C6
Menu

Taisyklės ir atsakomybė už augintinių laikymą daugiabučiuose

Daugiabučiuose laikomi šunys ir katės - džiaugsmas šeimininkams, bet ne visada jų kaimynams. Lietuvoje katės, šunys ir šeškai privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami. Už šių taisyklių pažeidimus gali grėsti gyvūno konfiskavimas ir baudos nuo 30 iki 550 eurų. Aptarkime, kokios taisyklės galioja gyvūnų laikymui daugiabučiuose, kokie mokesčiai taikomi ir ką daryti, jei kaimynų augintiniai kelia problemų.

Gyvūnų laikymo apribojimai ir leidimai yra svarbus aspektas, siekiant užtikrinti darnų sugyvenimą daugiabučiuose namuose. Nors anksčiau reikalauta raštiško kaimynų sutikimo, šis reikalavimas buvo panaikintas prieš daugiau nei dešimtmetį. Vis dėlto, kai kuriose savivaldybėse išlieka apribojimai gyvūnų skaičiui. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste draudžiama laikyti daugiau nei du nekastruotus gyvūnus daugiabučiuose ir individualiuose namuose. Jei gyvūnai yra tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių, draudžiama laikyti daugiau nei vieną. Kastruotų gyvūnų ir nepilnamečių vadų skaičius nėra ribojamas, tačiau būtina užtikrinti jų gerovę.

Kauno savivaldybės atstovė nurodė, kad bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Gyvūnų skaičius priklauso nuo jų vados dydžio ir minimalios ploto normos: katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m. plote; šunims nuo 10 iki 40 kg turi būti skiriamas 15-20 kv. m. plotas; didesniems - 30 kv. m. plotas.

Gyvūnų laikymo plotas bute

Draudžiamos šunų veislės

Nors savivaldybės leidimą privaloma gauti norint laikyti pavojingų veislių šunis, kai kurios veislės yra draudžiamos daugiabučiuose namuose visai. Tai Amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, Amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, Fila Brasileiro, Kangalas, Kaukazo aviganis, Pietų Rusijos aviganis. Taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus.

Leidimai laikyti pavojingų veislių šunis neišduodami nepilnamečiams, asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, ir asmenims, įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos. Šių šunų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei.

Gyvūnų ženklinimas ir registravimas

Visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. Augintinio ženklinimas ir duomenų registravimas padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, taip sumažinant pasimetusių gyvūnų skaičių. Tai taip pat prisideda prie ligų prevencijos, jų stebėsenos ir kontrolės. Ženklinimo procedūra yra paprasta, greita ir nesukelia gyvūnui skausmo ar nepatogumų.

Mikroschema gyvūnui

Mokesčiai už gyvūnų laikymą

Mokesčiai už gyvūnų laikymą skiriasi savivaldybėse. Pavyzdžiui, Šiauliuose gyventojai moka 5 litus už šunį ir 2 litus už katę per mėnesį. Šie mokesčiai dažnai naudojami gyvūnų gerovės užtikrinimui, pavyzdžiui, įrengiant šunų vedžiojimo aikšteles. Marijampolėje už vieną gyvūną mokama po 5 litus, o viename bute negali būti auginama daugiau nei dvi katės arba du šunys. Šakių rajone kol kas gyvūnų laikymas nėra apmokestinamas, tačiau planuojama įvesti rinkliavą.

Baudos už taisyklių pažeidimus

Už privalomą gyvūnų ženklinimą, vakcinaciją ir registraciją atsako jų laikytojas ar savininkas. Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 120 iki 230 eurų. Už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų. Gyvūnas gali būti konfiskuojamas itin retais, išimtiniais atvejais.

Gyventojai, įtardami, kad jų kaimynai laiko gyvūnus nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, gali apie tai pranešti savivaldybei.

Ką daryti, jei kaimynų gyvūnai kelia triukšmą?

Gyvūnų laikymo taisykles, remiantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, rengia savivaldybės. Jos nustato, kaip gyvūnai turi būti laikomi, kad nebūtų trikdoma aplinkinių ramybė. Kilus problemoms dėl triukšmo, reikėtų kreiptis į savivaldybę. Triukšmo prevencijos taisyklės nustato, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Šuns lojimas savaime atsakomybės neužtraukia - turi būti besiskundžiantys asmenys, kuriems trikdoma ramybė. Gavus pranešimą, pareigūnai vertina surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos. Jei pranešimas pasitvirtina, su augintinio savininku yra kalbamasi, jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes. Už triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

Šunų lojimas daugiabutyje

Netinkamas gyvūnų laikymas ar priežiūra yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas. Gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareigūnai kiekvieną kartą įvertina visas aplinkybes. Kaimynams, kenčiantiems dėl svetimų augintinių keliamo triukšmo, reikia pateikti kuo daugiau įrodymų (garso, vaizdo medžiagą, nurodyti konkretų laiką, triukšmo trukmę ir t. t.).

Šunų lojimas - viena dažniausių konfliktų daugiabučiuose priežasčių. Tokios situacijos gali būti pripažintos gyvūnų gerovės pažeidimu. Pirmiausia rekomenduojama taikiai išspręsti problemą - pasikalbėti su gyvūno laikytoju. Jei tai nepadeda, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ar policiją. Prieš kreipiantis į institucijas verta rinkti objektyvius įrodymus.

VMVT gali atlikti patikrinimą dėl gyvūno laikymo sąlygų ir, nustačiusi pažeidimų, įpareigoti savininką juos pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinami arba yra pakartotiniai, VMVT gali skirti administracinę baudą arba spręsti dėl gyvūno konfiskavimo. Policijos pareigūnai taip pat gali skirti baudas už netinkamą gyvūnų laikymą ar priežiūrą.

Gyvūnų vežimas automobilyje

Vežti gyvūnus automobiliuose privalu atsakingai, nes šeimininkų rankose - ne tik augintinių bei keleivių, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybė. Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog vairuotojas privalo pasirūpinti automobilyje esančių augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių. Netinkamas augintinių vežimas automobilyje vairuotojams gali grėsti bauda nuo 10 iki 12 eurų, tačiau didesnė rizika yra galimo eismo įvykio tikimybė. Naminių gyvūnų padaryta žala automobilio salonui yra neapdrausta ir nekompensuojama pagal kasko draudimo taisykles.

Kaip keliauti su šunimi automobilyje

Kelionėms su augintiniais būtinos saugos priemonės: specialūs saugos diržai, automobilinės kėdutės ar narveliai. Kuo didesnis augintinis, tuo didesnė tikimybė nutikus eismo įvykiui susižeisti tiek jam, tiek kitiems keleiviams. Pavyzdžiui, 30 kg sveriantis šuo, netinkamai pritvirtintas, gali tapti pavojingu objektu staigaus stabdymo metu.

Keliaujant į užsienį, svarbu pasidomėti gyvūnų vežimo taisyklėmis, nes skirtingose šalyse galioja nevienodi įstatymai. Pavyzdžiui, Ispanijoje už taisyklių nesilaikymą gresia bauda iki 80 eurų, o Didžiojoje Britanijoje - net 5,5 tūkst. eurų.

Gyvūnų laikymo taisyklės viešose vietose

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas išskiria 5 pagrindines taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas gyvūno savininkas viešose vietose:

  1. Šuo turi būti su pavadėliu.
  2. Būtina rinkti augintinio ekskrementus.
  3. Gyvūnai neturėtų atlikti gamtinių reikalų kur papuola (saugoti gėlynus, paminklus, pastatus).
  4. Šeimininkas turi užtikrinti, kad gyvūnas su praeiviais bendrautų tik tuomet, kai noras bendrauti yra abipusis.
  5. Reikia paisyti ženklų, nurodančių, kuriose vietose su augintiniu būti neleistina (pvz., žmonėms skirti paplūdimiai maudymosi sezono metu).

Taisyklių nesilaikymas gali užtraukti baudas: pirmą kartą nesurinkus gyvūno ekskrementų - nuo 30 iki 120 eurų, pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų. Dėl gyvūnų keliamo triukšmo baudos didesnės - pirmą kartą iki 600 eurų, pakartotinai - iki 1000 eurų.

Geriausia priemonė spręsti problemas, susijusias su gyvūnų laikymu, yra kaimynų tarpusavio bendravimas, prašymai ir kartojimai, o ne grasinimai baudomis. Gyvenant toje pačioje aplinkoje, svarbu gerbti vieni kitus ir siekti bendro sutarimo.

Taisyklės šunų vedžiojimui

tags: #draudziama #atsivezti #augintina #bauda