Komunikacija - tai šiuolaikinio pasaulio variklis, leidžiantis spartinti vystymąsi, plėsti akiratį ir diegti naujas technologijas. Kiekvieną dieną susiduriame su įvairiomis jos formomis: nuo ryto naujienų iki vakaro pokalbių.
Nors XX amžiuje buvo sukurta daug įvairių komunikacijos modelių, kurie padeda suprasti šį neatskiriamą šiuolaikinio pasaulio procesą, nei vienas iš jų nėra visiškai tobulas. Tačiau jie visi gali būti pritaikyti daugelyje situacijų.
Kiekvienas žmogus, kasdien naudodamasis televizija, radiju, laikraščiais ar internetu, dalyvauja sudėtingame masinės komunikacijos procese, dažnai net nesusimąstydamas apie tai.
Komunikacijos modelių evoliucija
Pats pirmasis ir primityviausias komunikacijos modelis, sukurtas 1949 m. inžinierių Shannono ir Weaverio, buvo paprastas linijinis modelis, turintis daug trūkumų dėl savo neišsamumo.
1948 m. sukurtas Laswello modelis, vienas ankstyvųjų modelių, pritaikytas nagrinėti masinei komunikacijai, yra linijinio komunikacijos modelio žodinė išraiška. Jame komunikacija suprantama kaip pranešimų perdavimas, keliant klausimą apie „poveikį“, o ne „prasmę“.
1953 m. Newcombas sukūrė vieną įdomesnių ir išsiskiriantį modelių. Šis trikampio formos modelis yra pirmasis, kuriame atkreipiamas dėmesys į komunikacijos vaidmenį visuomenėje arba į socialinius santykius. Jį sudaro komunikuotojas, gavėjas ir jų bendros socialinės aplinkos dalis.
Po ketverių metų šį modelį patobulino Westley’s ir McLeanas, įvesdami dar vieną naują elementą, kuris atlieka redagavimo ir komunikacinę funkciją - sprendžia, ką ir kaip perduoti.
1956 m. profesorius George’as Gerbneris sukūrė kur kas sudėtingesnį modelį nei Shannono ir Weaverio, tačiau išlaikantį linijinio proceso modelio branduolį. Gerbnerio modelis turi du pagrindinius patobulinimus: jis sieja pranešimą su tikrove, apie kurią jame kalbama, taip leisdamas kelti suvokimo ir reikšmės klausimus.
1960 m. Jakobsonas sukūrė modelį, panašų ir į linijinį, ir į trikampį. Modelio autorius domėjosi reikšme ir vidine pranešimo struktūra, taip užpildydamas spragą tarp proceso ir semiotinės mokyklos.
David Berlo komunikacijos modelis (SMCR)
Vienas iš svarbiausių komunikacijos modelių yra David Berlo sukurtas SMCR (Source-Message-Channel-Receiver) modelis, išplėtotas 1960 m. Jis yra linijinis ir grindžiamas idėja, kad efektyvus bendravimas vyksta tik tuomet, kai siuntėjas ir gavėjas yra panašaus lygio ir supranta vienas kitą.
SMCR modelio komponentai:
- Šaltinis (Source - S): Tai pranešimo kilmės vieta, siuntėjas, kalbėtojas ar kodavimo priemonė. Šaltinio komunikacijos įgūdžiai, jo požiūris, žinios apie temą ir socialinė sistema (vertybės, kultūra, religija) tiesiogiai veikia pranešimo kokybę ir efektyvumą.
- Pranešimas (Message - M): Tai turinys, kuris perduodamas. Jį sudaro turinys (ką pranešimas apima), elementai (kalba, kūno kalba, gestai), kodas (kaip pranešimas yra užkoduotas, pvz., kalba, muzika) ir struktūra (kaip pranešimas yra suorganizuotas).
- Kanalas (Channel - C): Tai priemonė, kuria pranešimas perduodamas. Berlo modelyje kanalais laikomi penki žmogaus pojūčiai: regėjimas, klausa, lytėjimas, uoslė ir skonis.
- Gavėjas (Receiver - R): Tai asmuo, kuris gauna ir interpretuoja pranešimą. Panašiai kaip ir siuntėjas, gavėjo komunikacijos įgūdžiai, požiūris, žinios ir socialinė sistema turi įtakos pranešimo suvokimui.
Berlo modelyje pabrėžiama, kad efektyviam bendravimui būtina, jog šaltinis ir gavėjas būtų panašaus lygio ir suprastų vienas kitą. Jei gavėjas negali tinkamai interpretuoti pranešimo, net jei jis jį ir gavo, komunikacija nebus efektyvi. Taip pat svarbu suprasti, kad šis modelis neatsižvelgia į grįžtamąjį ryšį (feedback) ir komunikacijos barjerus, todėl laikomas vienpusiu.
Komunikacijos svarba šiuolaikinėse organizacijose ir politikoje
Šiandien komunikacijos efektyvumas organizacijose įgauna ypatingos reikšmės, nes organizacijos tampa sudėtingesnės struktūriškai ir technologiniu požiūriu, auga informacijos srautai. Besikeičianti aplinka reikalauja greitų pokyčių, kurie neįmanomi be efektyvios komunikacijos.
Ryšių su visuomene specialistai planuoja, organizuoja, valdo ir vykdo organizacijos komunikaciją, analizuoja išorės pranešimus ir teikia pasiūlymus vadovams. Jie rengia, koordinuoja ir valdo organizacijos siunčiamus pranešimus aplinkai, taip įtraukdami organizaciją į socialinį kontekstą.
Komunikacija taip pat yra svarbi politikoje, ypač rinkimų kampanijų metu. Rinkiminė komunikacija yra viena iš pagrindinių priemonių formuoti ir palaikyti santykius tarp politikų ir piliečių. Tačiau komunikavimas tarp politikų ir visuomenės dažnai vyksta per tarpininkus, ypač žiniasklaidą, kuri gali iškreipti pranešimą.
Politikos funkcionavimo sąlygų pasikeitimas besiplečiančioje pilietinėje erdvėje lemia politinės komunikacijos reikšmės didėjimą. Politinės komunikacijos erdvė tampa scena, kurioje vyksta debatai ir argumentų pristatymas publikai.
Su kiekviena karta mes vis geriau įvaldome komunikacijos procesus, sugebame lengviau ir sparčiau jais pasinaudoti. Tai plečia mūsų akiratį, palengvina gyvenimo būdą ir suartina žmones. Šiuolaikinė komunikacija turi dideles perspektyvas plėstis ir tobulėti, nes žmogus vis geriau supranta jos teikiamą naudą.
Berlo SMCR komunikacijos modelis | Anglų kalbos pamoka 📍
tags: #berlos #komunikacijos #modelis