1986 metų balandžio 26-ąją įvykusi Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus sprogimas tapo viena didžiausių branduolinės energetikos istorijos katastrofų. Šis įvykis, įvykęs apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo, sukėlė radioaktyvių teršalų išsiveržimą į atmosferą, turėjusį toli siekiančias pasekmes ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.
Sovietų valdžios sprendimas nuslėpti avarijos mastą dar labiau pablogino situaciją. Nors netoliese esantis Pripetės miestas buvo evakuotas kitą dieną po katastrofos, didžioji dalis Kijevo gyventojų liko neinformuoti apie radioaktyvių teršalų pavojų. Pasaulis apie tragediją sužinojo tik Švedijai nustačius išaugusį radiacijos lygį.
Galų gale, iš apylinkių buvo evakuota daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o apie 2 600 kv. km teritorija paskelbta atskirties zona. Šioje zonoje leidžiama dirbti tik specialistams, kurie šalina atliekas ir prižiūri skubiai pastatytą sarkofagą, dengiantį reaktorių.
Katastrofos priežastys ir mechanizmas
Černobylio AE ketvirtąjį bloką buvo numatyta sustabdyti planiniams remonto darbams. Prieš avariją buvo numatyta atlikti „turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos“ bandymą, kuris turėjo tarnauti kaip papildoma avarinio elektros tiekimo sistema. Šis režimas nebuvo pakankamai ištobulintas ar išbandytas su RBMK reaktoriais. Tai buvo jau ketvirtasis bandymų ciklas.
1986 m. balandžio 26 d. 1.23 val. ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke įvyko sprogimas, kuris visiškai sunaikino reaktorių. Bloko pastatas iš dalies sugriuvo, žuvo du žmonės. Įvairiose patalpose ir ant stogo kilo gaisras.
Nuo 1986 m. iki 1991 m. buvo atlikti keli tyrimai, siekiant išsiaiškinti avarijos priežastis. Nors pirminės išvados kaltę suvertė operatyviniam personalui, vėlesni tyrimai, ypač 1993 m. INSAG publikuota ataskaita, daugiausia dėmesio skyrė rimtoms reaktoriaus konstrukcijos problemoms. Pagrindinėmis avarijos priežastimis įvardintos reaktoriaus projekto ir konstrukcijos klaidos, įskaitant teigiamą garinio reaktyvumo koeficientą ir netinkamą valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukciją.
Pasekmės ir ilgalaikis poveikis
Iškart po avarijos nuo ūminės spindulinės ligos mirė 30 elektrinės darbuotojų ir ugniagesių. Vėliau dar tūkstančiai žmonių mirė nuo spinduliuotės sukeltų ligų, tokių kaip vėžys. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, tiesioginėmis avarijos aukomis galėjo tapti apie 50 žmonių.
Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos - daugiau kaip 600 tūkst. žmonių.
Ilgesnį laiką reaktoriaus blokas tebeskleidė radiaciją iki 2019 metų, kai visas pastatas buvo uždengtas didžiuliu arkos pavidalo gaubtu. Robotams viduje pradėjus ardyti reaktorių, valdžios atstovai pajuto optimizmą dėl šios zonos ateities.
Atsigavimo ir naujo naratyvo paieškos
Šiuo metu Černobylio zona išgyvena transformaciją. Ukrainos valdžia siekia pakeisti jos įvaizdį iš „atskirties zonos“ į „raidos ir atgimimo zoną“. Šiam tikslui pasitarnauja ir unikalus turizmas, pritraukiantis lankytojus apmąstyti žmogaus klaidų poveikį ir didvyriškumą jas taisant.
2019 m. pasirodžius HBO serialui „Černobylis“, atskirties zonoje padvigubėjo turistų skaičius. Vienas svarbiausių turistų traukos objektų yra Pripetės griuvėsiai - kadaise buvęs modernus 50 tūkst. gyventojų miestas, dabar tapęs apleista ir niūria vieta.
Černobylio elektrinė nebeveikia, tačiau jos uždarytas objektas tebekelia iššūkių. Pasak Ukrainos aplinkos apsaugos viceministro Bohdano Boruchovskio, visi keturi reaktoriai bus išmontuoti iki 2064 metų. Ukraina taip pat nusprendė naudoti apleistą zoną kaip panaudoto kuro iš šalies atominių elektrinių centralizuoto saugojimo vietą, kas leis sutaupyti apie 200 mln. JAV dolerių per metus.
Nors radiacijos lygis zonoje leidžia lankytis turistams ir dirbti specialistams, nuolat gyventi ten draudžiama. Vis tik teritorijoje, kurios spindulys siekia 30 km aplink atominę elektrinę, tebegyvena daugiau nei 100 žmonių, nepaisančių nurodymų.
Stebina klestinti gamta
Daugelio žmonių nuostabai, žmonių vengiamoje teritorijoje klesti laukinė gamta: gyvena meškos, stumbrai, vilkai, lūšys, laukiniai arkliai ir dešimtys paukščių rūšių. Mokslininkai teigia, kad gyvūnai yra daug atsparesni radiacijai nei manyta ir sugebėjo greitai prisitaikyti.
Ukrainos valdžia ragina įtraukti Černobylio zoną į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tikėdamasi, kad tai padės pritraukti daugiau turistų ir išsaugoti senstančius pastatus.
Katastrofos zona. Černobylis po 24 metų [pilnas video]
Siekiant išsaugoti prisiminimus, sukurta programėlė „Chernobyl App“, leidžianti susipažinti su išslaptintais dokumentais ir papildytosios realybės vaizdais.
tags: #del #ko #ivyko #avarija #cernobylyje