Šviesiojoje gimnazijoje surengta konferencija „STEAM ugdymo aktualijos Kėdainių rajone“. STEAM yra vienas iš šiuolaikiškų ugdymo būdų, kuris į mokymo procesą integruoja net penkias mokslo šakas: gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką. Toks ugdymo modelis leidžia atskleisti vaikų kūrybiškumą, stiprina tiriamuosius, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo gebėjimus.
Siekiant skatinti STEAM modelio plėtrą šalies ugdymo įstaigose, 2022 metais pradėta įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, suteikusi mokykloms galimybę ne tik atnaujinti bei išplėsti materialiąją ugdymo bazę, bet ir nukreipęs dideles investicijas į pedagogų kompetencijų stiprinimą.
Nors pagrindiniais STEAM ugdymo centrais Kėdainių rajone tapo keturios miesto mokyklos - „Atžalyno“, Šviesioji gimnazijos bei „Ryto“ ir Senamiesčio progimnazijos, tačiau jos buvo įpareigotos siekti kuo didesnės tinklaveikos ir bendradarbiavimo su kitomis rajono mokyklomis.
Pasak konferencijoje dalyvavusios ir pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įgyvendinimą Kėdainių rajone koordinavusios rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Čiukienės, bendra mūsų rajonui tekusi programos „Tūkstantmečio mokyklos“ investicijų suma yra apie 3 mln.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa turi apčiuopiamą, t. y. matomą, ir nematomą puses, - į dvi dalis išskirdama projekto investicijas, pabrėžė A. Čiukienė. - Matoma - tai atnaujintos klasės, modernios laboratorijos, ugdymo priemonės: nuo interaktyvių lentų, robotikos rinkinių iki kolbų. O iš pirmo žvilgsnio tarsi nematoma pusė - investicijos į pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų stiprinimą.“
Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą rajono mokyklose jau įrengta 14 modernių laboratorijų: nuo chemijos iki dailės ir dirbtinio intelekto. „Taip pat turime devynias edukacines ir kultūrines erdves, skirtas mokymuisi per patyrimą, - toliau vardija A. Čiukienė. Nepamirštas ir sportas bei laisvalaikis. Turime atnaujintą „Ryto“ progimnazijos sporto aikštyną. Tai pinigine prasme buvo bene didžiausia investicija, - pabrėžia specialistė. - Kitose „Tūkstantmečio mokyklose“ atnaujintos sporto erdvės, salės, įrengta neformaliojo ugdymo erdvė. Į visą šią modernią aplinką investuota apie 2,3 mln.
329 mokyklų vadovai, pedagogai, pedagoginiai darbuotojai aktyviai įsitraukė į įvairius mokymus, dalyvavo stažuotėse, kūrybinėse dirbtuvėse.
„Mūsų gimnazija STEAM srityje turi labai didelę patirtį. Šia ugdymo metodika domėtis pradėjome prieš 16 metų, kai Lietuvoje tuo dar niekas nesidomėjo, - sakė V. Liutkienė. - Jau tada supratome, kad tai - ateities sritis ir į ją verta koncentruotis.“
„Kadangi Šviesiojoje gimnazijoje moksleiviai ne visada turėjo galimybę užsiimti praktine STEAM veikla, todėl susiradome daug išorinių partnerių ir su jais bendradarbiaujame iki šiol, - pasakojo V. Liutkienė. - Tada dar buvusios Žemės ūkio akademijos laboratorijose mūsų moksleiviai atlikdavo laboratorinius darbus. Bendradarbiaudami su Vilniaus TECH universitetu dalyvaujame „Ateities inžinerijos“ programoje, turime Vilniaus TECH grupę gimnazijoje.“
STEAM ugdymas praturtina mokymo procesą - suteikia vaikams galimybę kurti, išradinėti. Moksleiviai vykdo gana rimtus projektus, - dėmesį atkreipė Šviesiosios gimnazijos direktorė.
„Atžalyno“ gimnazijos biologijos mokytoja Vaida Klevinienė konferencijos dalyviams papasakojo, ką pamokų metu veikia moksleiviai, pradėjus įgyvendinti integruotąjį ugdymą. „Aš pati labai mėgstu praktikos darbus, todėl labai džiaugiuosi, kad dabar atsivėrė daugiau galimybių vaikams prisiliesti prie mokslo, patirti jį patiems, - sakė V. Klevinienė. Pedagogė pasidalino keliais moksleivių atliktų darbų pavyzdžiais.
„Šiose srityse įgavome daug naujų įgūdžių bei gebėjimų, - sakė „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Paškevičienė. - Labai daug bendradarbiavome su visomis rajono mokyklomis. Kvietėme jų moksleivius į svečius naudotis mūsų naujomis ugdymo erdvėmis. Matome, kad STEAM ugdymas jau dabar duoda pirmuosius pozityvius darbo vaisius - vaikų susidomėjimas šiomis mokslo sritimis po truputį auga, didėja moksleivių noras įsitraukti, o tai ypač svarbu, nes vienas didžiausių šio laikmečio ugdymo iššūkių - vaikų motyvacijos skatinimas.“
Taip pat svarbu paminėti ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) bendruomenės netektis. Netekome ilgametės Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros dėstytojos, docentės, baldų projektuotojos Brigitos Adomonienės. Kūrėja, kurios tylus darbas tapo daugelio gyvenimų fonu. Jos palikti darbai ir išugdyti mokiniai liudija ramų, tvirtą profesionalumą ir šiltą žmogišką buvimą. Tai moteris, kuri savo kūryba tyliai formavo mūsų tėvų ir senelių namų ir kartu - sovietmečio Lietuvos kasdienybės estetiką.
Bendruomenė dėstytoją, docentę prisimena šiltu žodžiu, o jos darbai pažįstami daugeliui - B. Adomomienės kūryba formavo tėvų ir senelių namų estetiką.
Istorija - tai kiekvienos tautos ir jos kultūros pamatas, o ją kūrę žmonės šiandien yra pavyzdžiai mums visiems. Prieš šešerius metus įsteigtas Vilniaus universiteto Atminties diplomas yra universiteto istorijoje buvusių klaidų pripažinimo simbolis, pagarbos neteisybę patyrusiems buvusiems bendruomenės nariams ženklas. Tarp tokių nukentėjusių yra ir KGB kalėjimuose kalėjęs, sovietinę priespaudą patyręs Panevėžio dailės patriarchas, miesto garbės pilietis, dailininkas ir pedagogas Kazys Naruševičius. Šį garbingą apdovanojimą atsiėmė K. Naruševičius (1920-2004) gimė Dūdonių kaime, Panevėžio apskrityje. Nuo septynerių metų lankė Rėklių pradžios mokyklą. 1938-1940 m. mokėsi Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje ir sėkmingai ją baigė. 1940-1945 m. Vilniaus dailės institute studijavo tapybą, Vilniaus universitete - lietuvių kalbą ir literatūrą bei meno istoriją. Po karo menininko mokslus nutraukė sovietų represija - valdžiai nepatiko išsiskiriantis, talentingas, valdžiai nepaklūstantis žmogus, todėl metus kalėjo KGB kalėjimuose, taip K. Grįžęs į laisvę, tapytojo diplomą K. Naruševičius gavo tik 1970 m. 1950-1968 m. dirbo dailės mokytoju, 1967-1990 m. dėstė tapybą Panevėžio dailės mokykloje. K. Naruševičius buvo ne tik menininkas, bet ir mokytojas bei visuomenininkas. Įkūrė ir kurį laiką vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcijai. Lietuvoje ir užsienyje veikusiose parodose K. Naruševičius dalyvavo nuo pat 1962 metų. Vėliau menininko sveikata ėmė silpti, tačiau menininkas ir tada nesiskyrė su teptuku. 1996 m. meno srityje jam suteiktas nusipelniusio panevėžiečio vardas.
tags: #dailes #akademijos #zuvo #avarija