Draudimo bendrovės ir teisės ekspertai pabrėžia, kad civilinė atsakomybė yra svarbi kiekvienam asmeniui, siekiant apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, atsirandančių dėl netykinių veiksmų, padarytų trečiosioms šalims. Tai apima žalą sveikatai, gyvybei ar turtui. Nors dažnai susiduriama su kasdienėmis situacijomis, tokiomis kaip augintinių sukeltos problemos ar buitinės nelaimės, svarbu nepamiršti ir apie žalą gamtai, kurios atsakomybė ir jos reglamentavimas kelia nemažai diskusijų.
Civilinės atsakomybės draudimas: apsauga nuo nenumatytų išlaidų
Civilinės atsakomybės draudimas yra draudimo priemonė, padedanti apsisaugoti nuo nuostolių, kuriuos gyventojas ar įmonė sukelia trečiosioms šalims netyčiniais veiksmais. Šis draudimas kompensuoja žalą, padarytą kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, asmenų turtui. Draudimo ekspertė Aušra Puodžiūnienė iš „ERGO Insurance“ Lietuvoje išskiria tipines situacijas, kai gyventojams ar įmonėms kyla civilinė atsakomybė.
Tarp dažnai pasitaikančių situacijų, kai žmonėms tenka neplanuotai padengti kitiems padarytą žalą, draudimo ekspertė įvardija pasivaikščiojimus su šunimis. Nesuvaldžius už pavadėlio vedamo šuns ir jam apkandžiojus sutikto praeivio augintinį ar patį praeivį, visuomet verta prisiminti apie kylančią civilinę atsakomybę. Žmogaus ar apkandžioto augintinio gydymas ir vaistai yra brangios išlaidos, kurias turėtų padengti kaltininko šeimininkas. Jei šis yra apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimu, jam išlaidas kompensuos draudimo bendrovė.
Tipinės situacijos dažnai susijusios su oro sąlygomis. Pavyzdžiui, vėjas nubloškė ant namo terasos laikomas lengvas kėdes, o šios apgadino kaimynų automobilį. Žinoma, kad kaimynas be išlygų prašys nuostolių padengimo, kuriuos kaltininkui kompensuotų asmens civilinės atsakomybės draudimas. Nuo įmonės pastato nukritus varvekliui ant praeivio galvos, atsakomybė už netinkamą pastato priežiūrą kiltų įmonei, kuri atsakinga už pastato valdymą. Žalą kompensuotų draudikas, jei įmonė būtų apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu.
Išskirtinė situacija, kurią prisimena „ERGO Insurance“ atstovė, yra nutikusi draudimą turėjusio žmogaus namuose. Užsukus svečiui, jam ant galvos nukrito šviestuvas. Namų šeimininkui civilinės atsakomybės draudimas buvo didžiulė pagalba - taip jis galėjo tinkamai pasirūpinti svečio gydymu.
Panašių nuostolių gali išvengti ir įmonės. Pavyzdžiui, baldininkams montuojant pagamintus baldus užsakovo bute ir dėl prakirsto vamzdžio užliejus žemiau esančius gyventojus, šiuos nuostolius padengtų įmonės turimas civilinės atsakomybės draudimas.
Per šiuos metus „ERGO Insurance“ pagal civilinės atsakomybės draudimą įmonėms ir gyventojams atlygino nuostolių už daugiau negu 350 tūkst. eurų.
„Mūsų klientai pasakoja, kad tokiose istorijose draudimas jiems visų pirma išsaugo gerus santykius su draugais ir kaimynais. Retas nori ir gali skirti kelis tūkstančius eurų neplanuotoms išlaidoms padengti, o derybos dėl žalos padengimo tik dar labiau gadina santykius“, - priduria A. Puodžiūnienė.
Reikalavimas atlyginti žalą: kada ir kaip?
Žmogui pravartu išmanyti ne tik tai, kada jis gali pasinaudoti turimo civilinės atsakomybės draudimo nauda, bet ir tuos atvejus, kai jis pats gali reikalauti padarytos žalos kompensavimo. Kaip pasakoja A. Puodžiūnienė, tipinių situacijų gausu tiek buityje, tiek kelionėse atostogų metu.
Artėjant slidinėjimo sezonui, draudimo ekspertė šio žiemos sporto entuziastams primena, kad civilinės atsakomybės draudimas gali praversti nemaloniais atvejais, kai dėl nekontroliuojamų aplinkybių slidinėjimo trasoje slidininkas pridaro rūpesčių kitiems. Tarkime, jei slidinėjant į jus atsitrenkė ir sužalojo kitas slidininkas - turite teisę kreiptis į jį dėl žalos atlyginimo.
Ypač gerai pažįstamos buto užliejimo istorijos, kurios nutinka nepriklausomai nuo sezono. Trūkęs vandentiekio vamzdis, vandenį leidžianti skalbimo mašina ar tualeto žarnelė neretai pridaro rimtų bėdų, kuomet užliejamas žemesnio aukšto gyventojų butas. Ne paslaptis, kad užliejus kaimynų butą gali pablogėti ir tarpusavio santykiai. Tačiau, jei patirtus nuostolius atlygina nesusijusi pusė - pavyzdžiui, draudimo bendrovė, tai nuostolių nepatiria nei žalos pridaręs asmuo, nei ją patyręs, todėl niekas nesijaučia nejaukiai.
Nenumatytas aplinkybes dažnai sukelia ir vaikai. Bendrame kieme dviračiu besivažinėjantys mažieji geba apgadinti kaimynų automobilius, o šių savininkai turi teisę reikalauti padarytos žalos kompensavimo.
Galiausiai draudikė primena, būna situacijų, kad dėl žalos atlyginimo galima kreiptis ne tik į fizinį, bet ir juridinį asmenį. Jei paslydote įmonės biure ant šlapių grindų ir susižalojote - už tai atsakinga įmonė, nesiėmusi veiksmų, kad tokia nemaloni situacija neįvyktų. Kita situacija - apsinuodijote restorane maistu. Abiem atvejais nukentėjusio žmogaus gydymo išlaidas turi padengti įmonė ir restoranas.
Atsakomybė už žalą gamtai: teisiniai aspektai ir iššūkiai
Nors civilinės atsakomybės draudimas apima žalą, padarytą žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui, svarbu aptarti ir žalą gamtai. Teisės aktai, tokie kaip Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, numato atsakomybę už aplinkos teršimą ir žalą gamtai. Pavyzdžiui, 2021 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 13941) buvo pakeistas Aplinkos apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas, griežtinant atsakomybę už aplinkos teršimą.
Pagal šiuos pakeitimus, pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat turtui ir aplinkai. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos.
Teisėja dr. Aušra Dambrauskienė pažymi, kad gamta ir jos objektai nėra klasikiniai nukentėjusieji baudžiamajame procese, todėl jai padaryta žala negali būti priskiriama griežtai nei prie turtinės, nei prie neturtinės žalos. Praktikoje daugiausia problemų kyla nustatant, kokia ir kokio masto žala buvo padaryta šiam netradiciniam nukentėjusiajam. Ji pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), kai kitos poveikio priemonės (pvz., civilinė, administracinė atsakomybė) yra nepakankamos.
Prioritetine teisinės atsakomybės už aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus rūšimi turėtų būti laikoma administracinė atsakomybė, o tik išimtiniais atvejais, kai pažeidimai yra rimti ir sukelia didelę žalą aplinkai, asmenims, visuomenei ar valstybei, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Problemų atribojant nusikaltimus nuo administracinės teisės nusižengimų kyla dėl neaiškiai apibrėžtų vertinamųjų požymių, tokių kaip „didelė žala“, „kiti sunkūs padariniai“.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė pastebi, kad, nors tyrimų aplinkos srityje spektras plečiasi, pagrindinis klausimas tiriant nusikalstamas veikas aplinkai yra žalos nustatymas. Aplinkai padarytos žalos materialinė išraiška skaičiuojama pagal nustatytas metodikas, tačiau kvalifikuojant nusikalstamas veikas būtina nustatyti, kaip apskaičiuota žala pasireiškia konkretiems aplinkos elementams ir įrodyti, kad neigiamas poveikis yra reikšmingas. Teisės aktuose trūksta aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti neigiamų padarinių mastą, o tai sukelia teisinio neapibrėžumo būseną.
Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos lektorė Daiva Bereikienė pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas kriminalizuoja ne bet kokius, o pavojingiausius aplinkos ir žmonių sveikatos pažeidimus. Tačiau taikant baudžiamąją atsakomybę už šiuos nusikaltimus, turi būti nustatytas straipsnyje įvardytų padarinių atsiradimas, pavyzdžiui, pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimas, didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymas ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsmė. Tai nėra paprasta užfiksuoti, ypač kai kalbama apie galimą pavojų ar grėsmę.
Nors tarptautinėje teisėje pripažįstama būtinybė užtikrinti aplinkos apsaugą teisinėmis priemonėmis, įskaitant baudžiamosios teisės priemones, svarbu atsižvelgti į tai, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas gali paneigti ar sumenkinti kitus visuomenei svarbius ekonominius ar socialinius interesus. Pernelyg didelis dėmesys aplinkosaugai, taikant baudžiamąją atsakomybę, gali būti neefektyvus dėl paties instituto nelankstumo ir didelių praktinio taikymo išlaidų. Todėl sprendžiant, kokiais atvejais baudžiamosios atsakomybės taikymas yra socialiai reikalingiausias, būtina įvertinti jos naudą ir galimybę pasiekti tikslus taikant kitas teisinės atsakomybės rūšis ar prevencines priemones.
Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurios griežtina įmonių ir gyventojų atsakomybę už aplinkos teršimą. Nuo 2024 m. įsigaliosiančios pataisos numato didesnes baudas įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką, kurios sieks iki 84 tūkst. eurų, priklausomai nuo išmetamų atliekų kiekio.
