Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui. Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos. Todėl draudikai primena, kokios priežastys lemia prievolę tokią žalą padengti iš savo kišenės ir kaip šių situacijų išvengti.
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi - turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada. „Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, taipogi pasišalina iš įvykio vietos. Nuostolius privaloma atlyginti ir tokiu atveju, jei automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas. Pavyzdžiui, turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje. Be to, pasitaiko atvejų, kai pastaroji nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją. Tuomet žalą taip pat privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas“, - apie priežastis kalba G. Matiukas.
Draudiko atstovas priduria, kad į minėtų aplinkybių sąrašą patenka ir situacijos, kai apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę. „Atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir netgi laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Tokių atvejų vidutinė išreikalauta suma pernai siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Tačiau didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams. Vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų“, - sako draudimo ekspertas.
Paklaustas, kaip minėtų situacijų išvengti, G. Matiukas pirmiausia akcentuoja vairuotojų atsakomybės jausmą. Jis, anot draudiko atstovo, būtinas ne tik norint apsisaugoti nuo eismo įvykių žalos atlyginimo, bet ir pačių nelaimių kelyje sukėlimo. „Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien 2020-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės išaugo net 33 proc., lyginant su to paties laikotarpio 2019 m. statistika. Tokios aplinkybės šalies keliuose kasmet lemia šimtus avarijų, dešimčių žmonių žūtis. Todėl neblaivių vairuotojų dalyvavimas eisme yra opi ir aktuali problema. Išgėrus prie vairo negalima sėsti ne tik dėl galimos žalos, kurią privalės atlyginti eismo įvykio kaltininkas. Neblaivūs vairuotojai grasina savo ir kitų eismo dalyvių saugumui bei gyvybei“, - pabrėžia G. Matiukas.
Visgi, anot draudiko atstovo, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems per eismo įvykį gali lemti ir švelnesnės aplinkybės. Todėl G. Matiukas dalinasi aktualiais prevenciniais patarimais. „Atkreiptinas dėmesys, jog vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis turi būti sudaryta tinkamai. Joje privalu nurodyti teisingą automobilio naudojimą, vairavimo stažą, pasirūpinti sutarties perrašymu parduodant transporto priemonę. Kartu svarbu nepamiršti ir laiku vykdyti įsipareigojimų. Praktika rodo - ir laiku mokamos draudimo įmokos leidžia išvengti didesnių nuostolių“, - sako G.
Civilinės atsakomybės draudimas, kitaip vadinamas privalomuoju vairuotojų draudimu, yra teisinė prievolė visiems, kurie turi transporto priemonę Lietuvoje. Šis draudimas užtikrina, kad įvykus eismo įvykiui dėl Tavo kaltės, bus atlyginta padaryta žala kitiems eismo įvykio dalyviams ir jų turtui.
Įvykus eismo įvykiui, svarbiausia žinoti, kad civilinės atsakomybės draudimas skirtas atlyginti žalą nukentėjusiems ir tai apima tiek asmenų sveikatai, tiek jų transporto priemonei ar kitam turtui. Draudimo bendrovė kompensuoja patirtas išlaidas pagal įstatymų nustatytas ribas.
Toliau užpildyk eismo įvykio deklaraciją. Jei neturi oficialios formos, gali surašyti deklaraciją ant švaraus popieriaus lapo, aiškiai pažymint visas aplinkybes ir eismo įvykio schemą arba užpildyti skaitmenine eismo įvykio deklaracija puslapyje: Draudimoivykiai.lt. Visgi, jei bent vienas eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs, sužalojami ar žūsta žmonės, nesutariama dėl kaltės, padaroma žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui, taip pat jei bent vienas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo ar teisės vairuoti dokumentų - policiją kviesti privaloma.
Apie eismo įvykį draudimo bendrovei turi pranešti per 3 darbo dienas. Kreiptis į draudimo bendrovę gali tiek pats kaltininkas, tiek nukentėjusysis. Jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios arba kyla ginčų, sprendimus dėl įvykio nagrinėja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Transporto priemonių draudikų sistema veikia taip, kad visi nukentėjusieji gautų priklausančią išmoką net ir tais atvejais, kai kaltininkas neturi galiojančio draudimo.
Keičiantis sezonui, neretai susiduriama su į padidėjusiu įvykių skaičiumi, vis dėlto, kad ir kokiomis panašiomis sąlygomis būtų įvykis - visi jie yra unikalūs. Kaip pavyzdžiui, draudikai pastebėjo, jog per pastaruosius penkerius metus buvo sukelta apie pusantaro tūkstančio įvykių su neapdraustomis transporto priemonėmis. Trečdalis visų šių eismo įvykių padaryta ne Lietuvoje. Remiantis kelių transporto priemonių registro duomenimis, neapdraustų transporto priemonių, kurios buvo įregistruotos Regitroje, sudarė dešimtadalis visų registruotų mašinų per pirmąjį šių metų ketvirtį. Vadinasi, kad buvo eksploatuojama net 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių.
Kaip teigia draudikai, privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių keliuose pasitaiko, nes neretai savininkai užsimiršta, praleidžia draudimo terminą, siekia sutaupyti arba tikisi išvengti sankcijų dėl draudimo neturėjimo ir rizikuoja važiuoti be jo.
Kaip pastebi Rimvydas Pocius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas, - „Patyrus eismo įvykį, papildomų nemalonumų turi abu vairuotojai - tiek vairavęs neapdraustą transporto priemonę, tiek nuo jo nukentėjęs. Mūsų patirtis rodo, kad neapdraustų transporto priemonių vairuotojai yra linkę imtis nesankcionuotų veiksmų - siūlo susitarti gražiuoju, pasirašyti neaiškius susitarimus. Dar vienas tipiškas scenarijus - žalą patyrusiems siūloma palaukti, kol kaltininkas apdraus savo transporto priemonę, ir tik tada registruoti eismo įvykį vėlesne data. Primygtinai patariame nepriimti tokių pasiūlymų ir nepasirašyti jokių fiktyvių eismo įvykių deklaracijų.
Kaip numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas - kai eismo įvykis yra sukeliamas neapdraustos transporto priemonės, nukentėjusiai pusei, žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Dažniausiai gyventojai retai susimąsto, jog Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol yra įregistruota ir nesilaikant šios prievolės gali būti taikoma administracinė atsakomybė bei bauda, ir nesvarbu ar transporto priemonė bus eksploatuojama eisme ar stovės garaže. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, tokio pobūdžio baudos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų, o nuo 2017 metų pradžios, šios baudos augo net 3,5 karto.
Todėl norime atkreipti dėmesį, jog patyrūs eismo įvykį su neregistruota transporto priemone, reikia laikytis įprastinės eismo įvykio deklaravimo procedūros - kviesti policijos pareigūnus ir fiksuoti eismo įvykį. Tokiu atveju, kai pareigūnai nustato faktą, kad kaltininkas, kuris sukėlė įvykį, buvo neapsidraudęs, nukentėjęs transporto priemonės savininkas su atitinkamais dokumentais per tris darbo dienas turi kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę Lietuvoje, kuri draudžia transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Taip bus užregistruojamas įvykis, įvertinti padaryti nuostoliai ir atlyginama žala nukentėjusios transporto priemonės savininkui.
Draudiminis įvykis - tai įvykis, kuriam atsitikus žalą atlygina draudimo bendrovė pagal jūsų sudarytą draudimo sutartį. Tai gali būti autoįvykis, vagystė, turto sugadinimas ar sveikatos sutrikimas. Supratimas, kaip elgtis tokioje situacijoje, padeda greičiau ir efektyviau išspręsti kilusius nuostolius. Tai yra įvykis, kuris atitinka draudimo sutarties sąlygas ir kuriam įvykus turite teisę į žalos atlyginimą. Pavyzdžiui, jei turite KASKO draudimą ir patekote į eismo įvykį - tai draudiminis įvykis.
Kaip elgtis patyrus draudiminį įvykį:
- Užtikrinkite saugumą. Pirmiausia pasirūpinkite žmonių saugumu. Jei reikalinga - kvieskite greitąją pagalbą, policiją, gaisrinę ar kitą avarinę tarnybą.
- Fiksuokite įvykio aplinkybes. Nufotografuokite žalą, įvykio vietą, įvykio metu buvusias sąlygas.
- Venkite žalos padidėjimo. Užkardykite žalą: užsukite vandenį, laikinai uždenkite sudužusį langą ir pan.
- Nedelskite pranešti draudikui. Draudiminį įvykį būtina registruoti per nustatytą laikotarpį - dažniausiai per 3 darbo dienas. Naudokite draudimo bendrovės programėlę, interneto svetainę ar karštąją liniją.
Žalos atlyginimo procesas:
- Pranešimas draudikui.
- Žalos vertinimas. Draudikas skiria ekspertą arba nukreipia į partnerių servisą.
- Sprendimo priėmimas. Draudimo bendrovė, įvertinusi visus duomenis, priima sprendimą dėl kompensacijos. Jei žala atitinka sąlygas - skiriama išmoka.
- Išmokos išmokėjimas. Išmoka pervedama į jūsų nurodytą sąskaitą, paprastai per 30 dienų, o kartais - net greičiau.
Bendradarbiaukite su draudiku. Saugokite įrodymus. Nepasirašykite neapgalvotai. Išlaikykite ramybę. Draudiminis įvykis - tai ne tik nenumatyta situacija, bet ir galimybė gauti pagalbą. Veikdami apgalvotai, teikdami informaciją ir laikydamiesi draudimo sąlygų, galite užtikrinti, kad žala bus atlyginta greitai ir sklandžiai.
Siekdami padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiame svarbiausią informaciją, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu mūsų bendrovėje.
Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma?
Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas.
Kokia yra paros kaina ir kokią transporto priemonę galite nuomotis?
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Turite žinoti iš anksto, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d. Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d. Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
Jei remontas netikslingas?
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti mus el.
Ar galiu pasinaudoti alternatyvomis pakaitiniam automobiliui?
Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome su mumis susisiekti el.
Ką turite pateikti po nuomos ar patyrus kitas išlaidas?
Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, į mus galite kreiptis el.
Draudėjo pareigos ir atsakomybė
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarbu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
