Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų yra asmens teisė kreiptis į teismą, kad šis apgintų jo pažeistas teises.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodyta, kad „civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas <..>“. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai - „ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę“.
Siekiant, kad būtų užtikrintas efektyvus procesas ir proceso tikslų įgyvendinimas, įstatyme numatytas sankcijų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis institutas.
Įstatyme numatyti iš esmės du pagrindiniai proceso dalyvių drausminimo būdai: nuostolių, atsiradusių dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atlyginimas ir baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimas.
Baudų skyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Įstatyme numatytas maksimalus baudos dydis - iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas turi paskirti atitinkamo dydžio baudą neviršydamas šio nustatyto maksimalaus dydžio.
Bauda yra priteisiama sumokėti į valstybės biudžetą.
Nuo 2011-06-21 įsigaliojo Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalies pakeitimas (Žin., 2011, Nr. 85-4126), numatantis galimybę iki 50 procentų iš paskirtos baudos skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tokiu būdu bauda siekiama ne tik nubausti ir sudrausminti piktnaudžiaujantį procesinėmis teisėmis asmenį, bet ir kompensuoti dėl to nukentėjusiam proceso dalyviui padarytą žalą. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už piktnaudžiavimą procesu, tuomet jam skirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalis).
Bauda gali būti skiriama ne tik proceso šaliai (ieškovui, atsakovui), bet ir visiems proceso dalyviams (šalims, pareiškėjams, tretiesiems asmenims, atstovams ir kt.). Iki 2011-06-21 Civilinio proceso kodekso pakeitimų bauda galėjo būti paskirta tik proceso šaliai.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai
Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyti piktnaudžiavimo atvejai yra šie: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Nesąžiningas nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pareiškimas
Nesąžiningas nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pareiškimas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra pakankamai sunkiai konstatuojamas. Paprastai ieškinio ar kito dokumento pagrįstumas ar nepagrįstumas paaiškėja tik teismui ištyrus visas bylos aplinkybes ir priėmus atitinkamą sprendimą. Teismui nusprendus atmesti ieškinį, tai savaime nebus pagrindas pripažinti, kad asmuo pareikšdamas ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir negali būti baudžiamas, jeigu bylos rezultatas būtų jam nepalankus ir paaiškėtų, kad jo ieškinys buvo nepagrįstas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog jo ieškinys yra nepagrįstas, tačiau vis tiek reiškia tokį ieškinį.
Konstatuodamas piktnaudžiavimą procesu reiškiant nepagrįstą ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, teismas privalo įvertinti ir nustatyti pareikšto reikalavimo nepagrįstumą. Jeigu reikalavimas bent iš dalies tenkinamas, nėra pagrindo teigti, kad asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškinį atmetus tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, taip pat nebūtų pripažįstama, kad ieškovas tikrai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas c. b. Nr. 2-1707/2011 dėl bankroto administratoriaus skyrimo pagrįstumo ir baudos apeliantams už nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą, 2011-06-14 nutartyje argumentavo, kad „aiškiai nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar apeliantai suvokė arba turėjo suvokti, jog jų atskirasis skundas yra nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Nesąžiningumu negali būti laikomas atskirojo skundo padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą - skundo padavimą - kaip tokį“. Kitoje byloje (2013-02-14 nutartis c. b. Nr. 2-904/2013) Lietuvos apeliacinis teismas šį išaiškinimą papildė nurodydamas, kad „teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. Nors dažniausiai teismų praktikoje konstatuoti nesąžiningo ieškinio ar kito procesinio dokumento pareiškimo nėra pakankamo pagrindo, pasitaiko, kad asmens piktnaudžiavimas iš bylos aplinkybių yra akivaizdus. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-24 nutartyje c. b. Nr.
Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis c. b. Nr.
Sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą
Kitas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būdas pasireiškia sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Dažniausiai tai būna piktnaudžiavimas nušalinimo teise, nepagrįsti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir pan. Čia taip pat esminė sąlyga yra sąmoningas veikimas, t. y. asmens suvokimas, kad savo veiksmais siekia ne pasinaudoti teisėmis, o sutrukdyti procesui.
Teismas kiekvienu atveju turi analizuoti ir nustatyti subjektyviąją veikimo pusę. Asmens sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nustatomas vertinant asmens asmenines savybes, išprusimą, jo elgesį kitose bylose ir pan. Nors bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese, tačiau sprendžiant klausimą dėl piktnaudžiavimo teisėmis, gali būti vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. Duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu.
„Asmens veiksmai, atlikti kitose bylose, gali būti panaudojami kaip asmens suvokimo, išprusimo įvertinimo pagrindas. Tai yra aplinkybės, turinčios įtakos asmens veiksmų teisiniam vertinimui ir baudos skyrimui, bet jos pačios nesudaro piktnaudžiavimo pagrindo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis c. b. Nr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-08-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40104/2007, pateikė išaiškinimą, kad „piktnaudžiauti procesu galima naudojant procesine nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję.
Teismo vaidmuo ir procesinių teisių piktnaudžiavimo pasekmės
Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų yra asmens teisė kreiptis į teismą, kad šis apgintų jo pažeistas teises. Siekiant apsaugoti bei įgyvendinti individų teises, norint, kad tomis teisėmis būtų tinkamai pasinaudota, pirmiausia savo vaidmenį, teises ir pareigas labai gerai turi išmanyti šių teisių sergėtojai - teisėjai. Kaip teigia V. Nekrošius, „net ir tobuliausias įstatymas tėra tik negyva raidė, bazė, kurios veiksmingumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip įstatymas bus suvokiamas ir taikomas“. Taigi didele dalimi nuo teisėjo kompetencijos, jo teisės išmanymo ir korektiško taikymo priklausys šalių konflikto tinkamas išsprendimas. Korektiškas proceso pravedimas (kuris įmanomas tik teisėjui gerai išmanant ir taikant proceso teisės normas) yra pirmas žingsnis teisingo ir teisėto sprendimo priėmimo link.
Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Baudos dydžio nustatymas ir taikymas
Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Suinteresuotam asmeniui E. G. bauda paskirta už jos neatvykimą į teismo posėdį, kai jos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, o prašyme dėl baudos panaikinimo suinteresuotas asmuo nenurodė netinkamą procesinį elgesį pateisinančių priežasčių.
Teismas pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui E. G. prašoma panaikinti bauda buvo skirta ne už dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei, o už teismo įpareigojimų nevykdymą, t. y. už atitinkamų procesinių dokumentų nepateikimą teismui, ir, be kita ko, už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad suinteresuoto asmens E. G. nurodytos teismo įpareigojimų nevykdymo ir neatvykimo į teismo posėdį priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl padarė išvadą, jog bauda suinteresuotam asmeniui buvo paskirta pagrįstai ir naikinti jos nėra pagrindo.
Tai, kad prašymą dėl paskirtų baudų panaikinimo suinteresuotas asmuo iš esmės grindė gaunamo darbo užmokesčio dydžiu, jog baudos sumokėjimas gali neigiamai atsiliepti šeimos su dviem nepilnamečiais vaikais poreikių tenkinimui, teismas įvertino, kaip nepakankamą pagrindą spręsti apie turtinę padėtį ir realias galimybes sumokėti paskirtą baudą. Suinteresuotam asmeniui yra paskirta minimali bauda, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 95 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda gali sudaryti ir 5 000 Eur, o mažesnės baudos paskyrimas ar paskirtos baudos panaikinimas iš esmės pateisintų netinkamą suinteresuoto asmens procesinį elgesį.
Kasacinis teismas išaiškino, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga - piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje.