Istoriškai terminas „English Townhouse“ nėra naujas. Dar XVIII amžiuje aktyviausiu metų laikotarpiu stambūs žemvaldžiai palikdavo savo rezidencijas regionuose ir kartu su palyda persikeldavo gyventi į mažesnės erdvės „miestietiškus namus“, kad būtų arčiau pramogų ir socialinio gyvenimo. Ilgainiui vienoje eilėje išsidėstę ir išorinėmis sienomis besidalinantys dviejų arba trijų aukštų namukai tapo viduriniosios miestiečių klasės numylėtiniais. O galutinė tokių namų vertė labai svyruoja priklausomai nuo būsto ploto, aukštų skaičiaus, nuosavo kiemo dydžio, tačiau visų pirma - nuo miesto rajono, kuriame įkurta gyvenvietė, reputacijos. Šiandien „townhouse“ kategorijos būstuose įsikūrę daugiau kaip 15 proc. visų Jungtinės Karalystės namų ūkių. Jų populiarumo priežastis paprasta: vidurinioji klasė nori gyventi šalia miesto centro, tačiau išsaugoti didesnį privatumą, lyginant su gyvenimu tipiniame miesto daugiabutyje. Tokių gyvenviečių užstatymas santykinai mažesnis, kita vertus, kaimynystė yra greta bei užtikrina saugumą ir aktyvų socialinį gyvenimą. Dėl šių priežasčių, „townhouse“ nepraranda populiarumo ir Naująja Anglija vadinamame JAV šiaurės rytų regione, taip pat - Niujorke, Filadelfijoje, Vašingtone ir San Franciske.
"Naujoji Anglija" Lietuvoje: vakarietiškas standartas Pilaitėje
Simbolinis „Naujosios Anglijos“ vardas suteiktas ir pirmajai Lietuvoje „English Townhouse“ gyvenvietei Pilaitėje. Projektą vystanti bendrovė „Novalex“ pripažįsta, jog netoli Vakarų aplinkkelio, šalia ežero esančioje pamiškėje statoma gyvenvietė atitinka britų miestietiško būsto modelį: „Iš esmės skiriamės tik tuo, kad Anglijos miestų gyvenvietės negali džiaugtis tokia gamta, kokią randame Vilniuje“.
Butas su namo bruožais: komfortas ir privatumas
Pasak Pilaitėje vystomo projekto autorių, „Naujosios Anglijos“ būstas tipinius miestietiškus butus pranoksta privalumais, kuriais džiaugiasi nuosavų namų gyventojai: „Mūsų kuriamas būstas nėra didelis, tačiau apgalvotai išplanuotas. Jį sudaro trys kambariai ir du sanitariniai mazgai, neskaičiuojant palėpės. Papildomai kiekvienas namų ūkis turės nedidelį nuosavą kiemelį. Taigi, iš esmės tai yra visiškai naujo pobūdžio butas, skirtas tiek vienam asmeniui, tiek 2-4 asmenų šeimai, kuriai imponuoja svarbiausi namo pranašumai: uždaras kiemelis su terasa, atskiras įėjimas, autonominis šildymas, vieta automobiliui, pagaliau - garantija, kad niekas priešais tavo langus naujo daugiabučio neiškels“.
Pašnekovų teigimu, „Naujoji Anglija“ labiausiai patraukia tų asmenų dėmesį, kurie renkasi tarp buto ir kotedžo, kartais pamąsto ir apie namą, o galiausiai pamato, kad už buto kainą galima susikurti modernesnę gyvenamąją aplinką ir pilnavertį privatumą. Vakarietiško „townhouse“ būsto perspektyvas Lietuvoje atskleidžia faktas, jog per pirmuosius du mėnesius nuo projekto pristatymo parduota bemaž 40 proc. visų pirmojo „Naujosios Anglijos“ etapo būstų. Didžioji dauguma naujakurių, pasirinkusių angliškąjį būstą, yra jauni, išsilavinę, dirbantys, vidutines arba aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys sostinės gyventojai. Tačiau vis dažniau susidomėjimą būstu parodo ir senjorai, apsisprendę iškeisti neekonomišką, vertę prarandantį sovietinį butą į galimybę įsikurti naujuose kur kas patogesnės eksploatacijos namuose.
Bendruomenės svarba ir kaimynystės tradicijos
Vis dėlto, kaip pabrėžia projekto vystytojai, pagrindinis jungiamasis Naujosios Anglijos šeimininkų bruožas yra pasaulėžiūra: „Stebime besiformuojančią kitokią kaimynystės praktiką. Iki šiol ypač senesnės statybos daugiabučių gyventojams būdavo įprasta šalintis aktyvesnio bendravimo su kaimynais, bendrų reikalų sprendimo. O „Naujojoje Anglijoje“ formuojasi veiklesnė, mąstanti bendruomenė. Tuo patvirtinamas faktas, jog „English Townhouse“ tipo būstų galutinę vertę ir pasisekimą lemia ne tik mikrorajonas, svarbūs techniniai gyvenvietės parametrai bei statybų kokybė, bet ir susiklostančios kaimynystės tradicijos.“
Mokykimės anglų kalbos namuose ir namuose | Angliškas vaizdo įrašas su subtitrais
Automobilių rinka Lietuvoje: tendencijos ir statistika
Pirmasis 2017-ųjų metų ketvirtis nubrėžia naujas ribas Lietuvos automobilių parko augimui. Lietuva automobilių šalimi vadinama ne veltui. Didėjančios iš užsienio įvežamų transporto priemonių apimtys liudija, kad šalyje automobilių verslas klesti. Galima teigti, kad pavasaris ne tik už lango - žydi ir visa Lietuvos automobilių rinka. Stipriai per metus ūgtelėjusi naujų automobilių rinka taip pat leidžia tikėti, kad paskutinį 2016-ųjų ketvirtį nubrėžtos prognozės - ne iš piršo laužtos.
Vidutinė naudoto automobilio kaina taip pat atspindi situaciją Lietuvos automobilių rinkoje. 2017 metų 1-ąjį ketvirtį ji pasiekė mažiausią reikšmę nuo 2015-ųjų - 3,3 tūkst. eurų. Tačiau vidutinė kaina yra ne priežastis, dėl ko Lietuvos automobilių rinka žydi. To priežastimi tapo didelis senesnių transporto priemonių sandorių skaičius. Fiksuojama, kad populiariausia į Lietuvą bei Latviją įvežtų automobilių amžiaus grupė yra 11-15 metų. Suprasti, kodėl lietuviai renkasi senesnes transporto priemones nesunku. Tokio tipo automobiliai parduodami greičiau, o kitų valstybių vairuotojai skuba jais atsikratyti. Odometro parodymams perkopus kelis šimtus tūkstančių kilometrų automobilio patikimumas krenta drastiškai ir senesni arba daugiau nuriedėję modeliai tampa nepatrauklūs. Įdomu tai, kad prieš metus puikiai pasirodžiusi „Toyota“ markė įgauna vis daugiau pasitikėjimo tarp Lietuvos vairuotojų.
Pagrindiniai 2017 m. pirmojo ketvirčio automobilių rinkos rodikliai
| Rodiklis | Reikšmė (2017 m. I ketv.) | Pokytis, palyginti su 2016 m. I ketv. |
|---|---|---|
| Bendras automobilių sandorių skaičius | 96,4 tūkst. | +12,1% |
| Naujų automobilių sandorių skaičius | 6,2 tūkst. | +18% |
| Iš užsienio įvežtų automobilių registracijos | 31,6 tūkst. | +23,5% |
| Vidutinė naudoto automobilio kaina | 3,3 tūkst. EUR | -13,2% |
| Vidutinė naujo automobilio kaina | 21,3 tūkst. EUR | Stabilus |
| Bendra rinkos apyvarta | 427,5 mln. EUR | +10,7% |
Iš visų iš užsienio įvežtų automobilių 4,3 proc. buvo su alternatyviais degalais varomais varikliais. Latvijoje ir Estijoje tokio tipo įvežtų transporto priemonių dalys atitinkamai siekė 2,8 ir 1,6 proc. Vakarietiška kryptis ir švarumo link vedančios tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad keičiasi vairuotojų požiūris į automobilius. Ir tai yra puikios naujienos - kartu su požiūriu turėtų keistis ir pats automobilių parkas - mažėti dyzelinių automobilių dalis bei didėti transporto priemonių amžiaus vidurkis.
2017 metų pirmasis ketvirtis buvo rekordinis Lietuvos automobilių rinkai. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šalyje šių metų sausio - kovo mėnesiais buvo įvykdyta net 96,4 tūkst. automobilių sandorių - 12,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai - pats sėkmingiausias ketvirtis nuo 2008-ųjų metų, kada per 3 mėnesius šalyje buvo užregistruota 94,8 tūkst.
Populiariausios automobilių markės ir modeliai
Pirmąjį šių metų ketvirtį tarp visų į Estiją įvežtų transporto priemonių dyzelinu varomų automobilių dalis sudarė 75,6 proc. dalį. Ji išliko stabili ir keitėsi vos 0,2 proc. punkto. Benzinu varomų transporto priemonių dalis susitraukė 0,4 proc. punktais iki 22,8 proc. Tokio tipo automobilių parduota 1,3 tūkst. Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių šių metų sausio-kovo mėnesiais Lietuvoje parduota 1,4 tūkst. vnt., Latvijoje - 358 vnt., Estijoje - 93 vnt.
Pagal pirkėjų tipą Lietuva demonstruoja solidų progresą. Jeigu 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį iš visų šalyje nupirktų naujų transporto priemonių tik 22,8 proc. buvo fiziniai asmenys, tai šiais metais jų kiekis padidėjo iki 26,2 proc. Latvijoje situacija dar geresnė - 28,8 proc. iš visų naujų automobilių nuperkama ne per įmones.
Žydinti Lietuvos automobilių rinka parodo, kad šalies versluose vyrauja optimistiškos nuotaikos. Tai leidžia pagrįsti anksčiau prognozuotą automobilių prekybos augimą visiems 2017 metams. Tikėtina, kad šiemet naujų automobilių sandorių skaičiumi atsiremsime maždaug į 25 tūkst. Sumažėjusi vidutinė automobilių kaina sufleruoja, kad lietuviai vis dažniau sėda į senesnius automobilius, o artimiausioje ateityje tai turėtų po truputį keistis. Prireiks daug laiko, kol Lietuvoje bus juntamas parko jaunėjimas. Auganti naujų bei naujai įvežtų naudotų automobilių dalis leidžia daryti prielaidą, kad 1,36 mln. transporto priemonių ribą perkopęs Lietuvos automobilių parkas šiais metais ūgtels iki 1,4 mln.
„Volkswagen“ markės populiarumas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo kiek prislopintas japoniško „Toyota“ prekinio ženklo. 2017-aisiais metais Lietuvos automobilių rinkoje prognozuojamas rekordinis visų sandorių skaičius. Preliminariais skaičiavimais, visų sandorių skaičius turėtų priartėti ar net aplenkti 400 tūkst. sandorių ribą, o šalyje iki šiol to nebuvo.
Šiuose važiavimuose dalyvavo tik 4 dalyviai, iš kurių viena mergina. Visą laiką lyderiavęs ir pirmavęs dalyvis (jei neklystu Nr.88) pačioje pabaigoje iškrito iš trasos, nes kažkas atsitiko transporto priemonei ir jis net nebaigė važiavimo. Tad atsidūrė paskutinėje vietoje. Kartais ir tokie nenumatyti dalykai neleidžia laimėti, nors tu ir esi geriausias.
tags: #dalyviai #besidalinantys #ta #pati #automobili