Eismo įvykiai ir automobiliai yra neišvengiamas derinys. Per metus užfiksuojame apie 300 eismo įvykių, į kuriuos patenka mūsų autoparko automobiliai. Didžioji dalis šių įvykių - smulkūs, tačiau pasitaiko ir rimtesnių avarijų. Vis tik didžiausia problema kyla ne dėl pačios žalos, o dėl to, kad žmonės kartais nežino, ką daryti patekus į eismo įvykį ir priima ne visada tinkamus sprendimus.
Svarbiausia taisyklė patekus į eismo įvykį su išnuomotu automobiliu - jokiu būdu nepasišalinti iš įvykio vietos, net jei situacija atrodo nereikšminga. Jeigu kliudėte kitą automobilį ar turtą, pavyzdžiui, tvorą, ir savininko nėra vietoje, negalima tiesiog palikti telefono numerio ir išvažiuoti. Tokiu atveju būtina pranešti policijai - net jei ji neatvyks, pats įvykio faktas bus užfiksuotas. Priešingu atveju vėliau tai gali būti traktuojama kaip pabėgimas iš įvykio vietos. Lygiai ta pati taisyklė galioja, jei vairuotojas išnuomotą automobilį randa aikštelėje apibraižytą - tai irgi būtina užfiksuoti paskambinus policijai.
Kai įvykyje dalyvauja du vairuotojai, galioja įprasta taisyklė - jei abi pusės sutaria dėl aplinkybių, pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai kartais bando patys įvertinti, ar žala „pakankamai didelė“, kad kviestų policiją. Problema ta, kad to objektyviai įvertinti vietoje beveik neįmanoma. Todėl jei kyla bent menkiausia abejonė - geriau kviesti policiją.
Pasitaiko atvejų, kai mūsų klientai pirmiausia skambina ne policijai, o mums. Tokiais atvejais skubame įvertinti, ar nenukentėjo eismo įvykyje dalyvavę žmonės, padedame nusiraminti ir patariame nedelsiant kviesti pareigūnus.
Pasitaiko, kad vairuotojai klaidingai vertina kartu su automobilio nuoma įsigytą papildomą draudimą - esą jis leidžia nesilaikyti įprastų procedūrų atsitikus eismo įvykiui. Net ir turint nulinę franšizę ar pilną draudimą, jis galioja tik tada, kai laikomasi taisyklių. Jei po įvykio nepranešama policijai, nepildoma deklaracija ar pasišalinama iš įvykio vietos, draudimas gali paprasčiausiai nebegalioti.
Pakaitinio automobilio galimybė
Patekus į eismo įvykį su išnuomotu automobiliu vairuotojas gali gauti ir pakaitinį automobilį. Tai priklauso nuo avarijos pasekmių ir sutarties sąlygų. Jeigu automobilis po įvykio lieka techniškai tvarkingas ir saugus naudoti toliau, pakaitinis automobilis dažniausiai nėra suteikiamas. Bet jei juo nebegalima saugiai važiuoti - pavyzdžiui, neveikia žibintai ar yra rimtesni pažeidimai - tuomet automobilis keičiamas į kitą. Įprastai stengiamės parinkti panašaus modelio, kėbulo ar pavaros tipo automobilį, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Ilgalaikės nuomos klientams ši paslauga dažnai būna įtraukta į sutartį kaip papildoma.
Įprastai pakaitiniu automobiliu galima naudotis tiek, kiek trunka taisomo automobilio remontas. Tai - vienas esminių skirtumų lyginant su draudimo įmonių siūlomais pakaitiniais automobiliais, kurių naudojimo laikas yra labiau ribojamas.
Mažai kas žino, kad kai kuriais atvejais pakaitinio automobilio išlaidas gali padengti eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudimas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų nuosavą automobilį apgadino kitas vairuotojas ir nebegalite toliau juo naudotis, kol šis bus remontuojamas, kaltininko draudimas gali kompensuoti pakaitinio automobilio išlaidas. Tačiau praktikoje žmonės tuo retai pasinaudoja.
Vis dėlto reikia perspėti, kad pakaitinio automobilio išlaidų kompensavimo procesas gali būti sudėtingesnis, nei tikimasi. Įprastai draudikai vertina, kada prasideda taisomo automobilio remontas, kiek jis trunka, ar pakaitiniu automobiliu pasirinktas modelis atitinka kriterijus - tad pirmiausia visas sąlygas reikėtų aptarti su draudimo bendrove.
Užsienyje - mažiau improvizacijos
Nuomojantis automobilį užsienyje galioja tie patys principai, vis tik palaikyti ryšį su automobilių nuomos bendrove yra gerokai svarbiau. Užsienyje pirmas žingsnis po eismo įvykio - skambinti nuomos bendrovei nurodytu pagalbos numeriu. Jis visada būna pateiktas dokumentuose ar ant automobilio raktelio. Jokiu būdu nereikia bandyti spręsti situacijos savarankiškai, ypač jei nesate tikri dėl vietinių eismo taisyklių.
Daugelyje Europos šalių eismo įvykių deklaracija yra vienodo formato, todėl svarbiausia - ją užpildyti, padaryti nuotraukas ir informuoti nuomos bendrovę. Svarbiausia - nepasišalinti iš įvykio vietos, nes pasekmės gali būti daug rimtesnės nei pati žala.
Jei kelionės užsienyje metu patekote į situaciją, kai nuomotas automobilis buvo apgadintas, ar jūs pats netyčia apgadinote kitą transporto priemonę ar turtą, atsakomybė dėl žalos gali pasiekti net ir po pusmečio ar metų. Tad visais atvejais geriau atvirai bendrauti su nuomos bendrove.
Dažnos vairuotojų klaidos ir jų pasekmės
Dauguma eismo įvykių nutinka dėl žmogaus klaidų. Vienas dažniausių pažeidimų yra naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais rankomis vairuojant. Tai ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir sukelia realų pavojų tiek vairuotojui, tiek jo keleiviams. Policija primena, kad transporto priemonės vairavimas ir naudojimasis mobiliuoju įrenginiu - nesuderinamas dalykas. Antrą kartą su telefonu rankose pakliuvus laukia ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas iki 3 mėnesių.
Kartais kyla tokių eismo įvykių, kurių niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti, tik tuo, jog vairuotojas greičiausiai naudojosi telefonu, nematė ir nestebėjo eismo. Tokiose situacijose savo nusižengimą pripažįsta tik vienetai. Dėl per mažo prisipažįstančiųjų skaičiaus sunku pasakyti, kokia yra vidutinė eismo įvykių žala, kurią sukėlė neatsakingas vairuotojo elgesys, bet svarbu nepamiršti, jog yra ne tik pinigai, bet ir moraliniai aspektai. Kalbant apie to vairuotojo saugumą ir sveikatą, labai svarbu nukentėję asmenys - tai gali būti vairuotojas, į kurį atsitrenkta, pėsčiasis, motociklininkas, dviratininkas - bet kas. Vidutiniškai žala sveikatai eismo įvykiuose perlipa 2 000 eurų ir matome tikrai skaudžių sužalojimų, kurie tą kaltąjį vairuotoją turėtų labai ilgai moraliai persekioti, ypač, jeigu jis pats supranta, jog eismo įvykis įvyko todėl, kad buvo atrašoma žinutė. Kaltės jausmas turėtų būti sunkiai pakeliamas ir labai ilgas.
Apgaulingas įsitikinimas, esą „man taip nenutiks“, nepadeda išvengti nelaimių. Žmogaus protas linkęs kurti saugumo iliuziją: vairuodami dažnai jaučiamės patyrę, pakankamai atsargūs ir kontroliuojantys situaciją, todėl nuvertiname rizikas. Tačiau realybė rodo, kad eismo įvykiai dažniausiai nutinka ne išskirtinėmis aplinkybėmis, o kasdienėse, gerai pažįstamose situacijose, kuriose jaučiamės labiausiai užtikrinti. Psichologijoje tai vadinama nepagrįstu optimizmu - polinkiu nuvertinti asmeninę riziką ir pervertinti gebėjimą kontroliuoti situaciją. Toks mąstymas ypač pavojingas kelyje, nes mažina budrumą ir skatina rizikingą elgesį: „tik trumpam žvilgtelėsiu“, „tik greitai atrašysiu“, „spėsiu sureaguoti“.
Kiekvienas vairuotojas turi sąmoningai pasirinkti būti dėmesingas kelyje. Vairuodami nemažai sprendimų priimame automatiškai, net nesusimąstydami, ypač tuose kelio ruožuose, kuriais dažnai važiuojame ir manome juos puikiai žinantys. Tačiau atsakingai vairuoti reiškia ne tik reaguoti į jau susiklosčiusią situaciją, bet ir gebėti ją numatyti - stebėti aplinką, vertinti kitų eismo dalyvių elgesį, suvokti greitį, atstumus ir įsivertinti galimas rizikas. Būtent prognozavimas dažnu atveju leidžia išvengti pavojingų situacijų dar prieš joms tampant nelaimėmis. Neleiskite, kad žmogaus gyvybė taptų akimirkai nukreipto dėmesio kaina.
Ekspertai pataria, kai išvengti eismo įvykių važiuojant slidžia kelio danga
Statistika nedžiugina: šiemet didėjo ne tik nelaimių, tačiau ir žuvusiųjų keliuose skaičius. Pirminiais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 72 žmonės. Pagrindinės eismo įvykių priežastys metai iš metų nekinta - vairuotojai nepaiso pirmenybės taisyklių, nepasirenka saugaus važiavimo greičio ar viršija leistiną greitį, nesilaiko saugaus atstumo. Tačiau už visų šių formuluočių dažnai slypi paprasta tiesa - vairuotojų neatidumas ir dėmesio stoka.
Norint, kad judėjimas būtų saugesnis visiems eismo dalyviams, svarbu diegti inžinerines priemones, didinančias eismo saugą. Nors saugumui kelių bei gatvių infrastruktūra turi reikšmingos įtakos, statistika rodo, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų. Greičio kontrolės įrenginiai, greičio mažinimo kalneliai ar saugumo salelės gali paskatinti pristabdyti rizikingose vietose, tačiau žmonių gyvybių neišgelbės, jei vairuotojai jų net nepastebės ir nesumažins greičio.
Važiuojant 90 km/val. greičiu, per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 25 metrus. Net ir trumpas žvilgtelėjimas į telefoną, dairysimasis per langą ar mėgstamos radijo stoties paieška atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio maždaug 3 sekundėms - per jas automobilis spės nuvažiuoti apie 75 metrus. Kiekviena sekundė gali būti lemtinga, jei būtent tuo metu prieš automobilį atsiras kliūtis ir vairuotojas nespės laiku sureaguoti.
| Pagrindinės eismo įvykių priežastys Lietuvoje | Statistika (pirminiais duomenimis) |
|---|---|
| Žuvusiųjų skaičius | Padidėjo (per pirmąjį pusmetį - 72) |
| Eismo įvykių skaičius | Padidėjo |
| Sužeistųjų skaičius | Padidėjo |
| Dažniausios priežastys | Nepaisoma pirmenybės taisyklių, nepasirenkamas saugus greitis, viršijamas greitis, nesilaikomas saugus atstumas |
| Pagrindinė visų priežasčių šaknis | Vairuotojų neatidumas ir dėmesio stoka |
Rugsėjo 18 d. paskelbta Europos diena be žuvusiųjų keliuose. Pagrindinis jos tikslas - kiekvieno eismo dalyvio atsakingas elgesys kelyje ir pastangos siekiant išvengti beprasmių žūčių.