Pastaruoju metu spaudoje ir tarp dviračių transporto priemonių entuziastų keliami klausimai dėl dviračių transporto priemonių su elektros varikliu naudojimo viešajame eisme, šių transporto priemonių identifikavimo, registravimo ir eismo dalyvių saugumo užtikrinimo.
Šiltuoju metų laiku dviračiai ir paspirtukai dažnam gyventojui tampa pirmuoju pasirinkimu renkantis būdą, kaip judėti mieste ar užmiestyje. Tačiau kartu su didėjančiu mikrojudumo priemonių naudojimu auga ir vagysčių rizika. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog gyventojai labiausiai pasikliauja tradicinėmis apsaugos priemonėmis - įvairių tipų spynomis bei specialiomis parkavimo vietomis. Ekspertai išsako aiškią nuomonę − tik kelių apsaugos priemonių derinys ir nuolatinis budrumas leidžia veiksmingai sumažinti vagystės riziką.
Elektrinių dviračių ir mopedų klasifikacija
Pagal Lietuvos dviračių verslo asociacijos pateiktą informaciją pasitaiko atvejų, kai dviračių transporto priemonių nuomos punktai siūlo vartotojams (potencialiems dviračių nuomininkams) elektrines dvirates transporto priemones, kurios pagal technines charakteristikas priskiriamos ne elektriniams dviračiams, o mopedams, kadangi šių transporto priemonių varytuvų didžiausiasis projektinis greitis būna didesnis kaip 25 km/h ir (arba) didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW.
Susisiekimo ministerija, siekdama prisidėti prie eismo dalyvių švietėjiškos veiklos nagrinėjamu klausimu, parengė atmintinę dviračių transporto priemonių vairuotojams ir nuomos punktams. Šioje atmintinėje pateikta informacija dėl transporto priemonių skirstymo priklausomai nuo maksimalaus variklio išvystomo greičio ir galios - paprastasis dviratis, motorinis (elektrinis) dviratis ir mopedas. Atmintinėje taip pat pateikta informacija dėl privalomų dokumentų: vairuotojo pažymėjimo, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) turėjimo.
Dviračių ir paspirtukų vagysčių prevencija
Remiantis tyrimo rezultatų duomenimis, dauguma mikrojudumo priemonių savininkų renkasi bazines apsaugos priemones. 23 proc. apklaustųjų nurodė naudojantys tvirtą spyną, apie 19 proc. - paliekantys dviračius ir paspirtukus tik specialiai tam pritaikytose viešose vietose. Kiek mažesnė dalis (17 proc.) vengia palikti dviratį ar paspirtuką šalia įstaigų ir parduotuvių. Tačiau struktūruotos prevencijos priemonės, tokios kaip registravimas policijos registre, taikomos itin retai - tokiu būdu savo turtą renkasi saugoti tik 4 proc. gyventojų.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, tai rodo, jog dominuoja reaktyvus, o ne sisteminis požiūris į dviračių ir paspirtukų saugumą. Tai yra, prioritetas teikiamas fizinei apsaugai, tačiau ignoruojamos priemonės, kurios ilgainiui gali reikšmingai padidinti atgavimo tikimybę arba atgrasyti nuo planuojamos vagystės.
„Gyventojai dažniausiai apsiriboja fizinėmis priemonėmis - spyna ar sąmoningu parkavimo vietos pasirinkimu, tačiau tai tėra pirmasis saugumo lygmuo. Ilgalaikėje perspektyvoje daug svarbiau yra transporto priemonės registravimas policijoje, GPS sekimo priemonės ar apsaugos derinimas su draudimu, nes tai reikšmingai padidina galimybę atgauti pavogtą turtą arba gauti kompensaciją jos netekus“, - pabrėžia A. Juodeikis.
Budrumas didmiesčiuose ir namų aplinkoje
„Lietuvos draudimo“ statistika atskleidžia nuoseklią tendenciją - kasmet registruojama apie 170 atvejų, kai gyventojai praneša apie pavogtą dviratį ar paspirtuką. Dažniausiai vagystės fiksuojamos šalies didmiesčiuose - Vilniuje ir Kaune.
„Atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. respondentų teigia paspirtuką ar dviratį paliekantys tik savo kieme ar prie gyvenamojo namo. Taip dažniau linkę elgtis didžiųjų bei rajonų centrų gyventojai. Vis dėlto kaip rodo draudikų registruojamų žalų duomenys, ilgapirščių taikiniu tampa ne tik viešosios erdvės, bet ir gyvenamosios teritorijos“, - komentuoja A. Juodeikis.
Eksperto teigimu, tiek atviros kiemo erdvės, tiek uždaros laiptinės ar sandėliukai neretai tampa potencialiomis vagystės vietomis - piktavaliams svarbiausia yra susidariusi palanki situacija veikti. „Dėl šios priežasties namų aplinka taip pat turėtų būti vertinama kaip rizikos zona, reikalaujanti tokio pat budrumo, kaip ir viešosios erdvės. Palikti dviratį ar paspirtuką neužrakintą kieme ar bendro naudojimo patalpose - tai suteikti galimybę vagims veikti jiems palankiomis sąlygomis. Net ir trumpam palikus transporto priemonę, svarbu užtikrinti, kad ji būtų tinkamai užrakinta ir, jei įmanoma, laikoma stebimoje vietoje“, - teigia ekspertas.
Efektyvi apsauga - priemonių derinys
Pasak A. Juodeikio, efektyvi mikrojudumo priemonių apsauga reikalauja ne pavienių veiksmų: tik derinant kelias tarpusavyje papildančias priemones galima sumažinti tikimybę, kad dviratis ar paspirtukas taps nusikalstamos veikos objektu.
„Mūsų duomenimis, kasmet daugiau nei 130 vagysčių atvejų susiję būtent su dviračiais. Šių transporto priemonių savininkams rekomenduotina naudoti dviejų skirtingų tipų spynas - „U“ formos rėmo ir tvirtą grandinės tipo spyną. Abi jos turėtų būti pritvirtintos per rėmą prie stacionaraus, nejudančio objekto, pavyzdžiui, metalinės dviračių stovėjimo konstrukcijos. Taip pat svarbu vengti spynų tvirtinimo tik prie ratų ar lengvai pažeidžiamų tvorų, ženklų ar turėklų“, - pataria ekspertas.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad nors elektrinių paspirtukų vagysčių skaičius mažesnis (apie 30 atvejų kasmet), jų apsaugai taip pat būtina skirti pakankamai dėmesio. Vagys taikosi ne tik į aukštos 3-5 tūkst. eurų vertės dviračius, bet ir į paspirtukus, kurių vertė gali siekti 800-1200 eurų ar daugiau. „Elektrinių paspirtukų apsauga turi savo specifiką - šios transporto priemonės pasižymi kompaktiškumu, mažesniu svoriu ir greitomis išardymo galimybėmis. Dėl to vien tik fizinė spyna, kaip ir dviračio atveju, ne visuomet yra pakankama - būtina integruoti ir technologines saugumo priemones. Rekomenduotina naudoti GPS sekimo įrenginius arba integruotas lokacijos funkcijas. Tai leidžia realiu laiku sekti transporto priemonės buvimo vietą vagystės atveju“, - rekomenduoja ekspertas.
Kaip apsaugoti dviratį nuo vagystės | Geriausia elektrinio dviračio apsauga
| Transporto priemonė | Metinis vagysčių skaičius (apytiksliai) | Vidutinė vertė (eurais) |
|---|---|---|
| Dviratis | Daugiau nei 130 | 3000 - 5000 |
| Elektrinis paspirtukas | Apie 30 | 800 - 1200+ |
Dviračių transporto priemonių naudojimo taisyklės ir saugumas kelyje
Daugeliu atveju automobiliai ir dviratės transporto priemonės (išskyrus motociklus ir motorolerius) naudojasi skirtingais keliais - automobiliais važiuojama gatvėse, o dviratėmis transporto priemonėmis važiuojama šalia gatvių esančiais dviračių ar pėsčiųjų takais.
„Didelę dalį susidūrimų tokiose vietose lemia automobilio vairuotojo neatidumas, kurį kai kuriais atvejais galima paaiškinti vairuotojo dėmesio sutelkimu į įvažiuojamą kelią ir į jame judančias transporto priemones. Šviesoforais reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose problemą išsprendžia aiški pirmumo teisės ir važiavimo tvarka. Užtat nereguliuojamuose eismo srautų susikirtimuose problemos išlieka ir net auga, daugėjant greičiau už įprastą pėsčiųjų srautą judančių dviračių transporto priemonių. Viena labiausiai nepaisomų ir galbūt dalies vairuotojų pamiršta Kelių eismo taisyklių nuostata, įpareigojanti vairuotojus, įvažiuojančius į šalia esančias teritorijas arba išvažiuojančius iš jų, praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta. Kirsdami išvažiavimą iš tokios teritorijos, pirmumą turi dviratininkai.
„Dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi pėstiesiems. Važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privaloma duoti kelią pėstiesiems, neturima jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, t. y. 3-7 km/h, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Dviratininkams ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojams yra draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Vis dėl to ne visuomet paisoma šios tRULES.
„Jeigu dviratininkai nori patys spręsti, kaip saugiai atvyks į savo kelionės tikslą, jie privalo pasirinkti protingą saugų greitį, t. y. tokį, kad bet kuriuo momentu pavyktų sustabdyti priemonę ir išvengti susidūrimo su netikėta kliūtimi. Mieste judėjimas yra itin intensyvus ir niekas negali garantuoti, kad visi kelyje sutikti eismo dalyviai yra atidūs ir paisys KET taisyklių“, - teigia A. Juodeikis.
Be to, atkreipiamas dėmesys į motociklų ir motorolerių vairuotojų atsakomybę. Nors šių transporto priemonių vairuotojai tampa vis atsakingesni, draudimo bendrovės fiksuoja nemažai eismo įvykių. „Trečdalis jų savo transporto priemones privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudžia visam sezonui - renkasi pusės metų trukmės draudimą“, - sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Remiantis draudimo bendrovės statistika, dažniausios motociklų eismo įvykių priežastys yra kliudomos kitos transporto priemonės ar susidūrimas su priešais esančia transporto priemone. Didžiausios išmokos dažniausiai susijusios su šiais įvykiais.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais bei svetainei tobulinti.
tags: #dvirates #transporto #priemones