Lietuvos Respublikos Seime pristatytas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektas, kuriuo siekiama iš esmės griežtinti atsakomybę už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Pataisų iniciatoriai siūlo smarkiai padidinti administracines baudas prostitucijos paslaugų pirkėjams, taip siekiant mažinti šio reiškinio mastus.
Seimo narė Birutė Vėsaitė, pristatydama Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pabrėžė, kad šiuo metu galiojanti bauda paslaugos pirkėjams (nuo 90 iki 140 eurų, pakartotinai - iki 300 eurų) akivaizdžiai neatlieka nei prevencinės, nei atgrasomosios funkcijos. „Tos baudos atrodo niekingos ir juokingos“, - pridūrė politikė. Pataisų siekis - griežti atsakomybę savo veiksmais seksualinio išnaudojimo rinką palaikantiems ir finansuojantiems žmonėms.
„Projekto rengimą paskatino būtinybė sustiprinti valstybės taikomas sankcijas už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Galiojantis administracinės atsakomybės modelis (...) neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos, nes nesudaro realaus ekonominio barjero prostitucijos paklausai“, - kalbėjo ji.
Europos valstybių patirtis ir siūlomi pakeitimai
Europos valstybių praktika rodo, kad efektyviausias būdas mažinti prostitucijos mastą - kryptingas poveikis paklausai. Tokį modelį taiko Švedija, Norvegija, Islandija ir Prancūzija. Šių šalių taikomi modeliai grindžiami principu, kad seksualinių paslaugų pirkimas nėra neutralus veiksmas - tai veiksmas, palaikantis išnaudojimo, smurto ir prekybos žmonėmis struktūras. Todėl baudžiami ne pažeidžiami asmenys, atsidūrę prostitucijoje, o tie, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką.
Siūlomais pakeitimais numatoma nustatyti, kad atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų, o pakartotinis nusižengimas - nuo 1,6 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų. Pasak B. Vėsaitės, baudos už vertimąsi prostitucija liktų tokios, kokios yra dabar. Tai reiškia, kad valstybės poveikis turėtų būti nukreiptas į tuos, kurie palaiko šią sistemą savo pinigais - paslaugų pirkėjus.
Socialinės problemos ir pažeidžiamumas
„Prostitucijos rinkoje vis dažniau atsiduria nepilnamečiai, pabėgėliai, priklausomybių turintys asmenys, socialinės rizikos šeimų nariai ir kitos pažeidžiamos grupės. Karas, nauji migracijos srautai, augantys pragyvenimo kaštai ir socialinė atskirtis sudaro palankias sąlygas prostitucijos tinklų plėtrai ir pažeidžiamų asmenų įtraukimui į išnaudojimo aplinką“, - įspėja pakeitimų iniciatorė.
Daugelis moterų į prostituciją įsitraukia dėl smurto, skurdo, vaikystėje patirtų traumų, priklausomybių ar socialinės atskirties. Tokioms moterims reikia apsaugos ir pagalbos, o dabartinės baudos tik didina jų pažeidžiamumą ir stabdo pagalbos prašymą. Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė Roberta Ažukaitė teigė, jog kol jos nebus matomos kaip aukos, kurioms reikia apsaugos ir pagalbos, tol prekybos žmonėmis problema niekur nedings.
Sveikatos ir visuomenės aspektai
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pastebėjo, jog atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis didina lytiškai plintančių infekcijų plitimo riziką. Todėl, anot gydytojos ginekologės, svarbu derinti paklausos mažinimą su aktyviomis sveikatos apsaugos priemonėmis, diegiant nemokamą ir anoniminį testavimą greitaisiais testais, užtikrinant nemokamų, kompensuojamų prezervatyvų sklaidą.
„Būtina ugdyti visuomenės netoleranciją seksualinio išnaudojimo reiškiniui ir stiprinti kovą su prostitucijos rinka“, - ragina B. Vėsaitė. Diskusija iš esmės kelia moralinį ir teisinį klausimą: ar sąžininga bausti tik tą, kuris „parsiduoda“, ignoruojant tą, kuris perka?
Kova su išnaudojimu ir prekyba žmonėmis
Pasak parlamentarės, pastaruoju metu didelį rezonansą sukėlusi informacija apie vadinamuosius Epsteino failus tik patvirtina būtinybę nedelsiant imtis seksualinio išnaudojimo ir jo ekonominių prielaidų problemos. Siūlymo esmė - ne bausti asmenis, kurie užsiima prostitucija, ypač jei jie į ją įtraukti dėl priklausomybės, prievartos ar apgaulės.
Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios moterų teisių ir lygių galimybių srityje, palaiko šį įstatymo projektą. Jų teigimu, baudos prostitutes nugrūda dar giliau į pogrindį, apsunkina galimybę keisti gyvenimo būdą ar ieškoti legalaus darbo. „Baudų panaikinimas atvertų šioms moterims didesnę galimybę grįžti į normalų gyvenimą“, - teigia organizacijų atstovai, pabrėždami, kad tai jokiu būdu nereiškia prostitucijos legalizavimo.
Socialiniai patarimai, ko reikia ir ko negalima daryti Lietuvoje
Kritikai gali kelti klausimą, ar vien baudų didinimas iš tiesų sumažins prostitucijos mastą, ar tik stums ją giliau į šešėlį. Ar tai taps realiu lūžiu kovoje su seksualiniu išnaudojimu, parodys Seimo sprendimas ir praktika.