gale balti žiedai. Taškuotoji begonija yra kilusi iš Brazilijos atogrąžų miškų. Ryškiai kontrastuojančia raudona apačia. Taškuotosios begonijos turi vyriškus ir moteriškus žiedus. Mėgsta didelę drėgmę.
Tinkamos sąlygos begonijoms auginti
Begonijos yra vienmetės gėlės ir nemėgsta šaltuko. Tad dažniausiai jas patariama sodinti paruoštoje vietoje tik orui atšilus. Taigi, dabar tikrai tinkamas metas jų sodinimui. Tačiau neužmirškite, jog priklausomai nuo gėlės rūšies reikia parinkti ir vietą. Ne visos begonijos mėgsta vienodą saulėtumą: vienoms reikalingas visiškas saulės apšvietimas, kitos daug geriau auga šešėlyje. Daugelis rūšių mėgsta drėgną dirvą, tad įpatingai svarbu, jog gėlėms netektų kęsti sausros. Pasitaikius sausam ir karštam vasaros sezonui geriausiai gėles laistyti kas vieną ar dvi dienas. Tuomet jos gaus reikiamą drėgmės ir vandens kiekį.
Vieta
Jei begonijas auginsite lauke, parinkite joms šviesias ar pusiau paūksmines bei nuo vėjo apsaugotas vietas. Šios gėlės mėgsta „aukso viduriuką“: kai jų nespigina saulė, bet taip pat ir visiškai neužgožia šešėlis, todėl tinkamiausia yra pietryčių ir pietvakarių pusė. Tas pats galioja ir kambariuose auginamoms begonijoms - pasirenkama nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugota palangė, karališkosioms begonijoms tinka ir šiaurinė pusė, tačiau neturi būti per tamsu. Begonijos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl reikia stengtis, kad ant jų kristų išsklaidyta šviesa. Per daug užtemdyti taip pat negalima. Gumbinės begonijos geriausiai auga pusiau pavėsyje, bet pakenčia ir saulėtą vietą. Jei auginsite saulėkaitoje, gausiai laistykite, kartais net du kartus per dieną. Visažydės begonijos galite auginti pusiau pavėsyje ir saulėkaitoje. Jei begonijas sėsite gruodžio - sausio mėnesiais, jas papildomai apšvieskite. Geriausiai daigai augs ir vystysis, kai dienos trukmė 12 valandų (optimali iki 14 val.).
Dirvožemis
Priklausomai nuo begonijų rūšies, vienos jų mėgsta drėgnesnę dirvą, o kitoms reikia sausos. Dirva turėtų būti laidi orui, lengva, greitai drenuojama ir derlinga. Gėlės mėgsta rūgštesnį dirvožemį, kurio pH 4,5-5,5. Jų smulkioms šaknų sistemoms labiau tinka durpinė žemė. Begonijos auginamos gausiai kompostu ir kitomis organinėmis medžiagomis patręštose dirvose. Konteineriuose jos sodinamos į lapinės žemės, smėlio ir durpių (lygiomis dalimis) mišinį. Dirvožemis turi būti pralaidus vandeniui, kad neatsirastų šaknų puvinys. Begonijos labiau mėgsta molingą žemę, tačiau neblogai auga ir standartinėje žemėje. Jos nepakenčia užmirkimo.
Temperatūra ir drėgmė
Kambaryje begonijoms palaikykite drėgną orą, o tai galite padaryti pastatant šalia indą su vandeniu ar vazoną padedant ant vandens padėkliuko su akmenėliais. Iš esmės puikiai tarpsta kambario temperatūroje, bet žiemai reikalinga žemesnė temperatūra. Lauko begonijos yra labai jautrios šalnoms. Begonijos geriausiai jaučiasi 7-20 laipsnių temperatūroje, o sėklų daiginimui reikalinga aukštesnė, maždaug 20-22 laipsnių temperatūra. Pavasarį ir vasarą begonijos gali būti auginamos lauke, tam geriausia rinktis tokią vietą, kurioje šių gėlių nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Begonijoms labiausiai tinka pusiau pavėsinga vieta, kurioje augalai gali lepintis ne tokiais pavojingais saulės spinduliais (begonijoms apšvietimas reikalingas 17 h per parą). Taškuotosios begonijos turi vyriškus ir moteriškus žiedus. Vasarą taip pat šiltą kambario temperatūrą, kuri svyruoja nuo 20 iki 22 °C. Mėnesiais taškuotoji begonija gali augti ir 15-18 °C temperatūroje. Tinkama laikymo temperatūra 18-24°C laipsniai. Temperatūros žemiau 15°C laipsnių.
Begonijų sodinimas ir persodinimas
Gumbinių begonijų gumbai sodinami sausį-balandį į dėžutes su derlinga ir lengva dirva. Prasikalus ūgliams persodinami į inspektą arba 13 cm skersmens vazonėlius. Į lauką begonijų sodinukai sodinami praėjus šalnoms, paliekant 10-20 (30) cm tarpus. Jos puikiai jaučiasi pasodintos gėlyno lysvėje, lovelyje, balkone ar klombose. Persodinimai begonijoms nekenkia, todėl galima sodinti ir joms žydint. Kambaryje auginamas begonijas kasmet pavasarį reikėtų persodinti į didesnius vazonus su lengva, derlinga žeme. Persodinimo metu vertėtų jas pasidauginti dalijant šakniastiebį. Persodinus gėles, dirvožemį palaistyti reikėtų lengvai, kad nepermirktų. Jei jūsų begonija atželia kitais metais, ji yra daugiametė. Taip. Lauke begonijos nežiemoja, todėl reikėtų jas iš žemių iškasti sudėti į dėžutes ir užkasti durpėmis ar smėliu, paguldyti sausoje ir vėsioje vietoje, kur temperatūra būtų 4-6 ° C. Vasario - kovo mėnesį begonijas reikėtų pasodinti į vazonėlius, kad galėtų daigai kaltis. Kai orai taps šiltesnis ir šalnos nebegrės, galima bus sodinti į dirvą. Balkono loveliuose begonijos sodinamos 20 cm atstumu, kad viena kitai netrukdytų augti.
Begonijų priežiūra
Paprastai begonijas prižiūrėti nėra sunku, tačiau svarbu žinoti, kokią rūšį turite, kad galėtumėte tinkamai ja pasirūpinti. Tai reiškia, kad kiek yra begonijų rūšių, tiek yra ir skirtingų jų priežiūros niuansų, todėl pasidalinsime patarimais, kaip prižiūrėti populiariausias begonijas.
Laistymas ir drėgmė
Begonijas reikia reguliariai laistyti, tačiau neperlaistyti. Dirva turi būti šiek tiek, bet tolygiai drėgna ir prieš laistant leisti dirvos paviršiui išdžiūti, bet neleisti, kad dirva būtų pernelyg sausa. Lauke auginamos begonijos gali nukentėti nuo ilgai trunkančio lietaus, jeigu nespėja išdžiūti dirva. Kambarinės begonijos mėgsta drėgną orą, tačiau purkšti ant lapų nederėtų (ant jų lieka dėmės). Begonijas laistyti labai atsargiai, neapliejant lapų, ir saikingai. Begonijos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl reikia stengtis, kad ant jų kristų išsklaidyta šviesa. Laistyti rekomenduojama ne per šaltu vandeniu ir ne gausiai - pradės pūti. Ir jokiu būdu begonijų negalima purkšti - atsiras dėmių ir augalas ims žūti. Geriau šalia jų pastatykite indą vandens. Begonijos laistomos 18 - 20 ° C šilumos vandeniu. Laistyti reikia saikingai, tačiau negalima perdžiovinti.
Tręšimas
Kambariuose auginamoms begonijoms žydėjimą paskatins pavasarį į sudrėkintą dirvą įterptos per pusę ar ketvirtadaliu skiestomis skystomis trąšomis. Gumbinės begonijos yra šiek tiek sotesnės, todėl jos tręšiamos du kartus per mėnesį žydėjimo sezono metu. Lauke auginate jas tręškite kartą per mėnesį biriomis trąšomis, o namuose auginamoms begonijoms labiausiai tinka skystos trąšos. Praėjus 2 savaitėms po begonijų daigų prigijimo augalai tręšiami kas 7-10 dienų (tam labiausiai tinka mineralinės trąšos). Taip pat begonijas galima tręšti natrio salietra (5 g/10 l vandens). Lauke auginamoms begonijoms tinka ir atskiestos karvių mėšlo srutos (1:10) arba atskiestas paukščių mėšlas (1:20). O tręšti reikėtų kas dvi savaites žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
Genėjimas
Nukarpomi nužydėję žiedai, nudžiūvę lapai ir stiebai, kad būtų palaikyta gėlės higiena. Lapinėms pelargonijoms smulkūs žiedeliai taip pat nukarpomi, nes jie vis tiek neduoda jokios naudos ir vaizdo. Nužydėjusias begonijas reikia nugenėti ir palaukti, kol vėl pražys.
Žiemojimas
Nors begonijos yra vienmetės gėlės, tačiau išsaugojus gumbinių begonijų gumbus, gėles iš jų galima išauginti dar kartą. Rudenį, po pirmųjų šalnų, gumbai iškasami, nupjaunamos antžeminės dalys paliekant 5 cm liekanas, truputį padžiovinami ir nuvalomi. Žiemai sudedami sluoksniais su durpėmis ir laikomi 10-12 °C temperatūroje. Nuo sausio jau vėl galima gumbus atgaivinti ir sodinti. Kambaryje žiemoti gali ir karališkoji begonija, jeigu palaikoma 12-15 °C temperatūra bei labai mažai laistoma.
Begonijų dauginimas
Begonijos dauginamos sėklomis ar gumbų dalimis. Dauginimas sėklomis yra pats paprasčiausias ir greičiausias: sėklas pasėkite gruodžio pabaigoje-sausio pradžioje. Begonijų sėklos yra labai smulkios - vos iš vieno gramo šių sėklų galima išauginti net 5000 augalų! Sudygusias begonijas pratinkite prie šiltnamio mikroklimato, o po trijų savaičių išdygusius augalus pikuokite 2 cm atstumu. Kai augalai pradeda leisti lapus, juos pikuokite 5 cm atstumu (antrą kartą galima nepikuoti augalų - juos iš karto persodinkite į atskirus vazonėlius). Jei nuspręsite begonijas dauginti gumbų dalimis, jas atsargiai nuvalykite ir sodinkite į dėžutes su drėgnomis durpėmis (gumbus sodinkite 1-2 cm atstumu ir tokiu gyliu, kad paliejus vandeniu vos matytųsi gumbų galvutės). Kai prasikals pirmieji daigeliai, gumbus išimkite iš durpių ir supjaustykite į tiek dalių, kiek yra daigelių (jei gumbas yra išleidęs vos vieną daigelį, gumbo dar nepjaustykite). Pjūvio vietas pabarstykite medžio anglies milteliais ir išsodinkite į dėžutes maždaug 5-8 cm atstumu, palaistykite (stenkitės, kad vandens nepatektų ant gumbų). Dėžutes pastatykite šviesioje vietoje, idealu, jei oro temperatūra sieks 18-22 laipsnius Celsijaus.
Sėklomis. Sėklos sėjamos sausio-vasario mėnesį į dėžutes šiltnamiuose. Pasėjus jų užžerti žemėmis nereikia, tik lengvai įspaudžiamos mentele. Tada uždengiama stiklu ir palaikoma 20-22 °C temperatūra. Stiklą kartas nuo karto reikia nuimti, kad išgaruotų kondensatas. Drėgmei palaikyti sėklas ir daigus reikia apipurkšti. Kai po 14-20 dienų sėklos sudygsta, daigai pikuojami kas 2-3 cm, o dar vėliau kas - 6-8 cm.
Auginiais. Pavasarį gali būti nupjaunamos senų begonijų 6-10 cm ilgio viršūnės, lapai, stiebai ar jų dalys (pavyzdžiui, 2-4 cm lapų gabalėliai). Jie sėkmingai įsišaknija ir prigyja pasodinti drėgname smėlyje, uždengti stiklu bei laikomi 18-20 °C temperatūroje. Po 2-3 savaičių įsišakniję auginiai persodinami į puodelius, o dar vėliau - į nuolatinę vietą.
Gumbo dalijimu. Šiuo būdu dauginamos gumbinės begonijos. Išsikalus ūgliams, gumbai iškasami ir supjaustomi į dalis taip, kad kiekvienam ūgliui tektų dalis šaknų ir 1-2 sprogstančios akutės. Naujos gumbo dalys sodinamos į dėžutes su lengva žeme 1 cm gylyje.
The easiest way to propagate beautiful long lasting flowers
Dažniausios begonijų ligos ir kenkėjai
Nors begonijų priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau kartais jas užpuola įvairios ligos: Jei ėmė kristi žiedpumpuriai ir žiedai, tikėtina, kad taip nutiko dėl per sauso oro ar per kieto vandens; Jei lapų pakraščiai ėmė raudonuoti, taip galėjo nutikti dėl per stiprios šviesos. Esant galimybei rekomenduojama pritemdyti langus ar šiltnamį, o augalą patręšti kalcio ir azoto trąšomis; Jei begonijos lapai ėmė gelsti, taip nutiko dėl per aukštos ar per žemos temperatūros (taip pat tam gali turėti įtakos šarminis substratas); Jei ant begonijos lapų atsirado rudų dėmių, tikėtina, kad taip nutiko dėl augalo laistymo saulėtomis dienomis. Vertėtų stengtis, kad tokiomis dienomis vandens nepatektų ant lapų; Jei ant įvairių augalo dalių atsiranda miltiškų dėmelių, to priežastis - tikroji miltligė. Esant šiam susirgimui svarbu begonijų neperlaistyti ir purkšti fungicidais; Jei begonijos lapai išmarginti rusvomis, ovalo formos dėmėmis, lapai ima deformuotis, o stiebai - pūti, vertėtų pasirūpinti geresniu šiltnamio vėdinimu, o apniukusiomis dienomis kelti šiltnamio temperatūrą; Jei begonija pernelyg lėtai auga, o lapai ima gelsti, augalus rekomenduojama persodinti į sterilų substratą. Ligotus augalus sunaikinkite, o likusius laistykite fungicidais; Jei ant augalo lapų atsiranda gelsvai žalsvų dėmių, kurios vėliau paruduoja, tikėtina, kad tokių begonijų jau nepavyks išgelbėti, todėl sergančias gėles rekomenduojama sunaikinti; Jei begonija staigiai sunyksta, o jos lapkočiai sulinksta ir suglemba, vertėtų dažniau vėdinti šiltnamį, begonijų nesodinti pernelyg tankiai ir neperlaistyti; Jei begonijos lapai nustoja augti, ima garbanotis, tikėtina, kad augalą užpuolė žemuoginės erkės. Tokiu atveju augalą rekomenduojama nupurkšti insekticidais; Jei viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkios, sidabriškos netaisyklingos formos dėmės, augalą patartina nupurkšti insekticidais.
Kadangi begonijos Lietuvoje labai mėgstamos tiek kambaryje, tiek lauke (ypač kapinėse), teoriškai jos gali prisigaudyti įvairiausių ligų ir kenkėjų. Visgi begonijos nėra linkusios stipriai sirgti ar būti niokojamos kenkėjų, bet pasitaiko įvairių atvejų. Žinomos tokios ligos, kaip žiedinė dėmėtligė, begonijų lapų dėmėtligė, šaknų ir pašaknio puviniai, kekerinis puvinys, miltligė, verticilinis vytulys. Lauke auginamas begonijas dar puola agurkų mozaikos ir pomidorų dėmėtojo vytulio virusai. Begonijas gali parazituoti lapų nematodai, žemuoginė erkė, šiltadaržinis baltasparnis, minamusės, sraigės ir šliužai. Kambaryje begonijos kenčia nuo miltuotojų skydamarių, voratinklinių erkučių.
Jeigu byra žiedpumpuriai ir žiedai, tai reiškia, kad begonijai trūksta drėgmės, per staigiai keičiasi temperatūra, o oras per sausas. Tačiau vyraujant priešingoms sąlygoms (per didelė drėgmė, blogas vėdinimas), tada ant lapų ir stiebų atsiranda kamštinės dėmės. Lapų paraudimas rodo šilumos trūkumą.
Begonijų nauda
Ar žinojote, kad begonijų žiedai gali būti valgomi ir jais puošiami patiekalai? Visgi to negalima teigti apie visas begonijas, nes dauguma jų yra nuodingos (ypač gyvūnams), jeigu yra suvalgomos. Kai kurios begonijos naudojamos liaudies medicinoje ekstraktams gaminti ir gydyti bičių įgėlimus, odos infekcijas, dizenteriją, viduriavimą, skrandžio opą, burnos ertmės infekciją, geltą ir cukrinį diabetą. Begonijų cheminius komponentus ir jų veiklą pastaruoju metu išsamiai tiria mokslininkai. Kambarinės begonijos labai efektyviai valo kambario orą nuo cheminių medžiagų, tokių kaip benzenas ir formaldehidai, išsiskiriantys į aplinką iš baldų ir statybinių medžiagų. Gėlės filtruoja patalpų oro ir padeda pagerinti jo kokybę.
