Musulmonams Koranas yra gyvenimo vadovas, kuriame pateikiami mokymai, įstatymai ir principai, kurių musulmonai stengiasi laikytis.
Terengganu valstijoje Malaizijoje įsigaliojo naujos taisyklės, kurios sugriežtina bausmes už praleistas penktadienio maldas. Pagal šariato teisę, musulmonai vyrai, be pateisinamos priežasties praleidę penktadienio pamaldas, gali sulaukti iki dvejų metų kalėjimo arba piniginės baudos. Šios naujosios taisyklės buvo paskelbtos pirmadienį valdančiosios konservatyvios Pan-Malaizijos islamo partijos (PAS).
Už pirmą kartą praleistas maldas gresia iki 3 tūkstančių ringgitų (apie 525 svarų sterlingų) bauda, įkalinimas arba abu kartu. Terengganu valstijos vykdomosios tarybos narys Muhammadas Khalilas Abdul Hadi pareiškė, kad bausmės bus taikomos tik kraštutiniu atveju.
„Šis priminimas yra svarbus, nes penktadienio maldos yra ne tik religinis simbolis, bet ir paklusnumo išraiška tarp musulmonų. Todėl bausmė bus taikoma tik tada, kai priminimai bus ignoruojami tų, kurie apleidžia šią pareigą“, - jis sakė dienraščiui Berita Harian.
Valstijos valdžia planuoja kabinti plakatus prie mečečių, kad primintų tikintiesiems apie šią pareigą, o įgyvendinimą prižiūrės viešos ataskaitos bei religinės patrulių operacijos kartu su Terengganu islamo reikalų departamentu.
Ši iniciatyva yra dalis platesnių PAS pastangų sustiprinti šariato įstatymų taikymą keturiose Malaizijos valstijose, kurias partija kontroliuoja. Terengganu valstijoje PAS valdo visus 32 įstatymų leidžiamojo susirinkimo mandatus, todėl opozicijos čia nėra.
Panašias pastangas matė ir kaimyninė Kelantano valstija, kuri 2021 metais siekė išplėsti šariato baudžiamąją teisę, įtraukdama tokias veikas kaip lošimas, kraujomaiša ar viešas priekabiavimas.
Malaizijoje galioja dviguba teisinė sistema: islamas yra oficiali religija, o šariato teismai turi jurisdikciją asmens ir šeimos klausimais musulmonams, kurie sudaro apie du trečdalius šalies, turinčios 34 milijonus gyventojų.
Žmogaus teisių gynėjų kritika ir pilietinių laisvių klausimai
Nauja tvarka sulaukė aštrios kritikos tarptautiniu mastu. Organizacijos Asia Human Rights and Labour Advocates direktorius Philas Robertsonas pareiškė, kad tokie įstatymai „suteikia blogą vardą islamui“.
Pasak jo, tikėjimo laisvė taip pat reiškia ir laisvę netikėti ar nedalyvauti religiniuose ritualuose, todėl valdžios sprendimas „yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas“.
Tuo tarpu Terengganu valdžia pabrėžia, kad šios nuostatos galios kaip paskutinė priemonė, o svarbiausia - skatinti sąmoningumą. Pareigūnai teigia, kad baudos skirtos tik tiems, kurie atkakliai atsisako laikytis religinių prievolių, nepaisant priminimų.
Tačiau žmogaus teisių gynėjai primena, kad šariato teisinio reguliavimo nuolat kelia klausimų dėl pusiausvyros tarp religinių taisyklių ir pilietinių laisvių Malaizijoje.
Religinė laisvė nusveria pilietines laisves | Vivien Hasan | 1 dalis iš 6
Laisvės atėmimo ir piniginės baudos kaip baudžiamoji priemonė
Laisvės atėmimo bausmė skiriama tik kaip savarankiška bausmė, kai dėl padaryto nusikaltimo sunkumo ir kaltininko asmenybės pavojingumo būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Taikoma, kai bausmės tikslo pasiekti kitomis (švelnesnėmis) priemonėmis neįmanoma.
Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti laisvės atėmimo bausmės paskyrimo motyvai, jei baudžiamojo įstatymo sankcija nustato ir kitas alternatyvias bausmes. Laisvės atėmimo bausmė gali būti terminuota arba iki gyvos galvos.
Terminuotos laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinis asmens izoliavimas, turinį - tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialių teisių ir pareigų nustatymas. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė - viena kriminalinių bausmių, skiriama nusikaltimą padariusiam asmeniui, ji neribojama terminais, ją skiriant ir vykdant nekeliamas uždavinys pataisyti nuteistąjį.
Laisvės atėmimo bausmes baudžiamuosiuose įstatymuose turi nustačiusios visos pasaulio valstybės. Pavyzdžiui, Vokietijos baudžiamasis kodeksas (1975) nustato terminuotą (nuo 1 mėnesio iki 15 metų) ir iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos šioje valstybėje yra sąlyginis - atlikus ne mažiau kaip 15 metų paskirtosios laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės teismas tam tikromis sąlygomis gali atidėti neatliktosios bausmės dalies vykdymą.
Laisvės atėmimo bausmė Vokietijoje vykdoma atvirojo ir uždarojo tipo penitencinėse įstaigose. Švedijoje mažiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė yra 15 parų, didžiausia - 20 metų; yra ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Prancūzijos baudžiamasis kodeksas (1992) nustato šias laisvės atėmimo bausmės rūšis: laisvės atėmimas arba įkalinimas iki 15 metų, laisvės atėmimas arba įkalinimas iki 30 metų, laisvės atėmimas arba įkalinimas iki gyvos galvos.
Terminuoto laisvės atėmimo ir terminuoto įkalinimo žemiausia riba - 10 metų, už baudžiamuosius nusižengimus - nuo 6 mėnesių. Prancūzijoje suaugę nusikaltėliai laisvės atėmimo bausmę atlieka centriniuose ir vietiniuose kalėjimuose, nepilnamečiai teisės pažeidėjai - specialiosiose pataisos įstaigose.
Pagal Danijos baudžiamąjį kodeksą (1930) laisvės atėmimo bausmė yra 2 rūšių: įprasta ir švelni (negriežta), konkretus laisvės atėmimo laikas nustatomas teismo nuosprendžiu. Švelnus laisvės atėmimas skiriamas nuo 7 dienų iki 6 mėnesių, bet dažniausiai neviršija 60 dienų, įprastas laisvės atėmimas skiriamas nuo 30 dienų iki 16 metų arba iki gyvos galvos.
Lietuvoje pirmą kartą laisvės atėmimo bausmė (areštas) paminėta Pirmajame Lietuvos Statute (1529). Nei šiame, nei Antrajame Lietuvos Statute (1566) nebuvo reglamentuota laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka. Kalėjimo bausmei atlikti nebuvo skirta specialių patalpų.
1592 Seimo sudaryta komisija Trečiajam Lietuvos Statutui (1588) pataisyti papildė jį tam tikrais straipsniais (pvz., straipsniu Dėl šlėktystės įprastas laisvės atėmimas skiriamas nuo 30 dienų iki 16 metų arba iki gyvos galvos. įrodymo buvo nustatyta bausmė - nukentėjusiajam įrodžius, kad jis yra bajoras, kaltininkas turėdavo sėdėti prie pilies teismo esančiame kalėjime 12 savaičių ir sumokėti už apkalbą baudą).
Lietuvos vyriausybė 1919 paliko galioti 1903 Rusijos baudžiamąjį statutą. Baudžiamojo statuto įvedimo įstatymas pakeitė statute įtvirtintą sistemą ir nustatė šias laisvės atėmimo bausmės rūšis: sunkiųjų darbų kalėjimą, paprastą kalėjimą, areštą ir piniginę baudą. Šiame įstatyme nurodoma, kad statute numatyta mirties bausmė pakeičiama kalinimu iki gyvos galvos (1920 mirties bausmė vėl įvesta). Sunkiųjų darbų kalėjimas skiriamas nuo 4 iki 15 metų arba iki gyvos galvos.
1940-41 ir 1944-61 buvo taikomas Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas. 1941-44 galiojo įstatymai, taikyti iki 1940 SSRS okupacijos.
Pagal 2003 įsigaliojusį Baudžiamąjį kodeksą laisvės atėmimo bausmė skiriama tik už nusikaltimus; jame terminuota laisvės atėmimo bausmė nustatyta 318 sankcijų; ji gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų. Jei neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, laisvės atėmimo bausmė gali būti paskirta iki 25 metų.
Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, terminuotą laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti, jei yra pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jei nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai laisvės atėmimo bausmė skiriama nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo (atlikimo) tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (2002, įsigaliojo 2003). Teismas nustato, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks terminuotą laisvės atėmimo bausmę: pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose ar atvirosiose kolonijose.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nustatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 12 straipsnių sankcijų. Iki 2019 pagal galiojusį reglamentavimą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimas reiškė įkalinimą visam likusiam gyvenimui (nuteistojo teisinė padėtis galėjo būti švelninama tik patenkinus malonės prašymą, priimant įstatymą dėl amnestijos arba atleidžiant nuo bausmės dėl ligos).
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002) klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą (teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas, t. p. šaukiamas nuteistasis, nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas).
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka pataisos įstaigose. Pirmuosius 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį ir saugumo reikalavimus ir esant kalėjimo administracijos teikimui, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bet nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vienus metus iki terminuoto laisvės atėmimo bausmės pabaigos taikoma sustiprinta socialinė reabilitacija (intensyvus rengimas paleidimui iš pataisos įstaigos, taikant sustiprintus socialinės reabilitacijos veiksmus ir priemones). Nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos t. p.
Vilniuje finansiniais nusikaltimais įtariamas verslininkas Vilhelmas Germanas teisme siekia panaikinti už pareigūno įžeidimą ir vardo pažeminimą jam skirtą 90 eurų baudą. Šią piniginę baudą vasario 19 d., kuomet V. Germanas dar buvo suimtas, jam skyrė Lietuvos kalėjimų tarnyba. V. Germanas šią nuobaudą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas posėdį dėl skundo ketino surengti trečiadienį, tačiau jis neįvyko. Skundas bus nagrinėjamas balandžio 3 d., Eltą informavo teismo atstovas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Giedrius Janonis. Vasario 16 dieną V. Germanas buvo išleistas iš Kauno kalėjimo, jis nelaisvėje išbuvo 16 mėnesių.
Vilniaus apygardos teismas netenkino prokuroro prašymo pratęsti V. Germanui taikytą suėmimą. Įtariamajam buvo pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės, tai yra intensyvi priežiūra 6 mėnesiams ir 1 mln. eurų užstatas. Šį sprendimą prokuratūra buvo apskundusi Apeliaciniam teismui, tačiau pastarasis skundo netenkino.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, įtariamasis gali būti laikomas suimtas ne ilgiau nei 18 mėnesių. Pagal įstatymus, kardomajame suėmime praleistas laikas yra įskaitomas į laisvės atėmimo bausmės laiką, jeigu tokią bausmę paskiria teismas. Skiriant piniginę baudą kaip bausmę, suėmimo dienos prilyginamos tam tikram baudos dydžiui.
ELTA primena, kad teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos iš viso įtarimai pareikšti 7 asmenims, kurie buvo sulaikyti. Kaip skelbta, buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technika ir elektroninė informacija, kriptovaliutos ir turtas, meno dirbiniai. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Anot Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimo. Nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023-2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų. Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Jų suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, įtarimai buvo pareikšti ne tik V. Germanui, bet ir jo vaikų motinai Ievai Trinkūnaitei, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui. M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė - vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu kilusio skandalo tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.
