Automobilio borto kompiuteris - tai moderni sistema, kuri automobilio vairuotojui teikia įvairią informaciją apie transporto priemonės būklę ir kelionės eigą. Ši technologija vis labiau integruojama į šiuolaikinius automobilius, siekiant užtikrinti didesnį saugumą, patogumą ir efektyvumą.
Borto kompiuteriai yra integruotos skaičiavimo sistemos, kurios valdo, stebi ir kontroliuoja daugelį didesnės sistemos, tokios kaip lėktuvas, transporto priemonė ar erdvėlaivis, aspektų. Šie kompiuteriai, aviacijos ir kosmoso pramonėje dar vadinami borto procesoriais arba avionikos sistemomis, leidžia apdoroti duomenis realiuoju laiku, o tai būtina navigacijai, ryšiui ir eksploatavimo saugumui užtikrinti.
Borto kompiuterio reikšmės itin svarbios, nes tai padeda stebėti degalų sąnaudas, nuvažiuotą atstumą, variklio būklę ir daugybę kitų svarbių parametrų.
Pagrindinės borto kompiuterių funkcijos ir galimybės
Borto kompiuteris atlieka daug svarbių funkcijų, kurios padeda vairuotojams ir transporto priemonių savininkams geriau suvokti ir valdyti savo automobilius.
Navigacija
Viena iš svarbiausių borto kompiuterio funkcijų yra navigacija. Naudojant GPS stebėjimo sprendimus, borto kompiuteris gali tiksliai nustatyti transporto priemonės buvimo vietą, planuoti maršrutus ir suteikti vairuotojui aiškias nuorodas, kaip pasiekti tikslą.
Degalų sąnaudų stebėjimas
Borto kompiuteris taip pat stebi degalų sąnaudas, tiek momentines, tiek vidutines. Ši funkcija leidžia vairuotojams stebėti, kiek degalų sunaudojama tam tikrais vairavimo režimais, ir padeda optimizuoti vairavimo stilių, siekiant sumažinti kuro sąnaudas.
Vidutinių energijos sąnaudų bei atstumo rodmenys, matomi ekrane, bus tuo tikslesni, kuo didesnį atstumą nuvažiuosite po paskutinio nustatymo iš naujo mygtuko nuspaudimo. Nuvažiavus keletą kilometrų, kai ridos parametrai buvo nustatyti iš naujo, galite pastebėti, kad važiuojant rida didėja. Taip yra todėl, kad atsižvelgiama į vidutinį energijos sunaudojimą nuo paskutinio nustatymo iš naujo.
Kai kurie automobilio įrangos elementai naudoja energiją: dėl to automobilio sunaudota energija gali skirtis nuo elektros skaitiklio rodomos sunaudotos energijos.
Kai kurie automobilio kompiuterio informacija rodoma navigacijos sistemos ekrane.
Kelionės parametrų nuvažiuoto atstumo registratorius nustatomas iš naujo kartu su automobilio kompiuteryje ir navigacijos sistemoje.
Galima pasirinkti dviejų tipų nustatymą iš naujo visiškai įkrovus variklio bateriją: rankinį arba automatinį. Rankinis nustatymas iš naujo: pasirinkite norimą atkurti kelionės nuostatą, nuspauskite ir laikykite jungiklį 1, norėdami nustatyti iš naujo atstumą. Automatinis nustatymas iš naujo: galimas nuvažiuoti atstumas automatiškai nustatomas iš naujo, kai traukos baterija visiškai įkraunama.
Pasirinkę vieno kurio kelionės parametrų rodymą, palaikykite nuspaudę žemyn jungiklį 1, kol rodmenys bus atstatyti į nulines vertes. Ekranas persikraus automatiškai, viršijus atminties talpą.
Borto kompiuterio ekrane atvaizduojamas degalų sąnaudų skaičius yra apskaičiuojamas matematiškai - jis nevertina padangų būklės, variklio nusidėvėjimo, oro pasipriešinimo ir kitų veiksnių.
Transporto priemonės diagnostika
Borto kompiuteris suteikia išsamią informaciją apie transporto priemonės būklę ir galimus gedimus. Jis gali pranešti apie variklio problemas, stabdžių būklę, padangų slėgį ir kitus svarbius parametrus.
Šiuolaikiniuose automobiliuose esantys vidiniai kompiuteriai yra atsakingi už variklio ir komponentų valdymą. Juose yra įmontuotos specialios diagnostikos sistemos, kurias gamintojas užprogramuoja taip, kad būtų užtikrintas teisingas visų komponentų ir jutiklių veikimo diapazonas. Kai tik parametras viršija nustatytas leistinas ribas, borto kompiuteris išsaugo atitinkamą klaidos kodą savo atmintyje.
Automobilio prijungimas prie diagnostikos kompiuterio leidžia: atpažinti įvairių komponentų gedimų kodus. Tai: ABS apsaugos sistema, SRS, ASR, ESP, AIRBAG, EPC, imobilaizeris, degalų sistema, variklio valdiklis. Taip pat leidžia valdyti automobilio parametrus važiuojant (variklis, pripūtimo slėgis, temperatūra, srauto matuoklis, įpurškimo laikas, indikatoriai). Nebaigtinas automobilių kompiuterinės diagnostikos pranašumas - galimybė greitai nustatyti atskirų automobilių sistemų ir mazgų techninę būklę.
Kompiuterinė automobilio diagnostika praverčia ne tik naudojant automobilį. Ypač rekomenduojama prieš perkant naudotą automobilį. Jei domimės konkrečiu automobiliu ir svarstome jį įsigyti, turėtume vykti į dirbtuves pas specialistą arba patys turėti įrangą, kad apžiūrėtumėte automobilį. Tai leis jums sužinoti jo techninę būklę ir tikrąją ridą.
Automobilių pardavėjai dažnai slepia įvairius parduodamų automobilių defektus ir broką. Kompiuterinė diagnostika greitai atskleidžia paslėptas problemas.
Vairavimo pagalbinės sistemos
Modernūs borto kompiuteriai taip pat integruojami su įvairiomis vairavimo pagalbinėmis sistemomis. Tai apima pastovaus greičio palaikymo, eismo juostų išlaikymo, automatinio stabdymo sistemas ir kitas saugumo technologijas.
Pramogos ir informacija
Į automobilių borto kompiuteris taip pat dažnai integruojamos ir multimedijos sistemomis. Tai gali apimti radijo, muzikos, telefonų prijungimą per Bluetooth, navigacijos žemėlapius ir kitus interaktyvius elementus.
Borto kompiuterių tipai ir jų veikimas
Borto kompiuteriai jungiasi su automobilio variklio valdymo bloku (ECU), iš kurio gauna informaciją apie variklį ir kelionės duomenis. Moderniausi modeliai taip pat jungiasi su kitais skirstomaisiais skydais, valdančiais durų, langų ir veidrodžių veikimą.
Senesniuose automobiliuose borto kompiuteris turėjo nedidelį, monochrominį ekraną sumontuotą prietaisų skydelyje. Ekranas taip pat galėjo būti prietaisų skydelio viduryje ir galėjo būti integruotas į gamyklinę audio aparatūrą.
Naujausiuose automobiliuose yra naudojami nedideli, spalvoti LCD arba LED ekranai, kurių skersmuo iki 4 colių, sumontuoti prietaisų skydelyje tarp rodyklių. Didesnis ekranas tai didesnės galimybės. Šiuolaikiškas borto kompiuteris gali pateikti daugiau informacijos, be to - geriau suprantamu būdu.
Borto kompiuteris yra maitinamas iš automobilio elektros instaliacijos ir yra atsparus virpesiams, o taip pat temperatūros svyravimams. Borto kompiuteris yra sujungtas su ECU kompiuteriu ir būtent iš jo gauna, apdoroja ir rodo ekrane pagrindinę informaciją. Pagrindinę, bet ne visą, nes borto kompiuteris taip pat gali gauti informaciją iš kitų daviklių, pvz. išorinės temperatūros, arba informuojančių apie neuždarytas duris ar neužsegtus saugos diržus.
Pagrindinės borto kompiuterio funkcijos
- Išorinio oro temperatūra.
- Duomenys apie automobilio greitį - vidutinį, momentinį ir t.t.
- Duomenys apie degalų sąnaudas - vidutines, momentines, konkrečioje trasos atkarpoje.
- Numatomas kilometrų skaičius, kurį dar galima įveikti su degalų esančių bake kiekiu.
- Jei automobilis turi automatinę pavarų dėžę, kompiuteris rodo, kuri pavara yra įjungta.
Papildomos funkcijos naujesniuose automobiliuose
- Apie neuždarytas duris.
- Apie neužsegtus saugos diržus.
- Apie per mažą oro slėgį padangose, jei transporto priemonė turi įrengtą slėgio padangose kontrolės sistemą.
- Apie tai, kurią pavarą reikia įjungi šiuo momentu mechaninėje pavarų dėžėje, jei automobilis turi sistemą, kuri pataria tinkamos pavaros pasirinkimą.
- Apie pažangių įrangos arba saugos sistemų įjungimą (pvz. Hill Descent Cotnrol, SUV klasės automobiliuose arba susidūrimo išvengimo sistemos).
- Taip pat gali labai aiškia forma rodyti aušinimo skysčio temperatūrą, degalų kiekį ir t.t.
Aptarnavimo pranešimai ir jų valdymas
Jau prieš keliolika metų, iš pradžių „premium“ klasės automobiliuose, buvo įvesta galimybė borto kompiuterio ekrane rodyti aptarnavimo pranešimus. Aptarnavimo pranešimai informavo apie būtiną automobilio aptarnavimą, apie alyvos, filtro keitimą ir t.t. arba apie gedimą. Pavyzdžiu gali būti BMW markės automobiliai, kuriuose aptarnavimas yra paremtas būkle ir kur davikliai kontroliuoja tam tikrų elementų susidėvėjimą, pvz. stabdžių trinkelių.
Senesniuose automobiliuose, kuriuose buvo naudojami maži borto kompiuterio ekranai, juose pasirodydavo užrašas: INSP, SERVICE, OIL, FAULT arba kitoks, priklausomai nuo transporto priemonės gamintojo.
Jau keletą metų borto kompiuteriai yra nuolatinis kiekvieno automobilio įrangos elementas, nepriklausomai nuo klasės, o jų pateikiamos informacijos gausa ženkliai padidėjo. Todėl yra naudojamos pažangesnės vairuotojo informavimo formos. Kompiuteriai primena apie:
- periodinį aptarnavimą
- variklio alyvos ir filtro keitimą
- aušinimo skysčio keitimą
- degalų filtro keitimą
- oro filtro keitimą
- AdBlue lygio papildymą bakelyje, automobiliuose su dyzeliniais varikliais ir SCR sistema
- Eolys skysčio papildymą, automobiliuose su dyzeliniais varikliais su kietųjų dalelių filtru FAP
- paskirstymo diržo keitimą
- uždegimo arba kaitinimo žvakių keitimą
- stabdžių trinkelių ir kitų elementų keitimą „premium“ klasės automobiliuose
- gedimus - bendrus pvz. pavaros sistemos arba atskirų sistemų, pvz. saugos sistemų ABS - ASR - ESP gedimus (dažniausiai taip pat užsidega kontrolinės lemputės informuojančios apie gedimus)
Aptarnavimo pranešimai - kuriuos pranešimus galima ištrinti, o kurie jų įpareigoja vairuotoją apsilankyti dirbtuvėse?
Aptarnavimo pranešimai buvo įvesti tam, kad vairuotojas nepamirštų periodinio aptarnavimo arba skysčių/komponentų keitimo ir apsilankytų autorizuotose šio gamintojo dirbtuvėse Ten, atlikus reikalingus keitimus, pranešimas yra ištrinamas, o mechanikas įrašo naujus duomenys.
Pranešimų rodymo dažnis priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, variklio alyvos atveju tai gali būti automobilio gamintojo įvesta vertė (jis numato, kad ši alyva Long Life aptarnavimo režime turi būti keičiama kas 30 arba 40 tūkst. km ridos). Stabdžių trinkelių ir kitų elementų atveju tai gali priklausyti nuo susidėvėjimo lygio, kuri nustato davikliai.
Dauguma naudojasi nepriklausomų dirbtuvių paslaugomis arba atlieka paprastus keitimus savarankiškai. Todėl rinkoje pasirodė įvairių rūšių duomenys (kompiuterinės programos, suvestinės, straipsniai), kuriuose aprašomi galimi aptarnavimo pranešimų trynimo būdai po atlikto aptarnavimo (pvz. pakeitus alyvą arba trinkeles), po kurių nebereikia lankytis autorizuotame servise.
Be to, daugelyje automobilių būtina eksploatacinius veiksmus atlikti dažniau, nei rekomenduoja gamintojas. Pavyzdžiui, būtina dažniau keisti variklio alyvą arba paskirstymo diržą tam, būtų išvengta brangių remontų. Tokiu atvejų aptarnavimo pranešimų trynimas yra būtinas.
Aptarnavimo pranešimų trynimas taip pat pravers tuomet, kuomet nupirkus naudotą automobilį ir tuoj pat po to (pagal saugumo taisykles) keičiame eksploatacinius skysčius, uždegimo žvakes, filtrus, stabdžių sistemos elementus bei paskirstymo mechanizmą.
Trynimas taip pat pravers tuomet, kai atliekame automobilio remontą, kurio metu yra būtinas kurio nors skysčio keitimas, arba pavyzdžiui paskirstymo diržo (nes jis yra apipiltas alyva).
Galima važiuoti, bet...
Pranešimai informuojantys apie variklio alyvos, stabdžių trinkelių ar aušinimo skysčio keitimą, neinformuoja apie gedimą. Galima važinėti toliau, bet verta pagalvoti apie kuo skubesnį šio veiksmo atlikimą. Ilgalaikis pranešimo ignoravimas gali baigtis pagreitintu automobilio susidėvėjimu (važinėjimas su užteršta alyva), arba eismo įvykiu (važinėjimas su susidėjusiomis stabdžių trinkelėmis arba senu stabdžių skysčiu).
Pranešimo apie AdBlue ignoravimas arba pranešimo ištrynimas sumažins variklio galią 40 proc., ir neleis užkurti variklį. Pavyzdžių yra labai daug.
Jei pasirodo aptarnavimo pranešimas, informuojantis apie kurios nors sistemos gedimą (ABS, ESP, variklio sistema, pavarų dėžė ir t.t.), būtina kuo skubiau apsilankyti dirbtuvėse.
Savarankiškas aptarnavimo pranešimų trynimas
Daugumoje automobilių, pagrindinių aptarnavimo pranešimų (susijusių su alyvos/filtro keitimu, aptarnavimo) ištrynimui nėra reikalingi specialus įrankiai bei nebūtina prijungti automobilio prie diagnostinio kompiuterio. Taip pat nereikia pergyventi dėl elektronikos pažeidimo. Jei procedūra nepasisekė, tiesiog ją reikia pakartoti.
Prieš pradedami procedūrą privalome uždaryti visas duris.
Aptarnavimo pranešimo trynimas automobilyje Audi A4 (2001 - 2007)
Nuspaudžiame mygtuką su raktelių (esantį po degalų kiekio rodykle) ir prilaikome jį. Įjungiame degimą. Paleidžiame mygtuką su rakteliu. Borto kompiuterio ekrane pasirodo užrašas SERVICE arba SERVICE IN XXXX KM. Nuspaudžiame mygtuką pažymėtą 0.0 (jis yra šalia mygtuko su rakteliu) ir prilaikome jį tol, kol ekrane pasirodo naujas aptarnavimo periodas, arba užrašas SERVICE išnyksta iš kompiuterio ekrano. Išjungiame degimą.
Aptarnavimo pranešimo trynimas automobilyje Citroen C5 (2000 - 2004)
Nuspaudžiame mygtuką, esanti virš trijų rodyklių, dešinėje prietaisų skydelio pusėje ir prilaikome jį. Įjungiame degimą. Dar kartą nuspaudžiame mygtuką virš rodyklių ir prilaikome jį 10 sekundžių. Rakto simbolis turi užgesti. Išjungiame degimą.
Aptarnavimo pranešimo (alyvos keitimo) trynimas automobilyje Skoda Octavia (1997 - 2000)
Nuspaudžiame mygtuką ant prietaisų skydelio po spidometru ir prilaikome jį. Įjungiame degimą. Borto kompiuterio ekrane turi pasirodyti užrašas OIL. Atleidžiame mygtuką po spidometru. Sukame mygtuką esantį po tachometru, į dešinę. Ekrane pasirodo „-----„. Galime įvesti norimus duomenis. Išjungiame degimą.
Aptarnavimo pranešimo trynimas automobilyje Renault Megane 2 (2002 - 2008)
Į skaitytuvą įdedame kortelę kartę Hands Free. Pavarų dėžė yra laisvoje padėtyje. Nuspaudžiame mygtuką Start/Stop - vieną kartą, nespaudžiant sankabos ir stabdžių pedalų. Mygtuko, esančio ant valytuvų svirtelės, pagalba atsistojame ties rida iki aptarnavimo. Prilaikome mygtuką tol, kol bus nustatyta mūsų pasirinkta sekančio aptarnavimo rida. Išjungiame degimą.
Aptarnavimo pranešimo trynimas automobilyje Volkswagen Passat (2000 - 2005)
Nuspaudžiame mygtuką esantį prietaisų skydelyje po spidometru ir prilaikome jį. Įjungiame degimą. Ridos skaitiklio ekrane turi pasirodyti užrašas SERVICE. Borto kompiuterio ekrane turi pasirodyti užrašas SERVICE NOW. Atleidžiame mygtuką po spidometru. Pirštais švelniai imame mygtuką esantį prietaisų skydelyje po tachometru (kairėje nuo borto kompiuterio ekrano) ir pasukame į dešinę tol, kol bus ištrinti parodymai. Išjungiame degimą.
Prieš pradedami trynimo procedūrą būtina patikrinti, kaip ji turi būti atliekama konkrečiame automobilio modelyje. Informacijos šaltiniu gali būti straipsniai, įrašai tam tikros markės gerbėjų klubuose, medžiaga youtube ir daug kitų. Taip pat procedūrą be problemų atliks nepriklausomų dirbtuvių mechanikas.
Pas mechaniką taip pat būtina nuvykti tuomet, kuomet borto kompiuteris rodo informaciją apie gedimą.
Borto kompiuterio istorija ir raida
Borto kompiuterį galima surasti net tik naujuose ar apynaujuose automobiliuose. Borto kompiuterius galima surasti ir 10 ar net 20 metų senumo automobiliuose, tačiau dar senesniuose modeliuose šis mažas stebuklas buvo montuojamas tik į keletą modelių, vienas iš jų - „Mercedes Benz W126“, o vėliau ir „Mercedes Benz W124“. Nors „Mercedes Benz“ nebuvo pirmoji kompanija, kuri į automobilį pradėjo montuoti borto kompiuterį, tačiau vokiečių inžinieriai buvo vieni pirmųjų, kurie pristatė technologiškai pažangesnį borto kompiuterį. Šis prietaisas pirmą kartą buvo pristatytas 1983 metais. Tuomet „Mercedes Benz“ specialistai borto kompiuterį pavadino „Reiserechner“ - kelionės kompiuteris. Už papildomą mokestį jis būdavo sumontuojamas prietaisų skydelyje, vietoje tachometro.
Šiuolaikinio borto kompiuterio valdymas yra pakankamai paprastas ir lengvai perprantamas. Užtenka paspausti vieną ar kitą mygtuką ir priešais savo akis pavyks išvysti norimą informaciją. Tuo tarpu „Mercedes Benz“ kelionės kompiuterio valdymas buvo komplikuotas. Borto kompiuterio valdymo mygtukai buvo sumontuojami centrinėje konsolėje arba šalia pavarų svirties ir centrinio porankio. Vieta tikrai neįprasta, tačiau taip buvo dėl to, jog šios sistemos valdymas buvo patikėtas net aštuoniems skirtingiems mygtukams. „Mercedes Benz“ inžinierių sukurtas kelionės kompiuteris papildomos įrangos sąraše buvo pati brangiausia opcija. Kadangi šio prietaiso kaina buvo pakankamai didelė, surasti automobilį, kuris turėtų šį kelionės kompiuterį yra pakankamai sunku.
Borto kompiuterių tikslumas ir palyginimai
Pirmasis bandymuose naudotas automobilis - 2006-ųjų „Škoda Octavia“ su 1,9 l darbinio tūrio TDI varikliu, nuvažiavusiu 130 tūkst. km. VGTU specialistams prijungus reikiamus daviklius, automobiliu ant matavimo stendo važiuota 50 km/h greičiu. Rezultatai gali pasirodyti keisti. Automobilio borto kompiuteris rodė 5,4 l vidutines degalų sąnaudas 100 km, tuo tarpu VGTU įranga tikino, kad tokiu režimu važiuodama „Škoda“ vartoja 6,4 l/100 km. Tai - beveik 16 proc.
Tokį patį bandymą pakartojus važiuojant 90 km/h greičiu, borto kompiuterio paklaida išliko panaši - 17,5 proc. Analogiškas bandymas buvo atliktas ir su 1,6 l darbinio tūrio benzininį variklį turinčiu „SEAT Leon“. Šio kilometražas - 50 tūkst. km. Važiuojant miesto režimu, 50 km/h, borto kompiuteris rodė 7,9 l/100 km degalų sąnaudas, tuo tarpu VGTU skaitiklis - 8,8 l/100 km. Prie užmiestyje įprasto 90 km/h greičio borto kompiuteris rodė 7,5 l/100 km, o VGTU skaitiklis - 8,3 l/100 km. Abiem atvejais automobilio kompiuteris rodė apie 10 proc.
Didžiausia staigmena „Ne vienas kelyje“ vedėjų laukė išbandžius daugiau nei 200 tūkst. km nuvažiavusį penktos kartos „Volkswagen Golf“. „Mieste“ jo borto kompiuteris rodė net 24 proc.
Kita vertus, borto kompiuterio „melavimas“ - dalykas, kuriuo pasižymi visi automobiliai.
Norint tikslių degalų sąnaudų, reikia pripildyti pilną baką degalų, važiuojant stebėti automobilio kilometražo pokytį ir, nuvažiavus kažkokį atstumą, vėl užpildyti degalų baką.
tags: #borto #kompiuteris #automobilyje