Nagrinėjamoje byloje svarstomas klausimas dėl bankroto byloje paskirtos baudos panaikinimo, kilusios dėl buvusiam įmonės vadovui G. B. nepateikus visų reikiamų dokumentų nemokumo administratoriui. Šis atvejis atskleidžia buvusių įmonių vadovų atsakomybę ir pareigas bankroto procese, net ir esant objektyvioms aplinkybėms, tokioms kaip komandiruotės.
I. Ginčo esmė ir pirmosios instancijos teismo sprendimas
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Az investment“ ir paskyrė nemokumo administratorę A. J. Vadovams buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo datos, per kurį jie privalėjo perduoti administratoriui visą turtą, dokumentus ir kitą su veikla susijusią informaciją. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d.
Nemokumo administratorė 2023 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu skirti baudą buvusiam vadovui G. B. už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos (įmonės dokumentų neperdavimo) nevykdymą. G. B. prašė atmesti šį prašymą.
2023 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismas paskyrė G. B. 200 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. G. B. 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, argumentuodamas, kad jis suteikė įgaliojimą auditoriui Č. M. perduoti dokumentus, o administratorė buvo informuota apie galimybę juos atsiimti. Jis nurodė, kad administratorė atsisakė atvykti dokumentų priėmimui, nurodydama, kad dokumentai turi būti pristatyti nurodytu adresu iš anksto suderinus datą ir laiką, ir papildomai prašė paruošti detalų perdavimo-priėmimo aktą. Auditorius, manydamas, kad administratorė vilkina dokumentų perdavimą, išsiuntė visus dokumentus registruota pašto siunta. G. B. teigė, kad visi dokumentai yra perduoti ir įpareigojimai įvykdyti.
Nemokumo administratorė pateikė nuomonę, kad prašyti dokumentų perdavimo-priėmimo akto patikslinimo yra būtina, siekiant suprasti, kokie dokumentai yra perduodami, o G. B. ar jo įgaliotas asmuo nepateikė atsakymo į šį prašymą.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi netenkino G. B. prašymo dėl baudos panaikinimo. Teismas pabrėžė, kad įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti dokumentų, tenka valdymo organams. Teismas konstatavo, kad buvusio vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia iškėlus bankroto bylą ir jis privalo aktyviai bendradarbiauti su administratoriuje ir teismu. Kadangi G. B. nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų dokumentų perdavimą (pvz., perdavimo-priėmimo akto), teismas nepripažino įpareigojimų įvykdytais ir nebuvo pagrindo naikinti paskirtą baudą.
II. Atskirojo skundo argumentai ir apeliacinės instancijos teismo vertinimas
G. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir panaikinti jam paskirtą baudą. Jis argumentavo, kad jo komandiruotės trukdė laiku perduoti dokumentus, o administratorės reikalavimai buvo pertekliai ir vilkino procesą. Jis taip pat teigė, kad administratorė atsisakė priimti dokumentus, siųstus registruota pašto siunta, taip trukdydama procesą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal G. B. atskirąjį skundą, patikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas atsisakė priimti naujus įrodymus, pateiktus kartu su atskiruoju skundu, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, kuris riboja naujų įrodymų teikimą apeliacinėje instancijoje.
Nagrinėjant bylą buvo remiamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 57 straipsnio 1 dalimi, numatančia buvusių vadovų pareigą perduoti visus juridinio asmens dokumentus nemokumo administratoriui. Taip pat buvo remiamasi CPK nuostatomis dėl baudų skyrimo ir panaikinimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas G. B. argumentus dėl komandiruotės ir administratorės veiksmų, konstatavo, kad G. B. nepateikė pakankamų įrodymų, jog egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios jam įvykdyti teismo įpareigojimą. Tai, kad jis buvo komandiruotėje, savaime nepanaikina jo pareigos pasirūpinti dokumentų perdavimu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad administratorės prašymas patikslinti perdavimo-priėmimo aktą yra pagrįstas, siekiant užtikrinti tinkamą dokumentų identifikavimą.
Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. B. nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog visi įmonės dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei. Bylos duomenys nerodė, kad būtų buvęs sudarytas ir pateiktas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti, kokie dokumentai ir kokiu laikotarpiu buvo perduoti.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. B. nepagrindė, jog įvykdė visus jam nustatytus įpareigojimus. Todėl nebuvo pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo paskirtą baudą.
III. Teisiniai principai ir buvusio vadovo atsakomybė bankroto byloje
Bylos nagrinėjimas pabrėžia buvusio įmonės vadovo atsakomybę bankroto procese. Net ir pasibaigus jo tiesioginiams įgaliojimams, vadovas privalo aktyviai bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi ir teismu, vykdyti jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės dokumentų ir turto perdavimu.
JANĮ 57 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą su veikla susijusią informaciją. Ši pareiga yra svarbi siekiant užtikrinti sklandų bankroto procesą ir apsaugoti kreditorių interesus.
Teismų praktika rodo, kad jei valdymo organai nepateikia dokumentų dėl objektyvių priežasčių, bauda gali būti panaikinta, tačiau įrodinėjimo našta tenka patiems valdymo organams. Komandiruotės, nors ir gali būti objektyvi aplinkybė, ne visada laikomos pakankamu pagrindu atleisti nuo atsakomybės, ypač jei nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių dokumentų perdavimui užtikrinti.
Svarbu pažymėti, kad dokumentų perdavimo-priėmimo akto tinkamas parengimas ir pasirašymas yra esminis elementas, patvirtinantis pareigos įvykdymą. Administratorės teisėti reikalavimai dėl akto detalizavimo yra pagrįsti, siekiant užtikrinti, kad būtų perduoti visi reikalingi dokumentai ir būtų aišku, kokie dokumentai yra perduodami.
Bylos kontekste taip pat svarbu paminėti, kad vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine apskaita ir mokestinių prievolių vykdymu yra nuolatinė ir tęsiasi visą įmonės veiklos laikotarpį. Tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir mokestinių prievolių vykdymas yra esminiai veiksniai, galintys padėti išvengti ne tik baudų ir delspinigių, bet ir civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą.
Kokie yra privatumo ribojimai fizinio asmens bankroto byloje?
Apibendrinant, šis atvejis iliustruoja, kad buvę įmonių vadovai turi aktyviai vykdyti savo pareigas bankroto procese, net ir susidūrę su išoriniais veiksniais, tokiais kaip komandiruotės. Tinkamas dokumentų perdavimas ir bendradarbiavimas su nemokumo administratoriumi yra būtini, siekiant išvengti papildomų sankcijų.
tags: #del #paskirtos #baudos #panaikinimo #bankroto #byloje