Pastaruoju metu Kremliaus propagandos ruporai itin aktyviai naudoja informaciją apie NATO pasirengimą ir karines pratybas Baltijos šalyse, siekdami kurti neigiamą Aljanso įvaizdį ir kelti nerimą. Viena iš tokių propagandos kampanijų kilo po JAV dienraščio „The Washington Post“ straipsnio, kuriame buvo aptariami logistiniai sunkumai, su kuriais galėtų susidurti NATO kariai, jei tektų ginti Baltijos valstybes. Ši žinutė buvo iškraipyta ir interpretuota taip, kad sudarytų įspūdį apie NATO nevykėliškumą ir bejėgiškumą.
„The Washington Post“ birželio 25-ąją dieną paskelbė straipsnį, kuriame JAV generolo majoro Steveno Shapiro patirtis su dokumentų pildymu ir logistiniais iššūkiais buvo pateikta kaip pavyzdys galimų sunkumų NATO kariams ginant Baltijos valstybes. Straipsnyje buvo minimi biurokratiniai procesai ir skirtingų geležinkelių vėžių tarp Lenkijos ir Lietuvos, taip pat vadinamasis Suvalkų koridorius, kaip potencialiai pažeidžiama teritorija. Tačiau straipsnyje nebuvo skelbiama apie apokaliptinio scenarijaus neišvengiamumą, o tik analizuojamos galimos problemos.
Tuo tarpu prorusiški žiniasklaidos kanalai, tokie kaip „Sputnik“ ir riafan.ru, šią informaciją pateikė visiškai kitaip. Jie išjuokė NATO karinį pasirengimą, teigdami, kad „NATO pralaimės karą su Rusija“ ir kad „Rusija gali užimti Baltijos valstybes per 30 dienų“. Šie kanalai taip pat teigė, kad NATO neturėtų kovoti su Rusija dėl biurokratijos ir blogų kelių. Tokios antraštės ir interpretacijos buvo sukurtos, siekiant iškreipti žurnalisto teiginius ir sukurti silpnos ir bejėgės NATO įvaizdį.
Propagandos mechanizmai ir iškraipymai
Kremliaus ruporai, analizuodami „The Washington Post“ straipsnį, nutylėjo esminę informaciją. Pavyzdžiui, jie neskelbė, kad straipsnyje minimi sunkumai su geležinkelių vėžėmis yra neginčijamas faktas, bet tai nereiškia, jog NATO negali veikti. Taip pat buvo nutylėta, kad straipsnyje minimos JAV karių pratybos Gruzijoje, kurios užtruko ilgiau nei tikėtasi, nebuvo susijusios su Baltijos šalimis, o vyko Vidurio Europoje. Šios pratybos vyko praėjusių metų rugpjūtį, ir sunkumai kilo dėl sienos kirtimo procedūrų Vidurio Europoje, o ne Baltijos šalyse.
„Sputnik“ savo propagandiniame pranešime net nepaminėjo svarbios informacijos, kurią pateikė „The Washington Post“ biuras Briuselyje - Michaelas Birnbaumas. Jis pranešė, kad dėl logistikos ir pasirengimo mūšiui išbaigtumo svarstoma įtraukti į NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę karių mobilumo klausimą. Taip pat nutylėta, kad NATO planuoja steigti dvi karines vadavietes, kurios turėtų pagreitinti karių ir įrangos perkėlimą iš JAV iki NATO sienos su Rusija. Šie sprendimai yra skirti stiprinti NATO gynybą, o ne ją silpninti.
Propagandiniai tekstai taip pat ignoruoja faktą, kad JAV dienraštyje „The Washington Post“ niekur nebuvo skelbiama apie apokaliptinio scenarijaus neišvengiamybę. Straipsnyje tik analizuojamos galimos problemos ir siūlomi sprendimai. Pavyzdžiui, JAV Armijos kariams tenka pildyti 17 formų, tačiau tai nereiškia, kad NATO negali greitai dislokuoti karių prie Rusijos sienų. Atvirkščiai, siekiant užtikrinti greitą reagavimą į galimus Rusijos veiksmus, lyderiai svarsto padidinti greitai dislokuojamų NATO karių skaičių.
„The Washington Post“ žurnalistas, kalbėdamas apie Baltijos šalis ir Lenkiją, taip pat paminėjo, kad 5000 karių - tai minimalus skaičius, kurį NATO gali dislokuoti į Rusijos pasienio teritorijas. Tuo tarpu Rusija prie Baltijos šalių yra sutelkusi dešimteriopai didesnes pajėgas. Šis faktas, deja, lieka nutylėtas propagandiniuose tekstuose.
NATO atsakas ir pratybos
Nepaisant Kremliaus propagandos, NATO ir jos narės rimtai vertina saugumo situaciją regione. Birželio 13-15 dienomis Lietuvoje vykusios pratybos „Kardo kirtis“ parodė, kad Baltijos šalys suvokia grėsmę ir yra pasiruošusios gintis. Šiose pratybose dalyvavo ne tik NATO šalys, bet ir Švedija bei Suomija, o tai rodo regioninį bendradarbiavimą ir pasirengimą.
„Kol JAV Armijos kariai pildys 17 formų, būtinų Vokietijos ir Lenkijos sienai kirsti, Rusija gali užimti Baltijos valstybes per dar didesnį įspūdį, tekste užsime-CONTINENTAL TOYOTA“, - tokiais sakiniais propagandos ruporai bando diskredituoti NATO veiksmus. Tačiau realybė yra kitokia. NATO karinis pasirengimas ir pratybos yra skirti stiprinti gynybą ir atgrasyti potencialų agresorių. Pavyzdžiui, JAV karių skaičius Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje išaugo nuo 2000 iki 15000 žmonių, o tai rodo Aljanso įsipareigojimą ginti šias šalis.
Vis dėlto, nepamirštant, kad tekste iš esmės kalbama apie Lietuvą, Latviją ir Estiją bei logistinius sunkumus būtent šiose šalyse, Rumunijoje ir Bulgarijoje, dislokuotų karinių dalinių skaičius visiškai praranda aktualumą.
„The Washington Post“ straipsnyje iškelta tik teorinė NATO nesėkmės galimybė, o ne faktas, kaip tai interpretavo Kremliaus ruporai. Vienintelis straipsniuose pasitelkiamas argumentas, kodėl NATO kariams, galimai, nepavyks pasiekti Baltijos valstybių laiku - prieš metus Gruzijoje vykusios JAV eskadrono pratybos. Šių pratybų metu tikėtasi, kad karių šarvuočiai ir ginkluotė pasieks Vokietiją per dvi savaites, tačiau kelionė užtruko keturis mėnesius. Vis dėlto šios pratybos vyko praėjusių metų rugpjūtį. Vokietijos leidiniui „Spiegel“ duotame interviu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad tokios tarptautinės pratybos, kuriose be NATO šalių dalyvavo ir Švedija bei Suomija, rodo, kad Baltijos šalys puikiai suvokia grėsmę ir yra pasiruošusios gintis.
NATO pratybose ruošiamasi Rusijos agresijai Baltijos jūroje
Paradoksalu, tačiau aptarusios neva nediskutuotiną NATO pralaimėjimą hipotetiniame kare, rusų propagandos ruporai nepraleido progos šį tą pridėti nuo savęs ir užsiminti apie agresyvius, ramybės neduodančius amerikiečius. Taip pat jie paminėjo ir incidentus keliuose, kryptingai neigiamą viešąją nuomonę apie visą Aljansą. Pagal lietuvišką spaudą, „Rusijos gynybos ministras nesupranta, „kodėl ir už ką“ Aljanso atstovai didina savo karinį pajėgumą prie Rusijos sienų“.
Apibendrinant, galima teigti, kad Kremliaus propaganda aktyviai naudoja informaciją apie NATO veiklą, siekdama iškraipyti faktus ir kurti neigiamą Aljanso įvaizdį. Svarbu kritiškai vertinti informaciją ir remtis patikimais šaltiniais, siekiant suprasti realią situaciją.
tags: #daco #amortizatoriu #atstovas