Balandžio 26 d. Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta nauja Suaugusiųjų dailės studijos darbų paroda. Suaugusiųjų dailės studiją Jurbarke 1999 m. subūrė į savo senelio skulptoriaus Vinco Grybo memorialinį muziejų dirbti po studijų sugrįžusi vitražo dailininkė Rasa Grybaitė. Prasidėjęs kaip turiningas laisvalaikio praleidimas, projektas išsivystė iki sudėtingas kūrybines užduotis pateikiančių dailės edukacinių dirbtuvių. Studijos lankytojos (moteriškoji giminė - ne atsitiktinė, nes per studijos gyvavimo laiką ją trumpai lankė tik keletas vyriškių) išbandė daug dailės sričių ir technikų: nuo piešinio pieštuku iki akvarelės, tapymo ant šilko, Tiffany vitražo ir juvelyrikos.
Jubiliejinei parodai diplominiais pavadintus darbus studijos lankytojos sukūrė savo pasirinkta technika ir pademonstravo atskirose dailės srityse pasiektą meistrystę. Diplominius darbus vertino vitražo dailininkas Bronius Bružas, tapytoja, Vilniaus dailės akademijos docentė Živilė Jasutytė, stiklo dailininkė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja doc. Sigita Grabliauskaitė ir etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas.
Studijos vadovė R. Grybaitė.
Pirmasis diplominio darbo gynimas vyko ne muziejuje, bet privačioje erdvėje - Odeta Kniečiūnienė sukūrė vitražą „Rudens simfonija“ savo namų interjerui. Onutės Siaurusaitienės namus pasibaigus parodai papuoš stiklo objektas „Tyli šviesa“. Kūrėja drąsiai imasi eksperimentų, kurie, pasak R. Grybaitės, ir ją pačią paskatino pasisemti technologijos žinių iš didžiųjų stiklo meistrų.
Daivos Mockienės papier mache technika sukurtas triptikas „Po medžiu“ irgi ras vietą jos namuose, nes Daiva kurdama visada galvoja apie namus. Vilija Dovidaitienė puikiai panaudojo sugebėjimą juvelyriškai tapyti detales: aštuoniolika raižytų ir akrilu tapytų margučių ne tik Jurbarke žinoma nagų dailės ir tatuiruočių meistrė numargino naudodama manikiūro įrankius.
Etnologas V. Tumėnas.
Savo specialybę kūrybai panaudojo ir Dinara Klapatauskienė, pristačiusi suknelių kolekciją „Mandala“. Dinara įsitikinusi, kad drabužis, kaip ir gyvenimas, be žaismės - neįdomus. Romarika Pikelienė labiausiai pamėgo tapybą ant šilko ir geriausiai pateisino projekto, kuriame buvo mokomasi dailiųjų amatų, tikslus - kad ta veikla padėtų užsidirbti. Iki šiol mugėse siūliusi ištapytų šilko šalikėlių, šiai parodai Romarika ryžosi sukurti 7 suknelių ir tunikų kolekciją, pavadinusi ją „Labas, vasara“.
G. Ramutės Bakanienės diptikas „Rytietiški motyvai“ - viename nutapytas kilimas, kitame - kimono skiautė - nustebino komisiją: „Tapyti audinius! Kilimų portretai!“ „Matau fantastišką optiką. Tai konceptualūs darbai. Atrodo labai moderniai“, - gyrė tapytoja Ž. Jasutytė. Pasimėgaudama tapo ir Romualda Endriukaitienė, labiausiai mėgstanti vaizduoti gėles.
Nuo pat pradžių - taigi jau 15 metų - dailės studiją lankančios Birutė Mockienė, Birutė Stulgaitienė ir Marytė Ševelytė išbandė visokiausių dailės technikų, bet ištikimiausios liko aliejinei tapybai. B. Mockienė - peizažų meistrė, parodai drobėse nutapiusi dvi svarbiausias savo gyvenimo upes - Dubysą ir Nemuną. M. Ševelytės, tapančios iš natūros, paveiksluose „Viskas iš mano kaimo“ komisija įžvelgė drąsų miksą - žiemos peizaže įkomponuotas gėles. Lengvą ranką, pasak studijos vadovės, turinti B. Stulgaitienė nutapė savo gimtinės pušyną prie Nemuno ir Palėkių ežerą. Pasigėrėję nedidelio formato darbais komisijos nariai drąsino autorę: „Jūs nebetelpate tame formate, nevaržykite savęs!“ - tapytoja Ž. Jasutytė.
Vinco Grybo muziejaus dailės dirbtuvių, kuriose ir kuria Suaugusiųjų dailės studija, antrame aukšte tarp kitų eksponatų ryškiai žydi Dainos Tolpežnikienės „Vazos ir vazelės“ - kūrė jas vadovaudamasi nuojauta, improvizuodama, ir rezultatas išėjo gražus.
Komisijai vadovavęs vitražistas B. Bružas sakė, kad Suaugusiųjų studijos, kokia jau 15 metų veikia Jurbarke, analogo Lietuvoje nėra.
Šeštadieniai dailės studijoje - metų metus, dešimtmetį ir daugiau! To fenomeno paaiškinti nemoka ir studijos lankytojos. „Tai kaip tyro oro gurkšnis, pabuvimas kitame pasaulyje. Man labai reikia kaimo, petražolių lysvės, savo kiemo, bet reikia ir dailės. Kartais net pati sau atrodau keista“, - sakė O. Kniečiūnienė. „Kai kuri, būni pats su savimi. Laukiu šeštadienių - tai mano diena, pačios geriausios mano valandos“, - neabejoja R. Bakanienė. „Vieniems užtenka televizoriaus, kitiems reikia ir ko nors kito. Nuo prigimties ir nuo žmogaus būdo priklauso, kam turi laiko ir kaip žiūri į pasaulį. Turbūt čia susirenka jautresni, meniškesni žmonės - ypač daug medikių“, - sakė kirpėja O. Kniečiūnienė. Studijos lankytojų noras piešti, neretai atsineštas iš vaikystės, atsiradus galimybei įgyvendintas Suaugusiųjų dailės studijoje. Noras kurti ir būti su tokiais pat - kuriančiais. Pasak D. Tolpežnikienės, „to tiesiog reikia, ir tiek. Kodėl? O kodėl medis auga?
kaip tai padaryti kaip pasidaryti vitražą
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas patenkino draudimo bendrovės ieškinį. Keturis kartus anksčiau jau teistas girtas vairuotojas savo dukters automobiliu Raseinių r. Raseinių teismas patenkino draudimo bendrovės ieškinį: beveik 44 tūkst. eurų žala priteista ir iš girto vairuotojo, ir iš mašinos savininkės. Kraupi nelaimė Raseinių rajone įvyko prieš dvejus metus. 2023 m. birželio 12-osios vakarą raseiniškio V. G. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz E270“ partrenkė dviratininką. Dvejų metukų mažylę sužalojusiam raseiniškiui po nelaimės nustatytas vidutinis (1,93 promilės) girtumas. Paaiškėjo, kad už vairavimą apsvaigus V. G. jau buvo baustas. Be to, jam nurodyta sumokėti anksčiau baudžiamuoju įsakymu skirtą 2 tūkstančių eurų baudą, o automobilis „Mercedes-Benz E270“ konfiskuotas ir perduotas valstybei. Mažametę sužalojęs automobilis priklausė V. G. dukteriai Gabrielei.
„Mercedes-Benz E270“ buvo apdraustas. Civilinę bylą nagrinėjęs teisėjas V. Kazlauskas priėmė nutartį, kad tiek vairuotojas, tiek automobilio savininkė privalo solidariai atlyginti 43 899 eurų žalą.
Be to, nustatyta svarbi aplinkybė, kad nuosprendis net nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.
Toks nuosprendis, atrodo, buvo tikra staigmena E. G. - šviesiu kostiumu vilkintis vyras į teismą atvyko nuosavu automobiliu, kuriuo vėliau teko pasirūpinti jo advokatei. „Aš esu nekaltas“, - išgirdęs teismo verdiktą išlemeno E. G., kuris yra individualios įmonės, padedančios studentams susidoroti su įvairių projektų užduotimis, savininkas.
Iškrypėliški E. G. poelgiai paaiškėjo tuomet, kai 2008 metais jo žmona šeimos fotoaparate aptiko šokiruojančios nuotraukas, kuriose užfiksuota jų dukra su tėvu. Specialistai konstatavo, kad šios pornografinio turinio nuotraukos buvo platinamos. Tačiau už virus teismų maratonui moteris netikėtai ėmė ginti savo vyrą, o netrukus šeimoje gimė dar viena dukra. Tyrimas dėl pedofilijos buvo pradėtas Kauno moterų draugijos iniciatyva. Į šią organizaciją E. G. žmona kreipėsi dėl smurtaujančio vyro. Draugijos darbuotojoms E. G. papasakojo ir apie šiurpų radinį šeimos skaitmeniniame fotoaparate. Buvo aptiktos nuotraukos, kuriose trejų metų mergaitė buvo įamžinta nuoga - viena ir su suaugusiais vyrais. Kai kurių pastarųjų figūros, motinos įsitikinimu, nebuvo panašios į jos vyro. Pornografinio turinio nuotraukų aptikta ir E. G. asmeniniame kompiuteryje.
Teismas pripažino E. G. kaltu dėl mergaitės seksualinio prievartavimo - vyras savo dukrai kišo pirštus į lytinius organus, juos laižė. Vienoje nuotraukoje matomas ir oralinis mergaitės prievartavimas, tačiau nepavyko įrodyti, kad nuotraukoje užfiksuotas būtent E. G. E. G. teismas nuteisė už vaiko prievartavimą, jo išnaudojimą pornografiniais tikslais bei už pornografinių vaizdų, kuriuose matomas vaikas, disponavimą. Subendrinus bausmes E. G. 6 metams pasiųstas už grotų. Taip pat pedofilas savo dukrai turės sumokėti 18 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti.
kaip tai padaryti kaip pasidaryti vitražą
tags: #dailininke #teismas #vairuotojo #dukra