Įsigijus automobilį, svarbu žinoti, kaip tinkamai deklaruoti jo vertę ir susijusius mokesčius. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su automobilių pirkimu, pardavimu ir apmokestinimu Lietuvoje.
PVM atskaita ir apmokestinimas
Lengvųjų automobilių PVM atskaita paprastai yra draudžiama, tačiau šis draudimas netaikomas vežėjų suteiktoms paslaugoms ir lengvųjų automobilių gabenimo paslaugoms. N1 klasės automobilių PVM atskaita neribojama. Taip pat, kai lengvasis automobilis įsigyjamas kaip prekė, skirta parduoti su PVM, jo pirkimo PVM atskaita nėra ribojama. Perparduoti skirto automobilio pirkimo PVM atskaita nėra ribojama, todėl parduodant PVMĮ 33 str. 1 dalis netaikoma.
Kai įmonė iš ES įsigyja lengvąjį automobilį, kuriam taikytas 0 proc. PVM, ji turi apskaičiuoti pardavimo PVM. Taip pat, jeigu ES tiekėjas naudoto automobilio tiekimui taikė 0 proc. PVM, tai nereiškia, kad pirkimo PVM atskaita yra negalima. Naujų automobilių įsigijimas iš kitos ES valstybės visuomet yra PVM objektas LT: tiekėjas taiko 0 proc. PVM.
Jeigu įsigijote naują automobilį iš JAV ir jį importavote į Lietuvą, turėsite skaičiuoti importo PVM. PVM mokėtojui įsigijus naudotą automobilį iš JAV ar JK, taip pat turės būti skaičiuojamas importo PVM. LT įmonei atsigabenus automobilį iš DE į LT, įvyksta prekių įsigijimas ir kyla prievolė skaičiuoti 21 proc. PVM.
PVM sąskaita faktūra nėra sutartis - tai apskaitos dokumentas ir sutarties ji nepakeičia. Visos iš LT įmonių gautos PVM sąskaitos faktūros turi būti įtraukiamos į i.SAF.
VMI atnaujino leidinį „Naudotų automobilių apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu“. VMI patikslino savo išaiškinimus ir kai kuriuos iš jų pakeitė.
Nuo 2023-01-01 bus leidžiama tik grynųjų elektromobilių pirkimo ir nuomos PVM atskaita. Tokio elektromobilio PVM atskaita nepriklauso nuo jo kainos.
Kai viena šalis perduoda turtą, o kita už tai jai suteikia paslaugas, tai laikoma mainais. PVM apskaičiavimo tikslais turto mainų sandoris yra laikomas pirkimo-pardavimo sandoriu.
Sudarius atgalinio lizingo sandorį, apskaitoje registruojamas turto pardavimas ir įsigijimas už naują kainą. Automobilio pardavimas pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį neturėtų turėti įtakos 5 proc. PVM klasifikatoriaus kodas parodo, kaip skaičiuojamas pardavimo PVM, bet nieko nepasako apie pirkimo PVM atskaitą.
Klaida taisoma išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kuri įteikiama klientui. Jeigu pirkėjas automobilį grąžina, bus rašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gyventojas, parduodantis automobilį, neišlaikytą nuosavybėje 3 metus, turi mokėti GPM. Fizinis asmuo, pardavęs automobilį, turi susimokėti 15 proc. GPM nuo pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo. Pajamos iš turto pardavimo Lietuvoje yra apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Asmenims, parduodantiems automobilį, taikomas 15 proc. pajamų mokestis. Apskaičiuojant mokesčio sumą, iš automobilio pardavimo kainos atimama jo įsigijimo kaina. Pavyzdžiui, jei parduotumėte automobilį už 7000 eurų, kurį įsigijote už 5000 eurų, mokesčių bazė būtų tik 2000 eurų.
Mokėtiną mokesčio sumą apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), remdamasi automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis sumomis. Todėl itin svarbu sutartyje nurodyti tikrąsias sumas, nežeminant jų sąmoningai, siekiant sumažinti mokesčių naštą. Nors tokia praktika dažna, tačiau ateityje dėl to gali kilti problemų.
Fiziniai asmenys, gavę pajamų pardavę automobilį, privalo tai deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), pateikdami Metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 dienos. VMI turi būti pateikta informacija apie automobilio pardavimo kainą ir jo įsigijimo vertę, nes mokestis skaičiuojamas tik nuo likusios grynųjų pajamų dalies. Per elektroninę VMI sistemą MANO VMI galima ne tik deklaruoti pajamas, bet ir patogiai sumokėti apskaičiuotą mokesčio sumą.
Dažniausiai mokesčių mokėti nereikia, kadangi automobilis neretai yra parduodamas už tokią pačią arba mažesnę kainą nei buvo įsigytas. Iš tokio sandorio gyventojas jokio pelno neuždirba, todėl ir mokesčių mokėti jam nereikia. Taip pat mokesčio mokėti nereikia ir tuo atveju, jei automobilis parduodamas brangiau nei buvo įsigytas, tačiau gyventojo nuosavybėje jis buvo išlaikytas daugiau kaip 3 metus.
Mokesčiai atsiranda tuomet, kai automobilis parduodamas brangiau nei buvo įsigytas ir nuo įsigijimo nėra praėję treji metai. Tokiu atveju apmokestinama ne visa gauta pajamų suma, o tik pelnas - skirtumas tarp pardavimo kainos ir automobilio įsigijimo kainos. Skaičiuojant šį skirtumą gali būti įvertinamos ir kai kurios su sandoriu susijusios išlaidos, pvz. automobilio registravimo mokesčiai, jei turi jas pagrindžiančius dokumentus. Reikia atkreipti dėmesį, jog automobilio remonto išlaidų atimti iš automobilio pardavimo pajamų negalima. Nuo apskaičiuoto pelno, yra taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis.
Net ir tais atvejais, mokesčio mokėti nereikia, pajamas iš automobilio pardavimo gyventojas turi deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje, kuri pateikiama per Elektroninė deklaravimo sistema (EDS). Jei automobilio pardavimo pajamos yra apmokestinamos, gyventojas jį turi apskaičiuoti ir jį sumokėti iki deklaravimo termino.
Jeigu kyla neaiškumų dėl transporto priemonės pardavimo ar pajamų deklaravimo, visada galima kreiptis į VMI specialistus - telefonu arba prisijungus prie Mano VMI, jie visada patars ir paaiškins kaip išspręsti mokesčių klausimus.
Pelno mokestis ir automobilio įsigijimo išlaidos
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatos taikomos automobilių nusidėvėjimui ir nuomai. Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Jeigu yra patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis, pavyzdžiui, kuris prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d., tai vienetas lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo iš pajamų ribojimus pradeda taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y. prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
Sumą, kuri gali būti laikoma leidžiamais atskaitymais už automobilio nuomą, apskaičiuojama pagal formulę: nustatyta riba / normatyvas metais / 12 mėn. Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
Kai lengvųjų automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė su klientais yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, kurios po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos, t. y. nuomos paslaugos bus teikiamos pagal po 2025 m. sausio 1 d. pratęstus sandorius, tai šiuo atveju lengvųjų automobilių nuomininkams (juridiniams asmenims), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už 2025 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas. Jeigu iki 2025 m. sausio 1 d. sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys galios toliau be pratęsimo, tai automobilio nuomininkams nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai nebus taikomi.
Nustatyti apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, yra netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.
Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ar nuomos sąnaudų apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje numatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas, siejamas su konkretaus lengvojo automobilio išmetamu (CO2) kiekiu, netaikomas tuo atveju, jei įsigytas automobilis bus naudojamas tik toms veikloms, kurios išvardytos kaip išimtys - nuoma, vairavimo mokymas ar transporto paslaugos. Todėl jeigu įmonė tam tikrus automobilius išskirtinai naudoja tik nuomos paslaugų teikimo veikloje, o kitose vykdomose veiklose jų nenaudoja, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyti įsigijimo kainos ribojimai, siejami su išmetamu CO₂ kiekiu, šiems automobiliams netaikomi.
Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms (kiekvieno mėnesio, pradedant nuo sausio mėnesio) turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas. Įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.
Deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.
Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.
Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Turto įsigijimo kaina jį perkant iš kitų asmenų turi būti nustatoma prie jo pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu.
Kitos svarbios nuostatos
Įmonės įsigyto M1 kategorijos automobilio pirkimo PVM (1 145,45 Eur) nėra atskaitomas. Parduodant krovininį automobilį, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, PVM netikslinamas. Parduodant išardyto automobilio dalis, toks tiekimas nėra laikomas ilgalaikio turto tiekimu.
Turto ilgalaikio tarnavimo laikas turėtų atitikti laiką, kurį įmonė ketina turtą naudoti. Ilgalaikio turto - lengvojo automobilio - pirkimo PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis yra 5 metai.
Jokie teisės aktai nedraudžia įmonėms parduoti ilgalaikio turto (automobilio) akcininko sutuoktiniui.
Tarpininkavimas perkant ir parduodant automobilius nėra finansinė veikla ir nuo PVM ji nėra atleista. Tarpininkavimo paslaugos perkant lengvąjį automobilį būtų įskaičiuojamos į automobilio įsigijimo savikainą.
Sutarties nutraukimo mokestis gali būti leidžiami atskaitymai.
Jeigu automobilis nebenaudojamas veikloje, nėra draudžiama iki pardavimo jį perkelti į atsargas.
Automobiliai visuomet parduodami su tam tikru degalų likučiu bake.
Dėl nudėvėtos priekabos pardavimo apskaitoje pajamos nepripažįstamos.
PVM skaičiuoti nuo maržos gali tie PVM mokėtojai, kurie nuolat tiekia naudotus automobilius. Jeigu LT įmonė, parduodama automobilius į ES, taiko maržos schemą, tai nuo maržos skaičiuojamas 21 proc. PVM.
Iš gyventojų įsigytus ir suremontuotus automobilius įmonė turės parduoti su PVM.
Lizingo (finansinės nuomos) palūkanos, sudarius sutartį, apskaitoje neregistruojamos. Lizingo bendrovei mokamos palūkanos, apskaičiuojant automobilio įsigijimo vertę, neįtraukiamos. Tai, kad lizingo įmoka yra didesnė už nuomos kainą, nebus vertinama. Kokį sandorį sudarė - nuomos ar lizingo (finansinės nuomos), įmonė turės įvertinti pati.
Automobilio veiklos nuoma penkeriems metams su 20 proc. Tai, kad lizingo įmoka yra didesnė už nuomos kainą, nebus vertinama.
Ką renkatės - transporto finansinį lizingą ar veiklos nuomą?
Susijusios įmonės turėtų skolinti pinigų viena kitai tik už palūkanas.
Kai parduodamos išardyto automobilio dalys, toks tiekimas nėra laikomas ilgalaikio turto tiekimu.
Politikai ėmė svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą. Nors grynaisiais atsiskaitoma vis rečiau, jų atsisako ne visi, tad esą apribojimai neturėtų būti taikomi. Vis tik dėl tokių pakeitimų rizikų įžvelgia ne tik finansų ministras Rimantas Šadžius bei ekonomistai, bet ir dalis verslo sektoriaus atstovų, pavyzdžiui, automobilių prekeiviai.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarstė, kad įprastai tam tikras reguliavimas ir nustatytos ribos galioja tiems, kurie jų laikosi. „Jei šešėlyje veikiantys ir jį toleruojantys ekonomikos dalyviai nesilaiko vienokių apribojimų, tai, juos pakeitus, vargu, ar jų elgsena pasikeis“, - kabėjo pašnekovė. Vis tik ekonomistė atkreipia dėmesį, kad ribojimai turi prasmę sandoriuose, kuriuos sudaro šešėlį toleruojantys ir to netoleruojantys ekonomikos dalyviai. „Nors šešėlio priežastys slypi kitur, tačiau atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumas yra šešėlinius procesus palengvinantis įrankis, o 5 tūkst. eurų atsiskaitymo ribos pakanka, kad nebūtų apsunkintos kasdienės net mažiau finansinių technologijų prasme pažengusių vartotojų finansinės operacijos“, - svarstė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, tokie pakeitimai skaidrumui nepadėtų. „Tai gali skatinti šešėlinės ekonomikos plėtrą, o to šiuo metu mums tikrai nereikia. Valstybė bando visais įmanomais būdais surinkti daugiau pinigų gynybai, tačiau tuo pat metu kalbama apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais limito didinimą. Man atrodo, kai tai yra eilinis kartas, kai valstybė viena ranka kažką bando padaryti, tačiau kita ranka pjauna tą šaką, kurią bando auginti“, - vertino A. Izgorodinas. Ekonomisto įsitikinimu, kur kas būtų naudingiau priimti vieningą sprendimą, kad tokie pakeitimai neįsigaliotų. Be to, A. Izgorodinas atkreipia dėmesį ir į išsakomus pastebėjimus, kad esą atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba turėtų būti didinama dėl infliacijos. „Nors paslaugų kainos didėja, rinkoje turime be galo daug sprendimų, kurie leidžia gyventojams atsiskaityti elektroniniu formatu“, - teigė jis.
Docentė dr. Viktorija Tauraitė svarstė, kad pakeitimai iš tiesų galėtų suteikti daugiau laisvės, kai už paslaugas ir įsigyjamus daiktus atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tačiau, pasak jos, tokie pakeitimai keltų riziką, kad valstybės biudžetas nukentėtų dėl galimai didėsiančio šešėlio. „Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvoje oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis nuo bendrasis vidaus produktas buvo lygi 8,3 proc., t. y. 4,7 proc. punktais mažiau nei 2019 m. Padidinus leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą iki 10 tūkst. eurų, galimai oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis nuo BVP padidėtų. Tad, vertinant potencialią naudą ir potencialią žalą bei remiantis ekonomine logika, būtų tikslinga esamo reguliavimo nekeisti“, - vertino ekonomistė.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas yra teigęs, kad Seime svarstomas siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumą - tai „žingsnis atgal“. „Automobilių prekybos sektoriuje šešėlinė ekonomika vis dar išlieka rimta problema, o didesnis atsiskaitymų limitas sudarytų dar palankesnes sąlygas slėpti tikrąsias sandorių sumas. Vietoje to reikėtų stiprinti kontrolės priemones“, - įsitikinęs naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas. Eksperto teigimu, grynųjų pinigų srautai yra sunkiai kontroliuojami, o tai reiškia blogesnes sąlygas tiek mokesčių surinkimui, tiek sąžiningai konkurencijai. Neatsitiktinai būtent naudotų automobilių prekybos srityje VMI fiksuoja per 90 proc. visų pranešimų dėl viršytos grynųjų pinigų ribos. „Sąžiningai veikiančios įmonės atsiduria nelygioje padėtyje prieš tuos, kurie dalį veiklos vykdo neapskaitytai - šešėlyje. Ši iniciatyva siųstų rinkai klaidingą signalą - ne skatintų skaidrumą, o priešingai, legalizuotų senus, rizikingus įpročius“, - aiškina jis. Jo nuomone, vietoje limitų didinimo reikėtų stiprinti atsiskaitymų kontrolę, skatinti elektroninius mokėjimus ir didinti visuomenės informuotumą apie galimas pasekmes. P. Valiukėnas svarsto, kad skaidrumas turi būti ne tik deklaruojama vertybė, bet ir realiai veikianti praktika, ypačnaudotų automobilių prekybos srityje. „Įmonės, kurios nori dirbti legaliai, neturi jokių priežasčių naudoti grynųjų pinigų. Jei žmogus gauna pajamas oficialiai - kur čia kliūtis pavedimui? Vienintelis atvejis, kai pavedimas tampa problema, - kai pinigų kilmė yra neoficiali. Sunerimti teks tiems, kurių lėšos nebuvo deklaruotos“, - akcentuoja P. Valiukėnas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia įžvelgiantis pasiūlymo rizikas, tačiau mano, kad tai turi būti politinis, į visuomenės poziciją atsižvelgiantis parlamentarų sprendimas. Pasak jo, žmonėms grynųjų naudojant vis mažiau, svarbu prižiūrėti mokėjimus elektroniniais pinigais, pavyzdžiui, kriptovaliutomis. „Matau grėsmę. Bet tai taip pat yra politinis sprendimas. Iš vienos pusės žiūrint, (...) parlamento nariai, išrinkti savo apygardose, bendrauja su žmonėmis ir su verslais. Jei iš tikrųjų kažkur iškyla, bet sąžiningų, praktinių problemų, jas turime spręsti ir nežiūrėti bukai užsispyrę“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Šadžius. „Antra vertus, grynųjų klausimas tampa kuo toliau, tuo mažiau aktualus. Aktualėja elektroninių pinigų klausimas. Kriptovaliutos ir visokie nauji dariniai, plačiai naudojami, be kita ko, ir atsiskaitant tarpvalstybiniuose sandoriuose, kurių taip pat daugėja“, - kalbėjo jis. Anot ministro, elektroninių mokėjimų reguliavimas bus stiprinamas - šių paslaugų tiekėjai jau turi registruotis Lietuvos banke ir gauti licenciją, be kurios negalės veikti nuo gegužės. „Pastangos yra dedamos“, - pabrėžė R. Šadžius.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Jeigu ketinate parduoti senąjį automobilį ir įsigyti naują transporto priemonę, galite pasinaudoti finansinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, lizingu. Mogo siūlo lizingo paslaugas be pradinio įnašo ir KASKO draudimo.
tags: #deklaruojama #suma #perkant #automobili