Automobilių pramonė pasaulyje išgyvena didelius pokyčius. Nuo 2020 m. ji susidūrė su precedento neturinčiomis problemomis, kurias sukėlė „Brexitas“, pasaulinė Covid-19 krizė ir besitęsiantis puslaidininkių lustų trūkumas. Šiais metais ši pramonės šaka susidurs su naujais iššūkiais, kuriuos dar labiau pagilino karinio įsiveržimo į Ukrainą ekonominės pasekmės.
Čekijos Respublika ir Slovakija ilgą laiką buvo automobilių pramonės lyderės. Čekijos automobilių sektorius yra labai internacionalizuotas: daugiau nei 90 % Čekijos automobilių gamyklų yra užsienio nuosavybė. Iš 50 pagrindinių pasaulio automobilių tiekėjų daugiau kaip pusė turi savo gamyklas Čekijoje. Automobiliai ir atsarginės dalys sudaro 20 % Čekijos eksporto. Čekijos automobilių pramonė gamina 20 % visų vietos gamybos prekių, šioje pramonėje tiesiogiai užimta daugiau kaip 120 000 žmonių, o veikiant visu pajėgumu pagaminama daugiau kaip 1,3 mln. automobilių per metus. Tai reiškia, kad šalyje kas 23 sekundes pagaminamas naujas automobilis.
Slovakijoje automobilių pramonei tenka dar svarbesnis vaidmuo. Šiai pramonės šakai tenka 30 % viso eksporto, joje dirba daugiau kaip 177 000 žmonių. Paskutiniais metais ši šalis, turinti apie 5,5 mln. gyventojų, pagamino daugiau lengvųjų automobilių, negu Italija arba Didžioji Britanija, nors gyventojų šiose šalyse yra daugiau kaip 60 mln.
Čekijos automobilių pramonės asociacijos (AutoSAP) duomenimis, 2022 m. sausį lengvųjų automobilių gamyba Čekijoje krito 11,4 % (iki 92 657 automobilių) lyginant su praėjusiais metais. Automobilių pramonės problemas gilina ir karinis įsiveržimas į Ukrainą. Tik prasidėjus karui kompanija Škoda Auto, kuri yra stambiausia Čekijos Respublikos automobilių gamintoja, ir Volkswagen grupės skyriai paskelbė paliekantys rinką. Kiti pasaulio automobilių pramonės gamintojai taiko analogiškas priemones: Mercedes-Benz grupė planuoja atsisakyti savo dalies КАМАЗе, o GM ir kiti liukso klasės automobilių gamintojai, tokie kaip Jaguar, nutraukia eksportą.
„Anksčiau buvo viena iš pagrindinių rinkų daugeliui automobilių gamintojų, todėl išėjimas iš šios rinkos turės sunkių finansinių pasekmių“, - sako Tatjana Serikova, „AsstrA“ Prahos filialo vadovė. Įsiveržimas į Ukrainą reikšmingai paveikė Europos ekonomiką, pirmiausia tai susiję su tiekimo sutrikimais. Dėl sankcijų visoje Europoje išaugo kuro ir elektros kainos. Visa tai lemia didelį žalas patyrusių automobilių skaičių Rytų Europoje.
Naudotų automobilių rinka: neskaidrumas ir sukčiavimas
Naudotų automobilių rinka nėra vis dar skaidri, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama. 2023 m. „carVertical“ platformoje buvo užfiksuota 1,78 mln. apgadinimų įrašų. Tai net 27,1 % daugiau nei 2022 m., kai šis skaičius siekė 1,4 mln. Praėjusiais metais į eismo įvykius dažniausiai patekdavo „BMW“ automobiliai - 48,4 % visų tikrintų šio gamintojo modelių turėjo žalų įrašų. Tarp dažniausiai apgadinimų transporto priemonių markių taip pat galima rasti „Audi“ (43,9 %).
Nusikaltėliai dažniausiai taikosi į brangesnius automobilius, kurių detalės dėl daužtų naudotų automobilių srauto būna akimirksniu išgraibstomos juodojoje rinkoje. Populiariausi tarp vagių - „BMW“ automobiliai, sudarantys 17,7 % visų platformoje tikrintų vogtų transporto priemonių. Dažniausiai vagiamos 5-7 metų transporto priemonės, pagamintos 2016-2019 m. Rizikingiausi - 2016 m. gamybos automobiliai, atsakingi už 12,4 %.
Iš visų 2023 m. „carVertical“ tikrintų automobilių, 7,5 % rida buvo suklastota. Visų platformoje tikrintų automobilių rida bendrai sumažinta net 7,7 mlrd. Daugiausiai kilometrų pakoreguota vieno „Volvo V70“ rida - net 450 000 km. Dažniausiai nesąžiningi pardavėjai klastoja „Opel“ automobilių ridą - 14,3 % šio vokiečių gamintojo modelių odometrų buvo pakoreguoti. Dažniausiai rida klastojama senesniems automobiliams. Šioje kategorijoje išsiskiria 1995 m. pagaminti modeliai, iš kurių 13,8 %.
Pernai vairuotojai labiausiai tikrino „Volkswagen Golf“ - 4,91 % visų platformoje atliktų istorijos patikrų. Populiariausias gamintojas praeitais metais buvo „BMW“, kurio automobiliai sudarė 14,7 % visų istorijos patikrų „carVertical“ platformoje.
Rinkos skaidrumo indeksas
„carVertical“ sudarytame „Rinkos skaidrumo indekse“ Centrinės Europos šalys, tokios kaip Kroatija, Čekija, Vengrija ir Slovakija, yra per vidurį. Pusė visų naudotų automobilių Čekijoje įvežami iš užsienio (51,6 % turi žalų įrašų, o 11,4 % - suklastotą ridą). Kaimyninėje Slovakijoje importuojamų automobilių dalis dar didesnė ir siekia 58,5 % (57,7 % - apgadinti, o 12,4 % - su suklastota rida). Panaši situacija ir Vengrijoje, kurioje 52,6 % automobilių importuoti iš kitų šalių, 55 % - apgadinti, o 12,7 % - su suklastota rida.
Šiame kontekste išsiskiria Kroatija, kurioje automobilių su suklastotu odometru dalis viena mažiausių - 10,3 %. Tiesa, net 69,3 % transporto priemonių šioje šalyje importuotos iš užsienio, o 56,4 % - apgadinti.
Tyrimas grindžiamas duomenimis iš realių automobilių ataskaitų, kurios buvo sugeneruotos per 12 mėnesių laikotarpį. „carVertical“ tyrime išanalizuotos įmonės vartotojų įsigytos transporto priemonių istorijos ataskaitos nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo. Rinkos skaidrumo indeksas apskaičiuotas pagal 6 kintamuosius: dalį automobilių su suklastota rida, suklastotų ridų vidurkį kilometrais, dalį automobilių su patirta žala, vidutinę žalos sumą, importuotų naudotų automobilių procentinę dalį ir vidutinį platformoje patikrintų automobilių amžių.
Rinkos skaidrumui šie kriterijai nėra vienodai svarbūs, jiems priskirtas skirtingas svoris. Pavyzdžiui, tai, kiek kilometrų vidutiniškai suklastota rida yra svarbiau nei vidutinis patikrintų automobilių amžius tam tikroje šalyje. Pasak M. Buzelio, milijonai apdorotų istorijos ataskaitų leidžia įmonei įžvelgti naudotų automobilių rinkos tendencijas ir pateikti savo įžvalgas bei prognozes.
Automobilių kainos ir tendencijos
Automobilių kainų lyginimas Europoje yra gana sudėtingas. „Eurostat“ skelbiamas „asmeninės transporto priemonės“ kainų lygio indeksas yra vienas iš būdų įvertinti skirtumus tarp skirtingų šalių kainų. Iš ES šalių didžiausios transporto priemonių kainos yra fiksuojamos Danijoje (19,1 % didesnės nei ES vidurkis). Tuo metu mažiausios transporto priemonių kainos yra fiksuojamos Šiaurės Makedonijoje (12,3 % mažesnės nei ES vidurkis). Iš ES šalių, pigiausia asmenines transporto priemones įsigyti yra Slovakijoje (11,4 % mažesnės nei ES vidurkis), Čekijoje (8,4 % mažesnės nei ES vidurkis) ir Latvijoje (7,5 % mažesnės nei ES vidurkis).
Lietuvoje automobiliai yra vieni pigiausių Europoje. „Eurostat“ duomenimis, kainos yra 6,3 % pigesnės nei ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuva patenka tarp 10 ES šalių, kur transporto priemonės yra pigiausios.
Transporto priemonių skelbimų platformos „Autoplius.lt“ duomenys rodo, kad 2025 m. III ketv. statistika ir toliau yra teigiama. Sandorių kiekiai ir apyvarta auga, ypač naujų automobilių segmente. Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje šį ketvirtį siekia 9,6 tūkst. eurų. Per metus ji paaugo 4,8 %. Vidutinė naujo automobilio kaina (2025 m. II ketv. duomenimis) mūsų šalyje siekia 33,1 tūkst. eurų. Palyginti su antruoju 2024 metų ketvirčiu kaina sumažėjo 9,8 %.
Populiariausias automobilių gamintojas Lietuvoje - „Škoda“. Trečiąjį 2025 metų ketvirtį daugiausiai buvo nupirkta „Škoda Octavia“ naujų automobilių. Antroje vietoje - „Volkswagen T-Roc“, trečioje - „Toyota Rav4“. Tuo metu elektromobilių lentelės lyderis - „Tesla Model Y“.
Transporto rinką analizuojanti platforma „Autovista24“ 2026 metais prognozuoja nuosaikų lengvųjų automobilių pardavimų Europoje augimą, apie 1-2 %, su tolesniu, bet ne staigiu elektrifikacijos didėjimu. Bendra naujų automobilių gamybos prognozė 2026 m. šiek tiek pagerinta, tačiau su sumažėjusia EV dalimi.
„AutoTyrimų“ duomenimis, 2025 m. rugsėjį šalyje pirmą kartą įregistruota 13 812 naudotų lengvųjų automobilių, t. y. 3 % mažiau nei 2024 m. rugsėjį. Rugsėjį šalyje daugiausiai įregistruota BMW (1 734 vnt.), „Volkswagen“ (1 637) ir „Audi“ (1 039) markių automobilių. Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,2 metų.
tags: #cekija #slovakija #automobiliu