Vidaus degimo variklių varomos transporto priemonės yra svarbus aplinkos taršos šaltinis. Per išmetimo sistemą į aplinką išmetamos nuodingosios medžiagos, tokios kaip anglies monoksidas (CO), nesudegę angliavandeniliai (CH), azoto oksidai (NOx) ir kietosios dalelės, kelia rimtą grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Transporto priemonių gamintojai privalo užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai išmestų kuo mažiau šių nuodingųjų medžiagų, nes didelė išmetamųjų dujų tarša lemia ne tik didesnes degalų sąnaudas, bet ir kenkia aplinkai.
Automobiliai yra labiausiai paplitusi transporto priemonė pasaulyje, o jų poveikis aplinkai tapo viena aktualiausių šių dienų temų. Ne visi automobiliai yra vienodai taršūs - tai priklauso nuo jų būklės, amžiaus ir įdiegtų technologijų. Nustatyti, kokių teršalų automobilis išmeta į aplinką, nėra paprasta. Nors techninės apžiūros metu atliekami tam tikri matavimai, jie ne visada suteikia visapusišką vaizdą apie taršos lygį.
Techninė apžiūra ir taršos vertinimas
Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas pabrėžia, kad techninės apžiūros metu vertinama automobilio variklio bei pagalbinių sistemų būklė, o ne tiesiogiai nustatomas taršos lygis. Vertinamas absorbcijos koeficientas - t. y., kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekis. Tai nustatoma atliekant dūmingumo testą, kai prie išmetimo vamzdžio prijungiamas specialus prietaisas. Šis prietaisas matuoja, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia pro išmetamąsias dujas. Jei kietųjų dalelių kiekis yra pernelyg didelis, galima daryti išvadą, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir labiau teršia aplinką.
„Vis dėlto dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką. Tokius duomenis galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus“, - pasakoja R. Gabartas. Jis priduria, kad techninės apžiūros metu atliekamų patikrų tikslas - įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę. Išmetamųjų dujų valymo sistemos šiuolaikiškuose automobiliuose yra svarbios, tačiau netinkamai prižiūrimos ar pašalintos gali sukelti problemų.
Išmetamųjų dujų emisijos normos ir EURO standartai
Per pastarąjį dešimtmetį reikalavimai vidaus degimo variklių išmetamiems teršalams pasikeitė drastiškai. Nuo devintojo dešimtmečio buvo įvestas vadinamasis R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai. Pastaraisiais metais automobilių išmetamųjų teršalų standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 4“ iki naujausio „Euro 7“. Tobulėjant technologijoms ir didėjant aplinkosaugininkų sąmoningumui, taikomi vis griežtesni standartai, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.
EURO standartų evoliucija
- EURO 4: Parengtas ir patvirtintas 2005 m. pradžioje, taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams. Gamintojai buvo priversti perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dyzeliniams automobiliams išmetamo anglies monoksido kiekis sumažėjo nežymiai, tačiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau. Dėl šio pakeitimo dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras (DPF arba FAP).
- EURO 5: Įsigaliojo 2011 m. sausį. Atsirado prievolė montuoti kietųjų dalelių filtrus automobiliuose su dyzeliniais varikliais.
- EURO 6: Nuo 2014 m. lengvosios transporto priemonės negali išmesti daugiau nei 400 mg/kWh azoto oksidų ir 10 mg/kWh kietųjų dalelių.
- EURO 6D: Nuo 2021 m. įpareigojo gamintojus, kad jų automobilių modeliuose, naudojamuose ES teritorijoje, vidutinė anglies dioksido emisija neviršytų 95 g/km vertės.
- EURO 7: Nuo 2025 m. numatoma įsigalioti nauja norma, kurios ribojimai prognozuojami dar griežtesni.
Transporto priemonės klasė, nurodanti jos atitinkamą EURO standartą, yra pateikiama registracijos liudijime. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., EURO standartas nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje.
Išmetamųjų dujų valymo sistemos ir jų komponentai
Siekiant sumažinti kenksmingų medžiagų išmetimą, šiuolaikiniuose automobiliuose naudojamos įvairios išmetamųjų dujų valymo sistemos. Pagrindiniai šių sistemų elementai yra:
- Katalizatorius: Nuodingųjų medžiagų kiekis (CO, CH, NOx) sumažinamas papildoma chemine reakcija, kuri vyksta katalizatoriuje.
- Kietųjų dalelių filtrai (DPF, FAP, GPF): Šių filtrų vaidmuo - neutralizuoti šalutinius degalų degimo produktus, sulaikant suodžius. Dyzeliniams varikliams naudojami DPF (dyzelinis kietųjų dalelių filtras) ir FAP (filtre à particules) filtrai, o benzininiams - GPF (Gasoline Particulate Filter).
- Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR): Pagrindinė EGR vožtuvo funkcija yra mažinti azoto dioksidų (NOx) emisiją, mažindama degimo temperatūrą ir deguonies kiekį cilindruose.
„Vyriausybei patvirtinus naują Nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir jame numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“, planuojantiems pirkti naudotą automobilį būtina išsiaiškinti, koks yra jo EURO standartas.
„Automobilių perpardavinėtojai kartais gali ir neatskleisti pirkėjui, kad automobilio taršumo rodmenys neatspindi tiesos. Tad svarbu įsitikinti, kad „AdBlue“ sistemas, DPF filtras ir katalizatorius veikia tinkamai ir rodo realybę atitinkančius duomenis“, - pabrėžia specialistai.
ES siekiai mažinti CO2 emisiją
Europos Sąjunga imasi priemonių sumažinti lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį. Pagal peržiūrėtas taisykles, naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normos taps griežtesnės. Nuo 2030 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamas CO2 kiekis bus vidutiniškai 37,5 % mažesnis, palyginti su 2021 m. lygiu. 2025-2029 m. tiek lengvųjų automobilių, tiek furgonų išmetamas CO2 kiekis turės būti 15 % mažesnis.
Šiuo susitarimu nustatomos daug griežtesnės lengvųjų automobilių ir furgonų teršalų išmetimo normos ir skatinamos elektra varomos transporto priemonės bei hibridiniai automobiliai. Tai svarbus žingsnis siekiant ES klimato tikslų. Siekiant paskatinti gamintojus parduoti daugiau netaršių ir mažataršių transporto priemonių, bus taikomi specialūs koeficientai ir kriterijai.
6 skirtumai tarp elektromobilių ir benzininių variklių
Išmetamųjų dujų matavimo metodai ir iššūkiai
Lietuvoje Aplinkos apsaugos departamentas kartu su policijos pareigūnais nuolat vykdo reidus, kurių metu tikrinami dūmijantys automobiliai. Transporto tarša Lietuvoje sudaro apie 45 % visos aplinkos taršos, o senas automobilių parkas yra viena iš priežasčių. Tokiais reidais siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį į būtinybę važinėti tvarkingu automobiliu.
Nors techninės apžiūros metu atliekamas dūmingumo testas, jis neparodo absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. „Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga“, - teigia specialistai. Patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, daroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas.
Matavimo skirtumai dyzeliniams ir benzininiams automobiliams
Tikrinant benzininio automobilio į aplinką išmetamų anglies dioksido dujų (CO2) kiekį, naudojamas kitoks įrenginys nei tikrinant benzininius automobilius. Benzininių automobilių išmetamosios dujos tikrinamos dukart: vieną varikliui veikiant laisva eiga, antrąjį tenka sukelti variklio sūkius iki daugiau nei 2000 apsisukimų per minutę. Leistina riba yra iki 0,3.
Dyzelinių automobilių vairuotojų prašoma kelissyk sukelti variklio sūkius iki maksimalių be matavimo, kad nuo suodžių išsivalytų išmetimo sistema. Matavimo metu taip pat triskart tolygiai variklio sūkiai keliami nuo minimalių iki maksimalių. Aparatu užfiksuojami visi trys matavimai ir išvedamas vidurkis, kuriuo remiantis ir nurodoma, ar automobilis tinkamas eksploatuoti. Leistina riba yra 66 % dūmingumas.
„Jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą“, - teigia specialistai.
| Parametras | Leistina riba |
|---|---|
| Absoliutus absorbcijos koeficientas (senesni nei 2008 m. automobiliai) | 2,5 (atmosferiniams dyzeliams) / 3 (turbininiams varikliams) |
| Dūmingumas | 66 % |
Vis daugiau automobilių ir vis daugiau jų išmetamų teršalų - jų poveikis aplinkai negali likti nepastebėtas. Todėl ir toliau bus siekiama griežtinti taršos kontrolę, skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą bei užtikrinti, kad keliuose liktų tik techniškai tvarkingi automobiliai.