Kiekvienas automobilis yra sudėtingas mechanizmas, kurio sklandų judėjimą lemia daugybė elementų. Nuo to, kaip gamintojai projektuoja ir suderina šiuos komponentus, priklauso automobilio valdymo savybės, komfortas ir saugumas. Specialistai nuolat tikrina, kiek dėmesio šiuolaikinių automobilių gamintojai skiria pagrindiniam komfortą ir sportiškumą lemiančiam elementui - pakaboms.
Pakabos ypatumai ir jų įtaka automobiliui
Pagrindinis dalykas, lemiantis, kokį „charakterį“ turi automobilis, yra spyruoklės. Būtent jos lemia, ar automobilis yra komfortiškas, ar dinamiškas. Jei automobilį jauti taip, tarsi šoktumei valsą, jis yra komfortiškas. Jeigu pojūčiai lyg diskotekoje - dinamiškas. Be spyruoklių konstruojant automobilio pakabą ir suteikiant jai charakterio, svarbu dar ir tai, koks kiekvieno komponento rezonansinis dažnis. Apskaičiavus tokį ir juo paveikus pakabą, ji pradeda svyruoti didele amplitude. Žinoti skirtingų komponentų dažnius naudinga, mat šitaip pakabų gamintojai turi galimybes išvengti nemalonių virpesių, neretai priverčiančių blogai pasijusti ir sėdinčius automobilyje. Pavyzdžiui, žmogaus vidaus organų rezonansinis dažnis yra 4-6 hercai (Hz). Didesnio pilvo savininkų rezonansinis dažnis yra labiau 4 Hz, turinčių pilvo presą - 6 Hz. Ir gamintojai vengia vibracijų šiame diapazone, mat žino, kad žmogui labai nepatogu važiuoti. Pavyzdžiui, variklio ir pavarų dėžės rezonansinis dažnis yra 8-10 Hz ir Molėtų plentas neretai sukelia šių dviejų komponentų vibravimą. Atrodo, važiuoji plentu, matai sujungimus kartas nuo karto, o vibraciją jauti nuolat. Tai reiškia, kad vibruoja būtent šie du agregatai. Galiausiai reikšmę pakabos darbui turi ir amortizatoriai. Mažesnį slopinimą turintys agregatai leidžia automobiliui, jo pakabai per nelygumus plaukti, o važiuojant vingiuotu, kalvotu keliu, įneša nesvarumo pojūtį. Ir atvirkščiai - mažiau slopinantys amortizatoriai tokio „plaukimo“ neleidžia, laiko automobilį arčiau žemės.
Specialistas akcentavo, kad apie kiekvieną automobilį galima pasakyti labai daug. Net, pavyzdžiui, apie iš pirmo žvilgsnio komercinius modelius, tokius kaip „Citroen Berlingo“ ar „Peugeot Rifter“ bei „Nissan e-NV200“. Čia reikalavimai pakabai yra minimalūs, mat tokie automobiliai turi vežti krovinį ir nekratyti. Visi sprendimai tokie, kad automobiliai - gana dinamiški, lengvai valdomi ir nedaug svyra posūkiuose. Kitaip yra su mažųjų automobilių segmentu. Kalbant apie tokių automobilių šeimininkus, komforto poreikis nėra didelis, tačiau mieste dėl nesmarkiai pakabos judesius slopinančių amortizatorių tokių modelių važiuoklės komfortiškos, o važiuojant didesniais greičiais justi, kad automobiliai linguoja, persisveria ir yra prasčiau valdomi. Tai priežastis, kodėl aukštesnės klasės automobiliuose komforto pojūtis dažnai paaukojamas, atiduodant duoklę valdymo savybėms.
Pasakodamas įspūdžius iš C segmento modelių, tokių kaip „Ford Focus“, „Kia Ceed“, „Nissan Leaf“ ar „Honda Civic“ bandymų, žinovas neslėpė, kad šis - bene įvairiausias. Čia netrūksta ir minkštesnę, komfortiškesnę važiuoklę turinčių, tačiau prasčiau valdomų automobilių, yra ir tokių, kurie tokie sportiški, kad važinėjant kasdien norėtųsi netgi prastesnių valdymo savybių. Didžiausią nuostabą kalbant apie šį segmentą paliko A klasės „Mercedes-Benz“. Automobilio pakaboje, anot eksperto, standesnės spyruoklės nei kituose modeliuose, o didelio diametro ratlankiai komforto neprideda. „Man kartais atrodo, kad geriau salone turėti pastatytą modelį su didesniais ratlankiais, o bandomąjį skirti su mažesniais - taip komfortiškiau“, - patarė pardavėjams jis.
Vertindamas mažuosius konkurse dalyvaujančius SUV klasės modelius, specialistas juokėsi, kad vienintelis juos daugiau ar mažiau siejantis dalykas tėra dydis. Segmente netrūksta tokių, kurie valdomi nepalyginamai geriau nei tikėtumeisi. Taip pat netrūksta tokių, kurie asfaltuotame kelyje nusileidžia konkurentams, bet yra nepranokstami miškuose ir bekelėje - pavyzdžiui, „Suzuki Jimny“.
Didesnių modelių - D segmente - didžiausią nuostabą sukėlė „Peugeot 508“ modelis. Anot specialisto, įspūdis toks, tarsi šiam modeliui panaudota pakaba „pasiskolinta“ iš prabangesnio segmento. Važiuojant justi švelnumas, labiau būdingas tokiems modeliams, kaip „Audi A6“. Žinoma, kad būtų išgautas plaukimas, amortizatoriai turi būti mažiau slopinantys, todėl važiuojant per aštrius nelygumus, važiuoklėje atsiranda tam tikrų garsų. Visgi pakaba yra valdoma elektronika ir ši savo darbą padaro. Mažiausiai komentarų turėjo kalbėdamas apie „premium“ segmento automobilius. Anot jo, šis segmentas yra nelabai įdomus, mat dauguma automobilių jame - nuobodžiai tobuli. Vertindamas prabangiausius konkurso modelius, specialistas turėjo vos keletą pastabų. Pavyzdžiui, kad „Audi A7“ modelio važiuoklėje šiek tiek garsų atsiranda važiuojant tik per aštriausius nelygumus, o „Volkswagen Touareg“ puikiai įveikia smulkias duobeles. Nustebino ir BMW X5. Labiausiai tuo, kad važiuoklė yra dar švelnesnė ir automobilis dar švelniau reaguoja į grublėtus paviršius bei duobes nei ankstesnės kartos modelis.
Apibendrindamas visų konkurse dalyvaujančių modelių pakabas, specialistas neslėpė - tendencijos išlieka tos pačios: komfortas aukojamas automobiliams montuojant tai, kas gražu - didesni ratlankiai, žemo profilio padangos. Antra vertus, tokie sprendimai, kaip elektra valdomos pakabos, pakankamai gerai išsprendžia tokių kompromisų keliamus klausimus. Matyt, todėl prabangesniems segmentams būdingos technologijos pamažu skverbiasi ir į pigesniuosius segmentus.
Variklio ir transmisijos vaidmuo
Automobilio važiavimą lemia ne tik pakaba, bet ir variklio bei transmisijos veikla. Variklis gamina energiją, o transmisija perduoda ją ratams. Vienas iš dažniausių vibracijos priežasčių vairuojant yra padangų problemos. Tai gali būti ypač pastebima važiuojant didesniu greičiu, kai padangas veikiančios jėgos yra daug didesnės. Taip pat verta atkreipti dėmesį į padangų slėgį - per žemas arba per didelis slėgis gali sukelti vibraciją. Kita dažna vibracijos priežastis - ratlankio pažeidimas, netgi mažas pažeidimas, pvz., stuktelėjus į duobę kelyje.
Vibracijos problema taip pat gali kilti dėl pavaros sistemos gedimo. Pažeistos pavaros jungtys, velenai arba jų guoliai gali sukelti vibraciją, ypač greitėjimo metu. Taip pat svarbios problemos, susijusios su stabdžių sistema. Jei stabdant atsiranda vibracijos, tai dažniausiai susiję su stabdžių diskais. Laikui bėgant diskai gali perkaisti arba deformuotis, o tai reiškia, kad jų paviršius nėra idealiai lygus. Kai stabdžių kaladėlės liečiasi su tokiu disku, gali atsirasti vibracija, kuri persiduoda į vairą.
Kitas veiksnys, galintis sukelti vibraciją automobilyje, yra variklio dalių, ypač variklio laikiklių, pažeidimai arba disbalansas. Šios pagalvėlės skirtos slopinti veikiančio variklio sukeliamas vibracijas, tačiau dėl jų susidėvėjimo ar pažeidimo šios vibracijos persikelia į kėbulą. Jei automobilis vibruoja tuščiąja eiga, tai gali būti dėl blogų uždegimo žvakių, mažo variklio alyvos kiekio, susidėvėjusio paskirstymo diržo, sugedusių kuro purkštukų, sugedusių variklio laikiklių, užblokuoto oro filtro, vakuuminio nuotėkio ar sugedusio deguonies jutiklio.
Automobilio pavarų dėžėje yra daugybė krumpliaračių. Tai - sunkios metalinės dalys, kurios sąveikauja tarpusavyje, viena kitą liečia ir nuolatos juda. Transmisijos triukšmo negirdime todėl, kad pavarų dėžė yra užpildyta alyva, gamintojai taip pat pasirūpina gera garso izoliacija, o patys krumpliaračiai yra pagaminti labai tiksliai, kad savo darbą atliktų efektyviai ir be reikalo netriukšmautų. Visi bėgiai, išskyrus atbulinį, veikia praktiškai negirdimai. Tuo tarpu krumpliaračiai, skirti atbulinei pavarai, turi tiesiai išpjautus dantis. Kadangi tokie krumpliaračiai vienas su kitu liečiasi didesniame paviršiaus plote, jų sąveika kelia didesnį triukšmą - kuo greičiau atbulas važiuoja automobilis, tuo garsiau girdimas tas pažįstamas garsas. Kitaip tariant, tą triukšmą kelia metalinės automobilio dalys, kurios greitai trinasi viena į kitą. Taip pat skaitykite: Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį? Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš vietos pajudėti antra pavara?
Dyzeliniai varikliai ir jų privalumai
Nereikia perdėti sakant, kad visi dyzelinius variklius turintys automobiliai - blogi. Nors VW pateikė šiek tiek pagražintus taršos rodiklius, nevertėtų nurašyti visų dyzelinių automobilių. Yra nemažai paaiškinimų, kodėl žmonės rinkdavosi taupius dyzelinius variklius: litras dyzelino kainuoja maždaug 10 centų mažiau nei benzino; dyzelinas yra tirštesnis ir sunkesnis nei benzinas; nepaisant benzininių variklių pažangos, dyzelinis variklis, esant tokiam pačiam galingumui, sunaudoja mažiau degalų. Energijos tankio ir technikos rezultatas: 45 procentus energijos, gaunamos iš dyzelino, variklis paverčia galia. Dyzelinis variklis sunaudoja mažiau degalų, tad ir į aplinką skleidžia mažiau CO2 teršalų nei tokios pačios galios benzininis motoras. Ilgose kelionėse automobilis su dyzeliniu varikliu nuvažiuoja 1000 ir daugiau kilometrų toliau. Daug važiuojantieji mėgsta dyzelius: kas per metus „susuka“ daug kilometrų, sutaupo nemažą pinigų sumą. Taupūs varikliai pirmiausia leidžia neatsilikti nuo šiuo metu diktuojamų naujausių automobilių mados tendencijų: SUV ir visureigiai priimtinas sąnaudas pasiekia tik su dyzeliniais varikliais. Nėra tiesa, kad dyzelinu varomas automobilis važiuoja kaip traktorius. Vien tik dėl to, kad VW užsiėmė manipuliacijomis, dar nereiškia, kad milijonai pasaulyje egzistuojančių dyzelinių automobilių yra niekam tikę. Jokių abejonių: dyzeliniai varikliai turi bėdų dėl išmetamųjų dujų kiekio ir kuo mažesnio jų kenksmingumo, tačiau dauguma gamintojų jas išsprendžia. Vis dėlto dyzelinė technika yra taupi, efektyvi ir padeda siekti klimato apsaugos tikslų. Daug tokių automobilių savininkų tuo yra įsitikinę ir patenkinti savo dyzeliniais „plieniniais žirgais“.
Lietuvos rinkoje dominuojantys dyzeliniai motorai patiria didžiulį krūvį, todėl specialistai pataria pajutus vibraciją, visų pirma, dėmesį reikėtų atkreipti į potencialius jų gedimus. Kartais gali užtekti tiesiog pakeisti tvirtinimo pagalves.
Automobilio gedimų diagnostika ir prevencija
Kuo anksčiau pastebėsite automobilio gedimus - tuo greitesnis, paprastesnis ir pigesnis bus automobilio remontas. Jei automobilio salone pajutote degalų kvapą - didelė tikimybė, jog susiduriate su degalų nuotėkiu, pažeistais kuro purkštukais, sugedusiais jutikliais arba turite problemų degalų tiekimo linijoje. Rekomenduojame šios problemos neignoruoti! Užkuriate automobilį ir pajaučiate vibraciją? Šis automobilio darbo pakitimas gali signalizuoti apie užsikimšusius kuro purkštukus, nusidėvėjusias uždegimo žvakes, įtrūkusius paskirstymo dirželius, užsiteršusius oro arba kuro filtrus bei sugedusias variklio atramas. Gęstančio automobilio problemas dažniausiai lemia gedimai kuro sistemoje. Pavyzdžiui, gali būti, jog susiduriate su užsikimšusiais kuro filtrais, kuro purkštukais ar kuro siurblio gedimais. Spaudžiate gazą, o apsukos nekyla? Tiesa, visi automobiliai, net ir techniškai tvarkingi, dirbdami sudegina šiek tiek alyvos. Degalų sąnaudos itin priklauso nuo transporto priemonės būklės. Jei automobilis susiduria su kokiomis nors problemomis, pavyzdžiui, turbinos ar kuro purkštukų gedimais, užsikimšusiu kuro arba oro filtru, greitai pastebėsite, jog pilti kurą į automobilį tenka daug dažniau. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesiveda automobilis yra nusėdęs akumuliatorius. Akumuliatorių nusodinti gali šaltis, netvarkinga elektros instaliacija, palikti įjungti žibintai ar grojanti muzika. Jei švelniai atleidinėjant sankabą, automobilis pradeda trūkčioti, didelė tikimybė, jog susiduriate su oro srauto matuoklio gedimais. Iš automobilio sklindantys juodų dūmų debesys gali signalizuoti apie išmetimo, įpurškimo ar oro įsiurbimo sistemos problemas. Kiek sudėtingesnes problemas nei juodi dūmai dažniau nurodo iš automobilio sklindantys mėlyno atspalvio dūmai. Šių dūmų atsiradimo priežastimi gali būti pažeisti kuro purkštukai, turbinos gedimai, išdilę cilindrai ar deformuotos vožtuvų gumelės. Susidūrėte su vienu iš aukščiau nurodytų automobilio sutrikimo požymių? Nedvejokite ir susisiekite su daugiau nei 20 metų darbo patirtį turinčia DIZRIDA automobilių serviso komanda.
Jei jaučiate vibraciją važiuojant, svarbu kuo greičiau išsiaiškinti jos priežastį. Kreipkitės į mechaniką, kad jis galėtų patikrinti automobilį ir nustatyti vibracijos priežastį. Jei mechanikas nustato, kad vibracijos priežastis yra nesubalansuoti ratai, jis juos subalansuos.
Nepriklausomai nuo automatinės pavarų dėžės tipo, keičiant padėtis vairuotojas neturėtų jausti jokios papildomos vibracijos. Kažkas tokiu atveju yra tikrai negerai. Galbūt teks keisti dėžės ar variklio pagalves. Dažnai būna problemų su dyzeliniais motorais, juolab, kad dabar tokių daugiausiai ir yra. Jie ir šiaip linkę smarkiau vibruoti, bet pati dėžė jų nekelia. Įjungus neutralią padėtį didesnė vibracija juntama susidėvėjus hidrauliniam konverteriui, tačiau kaip patikino specialistas, tai fiksuojama itin retai. Tokiu atveju didesnė tikimybė yra, kad gedimas nebus susijęs su pavarų dėže. Baimės dėl transmisijos gedimo dažniausiai nepasitvirtina, kartais gali užtekti sutvarkyti duslintuvo sujungimus. Po remonto duslintuvas gali liestis prie korpuso. Tuomet atsiranda labai šlykštus garsas ir klaiki vibracija.
Maždaug pusė vairuotojų, kurie kreipiasi dėl pavarų dėžės remonto galiausiai sužino, kad gedimas yra visai kitokio pobūdžio. Kitos srities meistrams automatinės transmisijos vis dar yra šokia tokia mistika, todėl joms priskiria nebūtas problemas. Jos dažniau kyla su varikliais, ypač su dyzeliniais. Dėl traukos sumažėjimo ar turbinų gedimo motoras gali siųsti blogą signalą pavarų dėžei, o tuomet ji dirbs blogai. Šiuolaikinė pavarų dėžės įprastai neleidžia kilti didelėms vibracijoms. Prietaisų skydelyje užsidegus rėksmingam pranešimui apie gedimą transmisija persijungia į avarinį režimą. Įprastai automatinių pavarų dėžių gedimai juntami važiuojant aukštesne pavara. Tuo metu „prašoka“ užrakinimo mechanizmas, kuris yra tarsi atleistos sankabos mechaninėje transmisijoje analogas. Jei jis praslysta - atsiranda nemaloni vibracija. Kaip taisyklė, ji dažniausiai juntama aukščiausia ar priešpaskutine pavara. Taip pat labiau pastebima, kai automobilio mazgai jau yra įšilę.
Tokiu atveju reikalingas brangus pavarų dėžės remontas, už kurį teks pakloti maždaug 600-700 eurų. Tiksli kaina priklauso nuo konkretaus modelio, tačiau meistras pataria tokiu atveju visuomet keisti tepalus ir filtrą. Anot pašnekovo, vis dar pasitaiko klientų, kurie nekreipia dėmesio į rekomendaciją keisti tepalus. Jiems netgi nerūpi, kad tokiu atveju negaus siūlomos pusės metų garantijos. Įsivaizduokite: žmogus perka hidraulinį valdymo bloką, kadangi automobilis prastai važiuoja, tačiau atsisako keisti tepalų ir filtro. Jis sutaupo, tarkime, 120 eurų, bet tik laiko klausimas, kada vėl reikės remonto, nes valdymo blokas ir sugedo būtent todėl, kad buvo nekeisti tepalai.
3 pagrindinės vibracijos atsiradimo automobilyje priežastys | AUTODOC
tags: #del #kokios #priezasties #automobilis #vaziuoja