Naudoto automobilio pirkimas - daug laiko ir nervų reikalaujantis užsiėmimas, o kiekvienas pirkėjas trokšta atrasti tvarkingą, patikimą ir nebrangų automobilį. Būtent toks nusiteikimas tampa puikia terpe vešėti mitams apie naudotus automobilius. Bendra rinkos statistika rodo, kad lietuviai dažniausiai perka 10-12 metų senumo vokiškus automobilius dyzeliniu varikliu. Daugiausiai nuperkama iš kitų šalių atvežtų automobilių ir turguose, o žmonės, nusprendę įsigyti naudotą automobilį, dažniausiai tiki bent vienu iš daugelio plačiai paplitusių mitų.
Vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikiančios bendrovės „General Financing“ atstovas Edvardas Trusovas teigia, kad su dėvėtų automobilių pirkimu susiję mitai nesikeičia jau gerą dešimtmetį. Nemažai techninės patirties automobilių remonte turintis ir automobilių finansavimo paslaugą „Pirk Autolizingu“ kūręs pašnekovas paneigia populiariausius mitus apie naudotus automobilius.
Dažniausi mitai apie naudotus automobilius
Mitas nr. 1: Automobiliu važinėjo pensininkų pora
Žmonės, perkantys automobilį, dažnai šventai tiki istorija, kad jis yra atvarytas iš Vakarų, nuvažiavęs vos 200 tūkst. km, o jo savininkai pensininkai važinėjo tik sekmadieniais į bažnyčią. Ir būtent jiems ėmė ir pasisekė nusipirkti tokį automobilį!
Dažnai maža rida pirkėjui yra svarbiausias faktorius, nors ji visiškai neatskleidžia, kaip buvo eksploatuojamas automobilis. Visada reikia žiūrėti į bendrą automobilio būklę, kurią lemia daug faktorių. Pvz. jei automobiliu buvo važinėjama Vokietijos greitkeliais, per parą prisukant po 200 km, toks automobilis gali būti nuvažiavęs net ir 400 tūkst. km, bet puikios būklės. Didelė rida šiuo atveju neturi įtakos kitų agregatų nusidėvėjimui. Toks automobilis netgi turėjo mažiau apkrovos negu automobilis, nuriedėjęs 120 tūkst. km ir kuriuo važinėjo kaimo gydytojas, per parą šaltu varikliu startuodavęs dešimtis kartų.
Nors daug rašoma, kad automobilio rida klastojama, kad patyrusiam meistrui užtenka vos 5-7 minučių, jog atsuktų ridą, kad reikia netikėti serviso knygelėmis, tačiau žmonės vis tiek kažkodėl mano, kad jiems pasiseks. Šį mitą labai paprasta paneigti. Pagal bendrą statistiką, automobilis per metus vidutiniškai nuvažiuoja nuo 15 iki 20 tūkst. km. Dešimties metų senumo automobilis teoriškai gali būti pravažiavęs 150 tūkst. km, bet faktiškai 200 tūkst. km yra minimali riba. Dažniausiai Vakaruose automobiliais važiuojama iki 200 tūkst. km, nes didžiausios investicijos prasideda būtent nuo 150-200 tūkst.
Mitas nr. 2: Dyzelinis variklis geriau už benzininį
Dyzeliu varomi automobiliai yra itin populiarūs ir tikrai ne kartą galėjote girdėti sakant, jog dyzelinis kuras kainuoja pigiau nei benzinas, jo reikia mažiau, o automobilis yra gal ne toks greitas, bet kur kas pajėgesnis. Dėl to, kad yra tokie populiarūs, dyzeliniai automobiliai yra brangesni. Jų kaina išauga ne tik dėl to, kad variklis gamybos metu kainuoja brangiau (kas tikrai yra iš dalies tiesa), bet ir dėl to, kad tokie automobiliai yra itin paklausūs, žmonės už juos yra linkę mokėti daugiau. Tačiau retas pirkėjas paskaičiuoja automobilio eksploatavimo kaštus ir tiesiog daugina kuro sąnaudas iš per mėnesį nuvažiuotų kilometrų skaičiaus. Paskaičiavus kilometro kainą galima pamatyti, kad dyzelinis automobilis ekonomiškumu pradeda pirmauti prie benzininį (su sąlyga, kad abu automobiliai yra analogiški) tik jei per metus nuvažiuojama 20 tūkst. km ir daugiau.
Dyzelinis automobilis tampa pigesnis, jeigu negenda. O tai mažai tikėtina, nes su tokiais varikliais Vakarų Europoje paprastai prisukama dvigubai daugiau kilometrų. Pragmatiškieji vokiečiai, kurių dyzeliniai automobiliai atkeliauja į mūsų šalį, niekuomet nepirks brangesnio dyzelinio automobilio, jeigu tai nebus ekonomiškai pagrįsta. Vokiečiai perka dyzelinius automobilius tam, kad per jo eksploatavimo laikotarpį prisuktų 300, 400 ar 500 tūkst. km. Kartais tokia rida nuvažiuoja vos per penkerius metus.
Sugedus dyzeliniam automobiliui, jo remonto išlaidos būna bent 20 proc., o dažnai net pusantro ir daugiau kartų didesnės. Beveik visi dyzeliniai automobiliai yra turbininiai, o šiuolaikinė inžinerija dar nerado būdo, kaip užtikrinti ilgesnį negu 130-150 tūkst. km šio agregato tarnavimo laiką.
Mitas nr. 3: Vokiški automobiliai geresni už prancūziškus, švediškus ir kitus
Tai - lietuviškas mitas. Išimtis taikoma tik japoniškiems automobiliams, bet apie juos truputį vėliau. Vokiečių, kaip labai tvarkingų, drausmingų žmonių, įvaizdis persimėtė ant automobilių ir todėl pirkėjai mūsų šalyje galvoja, kad vokiški automobiliai taip pat yra tvarkingesni bei kokybiškesni. Tačiau jei pasižiūrėtume į statistiką, vokiški automobiliai nėra geresni už kitus. Yra labai gerų modelių, bet yra ir visai prastų. Jeigu paimtume tokį Lietuvoje ypač mylimą modelį, kaip VW Passat 1.9/2.0 TDI, tai jis yra vienas iš labiausiai gendančių automobilių ne tik „Volkswagen“ šeimoje, bet ir šiaip tarp visų vokiškų automobilių.
Mitas nr. 4: Vokiškų automobilių detalės pigesnės
Kadangi vokiški automobiliai yra labai populiarūs, jų detalių yra atvežama daugiau, jos yra pigesnės. Tačiau lazda turi du galus. Kai egzistuoja detalių (ir ypač pigių) paklausa, tuomet žymiai daugiau jų atvežama iš Kinijos. Šios detalės būna prastos kokybės, jas pakeisti sudėtingiau, atsiranda gedimai.
Pavyzdys. Kiniškas šarnyras atlaikys 20 tūkst. km, kai toks pats šarnyras, įmontuotas japoniškame automobilyje ir kuriam nėra kiniško pakaitalo, laikys visus 60 tūkst. km. Toks šarnyras gali kainuoti tris kartus brangiau, bet pakeitimas ir vieno, ir kito kainuoja tiek pat. Įsigijus kinišką detalę, ją turėsi keisti tris kartus ir galiausiai sumokėsi žymiai daugiau.
Mitas nr. 5: Ką tik iš Vokietijos yra geriau nei važinėtas Lietuvoje
Šis mitas atkeliavo iš 90-ųjų, kai Lietuvoje buvo gana prasti keliai, o Vokietijoje, palyginus su mūsiškiais, jie buvo idealūs. Tada lietuviai naujai pirktų automobilių pakabą sudaužydavo žymiai greičiau negu Vokietijoje. Tačiau mūsų tautiečiai niekada neprisukdavo tokių didelių ridų kaip vokiečiai. Nes dėl šalies masto Vokietijoje žmonės nuvažiuoja žymiai daugiau.
Lietuvoje pirkto automobilio eksploatacijos istoriją yra žymiai paprasčiau atsekti. Naujus automobilius lietuviai dažniausiai perka tiesiai iš gamintojų atstovų ir naudojasi aptarnavimo jų firminiuose centruose paslauga. Didžioji dalis naujų automobilių yra perkama įmonių arba lizingu. Nuvažiavus pas gamintojo atstovą galima sužinoti, ar automobilis buvo pas jį aptarnautas, kokie gedimai buvo užfiksuoti. Visi draustų automobilių autoįvykiai yra užregistruoti Motorų biure (Motorų biuras - visų draudimo kompanijų duomenų bazė).
Mitas nr. 6: „Nedaužtas, garantuoju“
Praktiškai jokie perpardavinėtojai Lietuvoje neperka sveikų automobilių. Retas atvejis, kada iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Šveicarijos atvarytą automobilį, kuris turi galiojančią techninę apžiūrą, būtų galima nusipirkti už gerą kainą. Didžioji dalis automobilių, kurie keliauja pas mus, yra su pasibaigusia technine apžiūra.
Vokietijoje populiariausias TUV sertifikatas. Jei automobilis jį turi, reiškia, už jį buvo sumokėtas tam tikras mokestis, kuris sudaro nemažą dalį automobilio kainos. Jei paimtume to paties automobilio kainų lygį Lietuvoje ir Vokietijoje, pamatysime, kad Lietuvoje automobiliai yra pigesni. Nors jie iki čia buvo atgabenti, sutvarkyti, nuplauti. Į Lietuvą atkeliauja automobiliai su sugedusiais varikliais, daužti, paskendę, parduoti iš aukcionų, ilgai stovėję ir tie, kurių techninė apžiūra baigėsi ir savininkai toliau nebenori jų eksploatuoti.
Pagal bendrą statistiką 40 proc. automobilių patiria autoįvykius. Ir tai tik skaičiuojant registruotus autoįvykius. Dalis jų būna smulkesni, todėl neregistruojami. Tai reiškia, kad tik pusė automobilių teoriškai gali būti nedaužti. Nuo šios pusės reikia atskaičiuoti automobilius su sugedusiais mechaniniais agregatais (variklio, pavarų dėžių gedimai). Jų Vokietijoje dažniausiai neremontuoja, nes remontas kainuoja labai daug ir tiesiog neapsimoka. Tuo tarpu pas mus šiuos gedimus sutvarko, nes net ir tokių sudėtingų techninių operacijų darbo jėga yra kur kas pigesnė. Be to, Lietuvoje neprivaloma remonto patikra. Taigi, kad automobilis atvažiavo nedaužtas, be gedimų ir nedažytas yra išties nedidelė tikimybė.
Mitas nr. 7: Visi „Opel“ rūdija
Plačiai paplitęs anekdotas, kad jei naktį atsisėsi į „Opel“ automobilį ir sėdėsi tyliai, išgirsi, kaip jis rūdija. Tačiau tai tėra mitas, atkeliavęs iš 90-ųjų. Jam pagrindą davė „Opel Kadett“ modelis, kurio galinės arkos buvo padaryto su inžineriniu broku ir visas purvas bei vanduo patekdavo tarp purvasaugio ir sparno. O sparnas buvo tokios formos, kad vanduo laikydavosi griovelyje. Todėl visi ir važinėdavo su surūdijusiais sparnais. Net ir pakeitus detalę, po kelių metų ji vėl surūdydavo.
Taip pat buvo sakoma, kad „Audi“ nerūdija, nes jų cinkuoti kėbulai. Tačiau lygiai taip pat visas detales cinkuodavo ir kiti gamintojai. Tokia yra bendra technologija, tiesiog „Audi“ šį dalyką labai sėkmingai išreklamavo.
Tuo tarpu statistika sako ką kitą. Visi vokiški automobiliai rūdija panašiai. O „Opel“ nerūdija taip stipriai, kaip apie juos kalbama, ir tikrai ne daugiau nei kiti gamintojai. Reikia atkreipti dėmesį į atskiras detales: daugiau rūdija daužtų automobilių detalės, kurios buvo sulankstytos ir naujai atstatytos. Taip pat tos detalės, kurios yra pakeistos pigiomis kiniškomis necinkuotomis skardomis. Tokia skarda yra skirta antrinėms rinkoms ir yra iš tiesų plonesnė. Prancūzų gamintojai labai plačiau naudoja plastiką tokioms išorinėms detalėms, kaip pvz. sparnai, todėl automobiliai su tokiomis detalėmis tiesiog negali fiziškai surūdyti.
Mitas nr. 8: Dideli automobiliai saugesni už mažus
Tai yra grynų gryniausias mitas, nes tikrai ne tik automobilio dydis nulemia jo saugumą, bet automobilio technologinis naujumas. Bet koks mažas iki 5 metų amžiaus automobilis bus kur kas patikimesnis ir saugesnis negu dešimties metų didelis automobilis. Praėjo kelios kartos automobilio evoliucijoje ir prie tų pačių metalinių detalių tiesiog yra sudėta kitokia, geriau apsauganti architektūra.
Mitas nr. 9: Į automobilį neverta daug investuoti, nes jis greitai nuvertėja
Automobilis nėra investicija. Bet koks automobilis - naujas ar ne - yra didesnis ar mažesnis mokestis. Perkant naują automobilį tikėtina, kad suamortizuosi viso naujo automobilio nuvertėjimo dalį. Automobilis kas trejus metus nuvertėja apie 30 proc. Antras nuvertėjimas būna toks pat kaip ir pirmas, tie patys 30 proc., bet jau nuo žymiai mažesnės vertės. Nesudėtingi matematiniai skaičiavimai rodo, kad pats geriausias pragmatiškaspirkinys yra dvejų ar trejų, daugiausiai penkerių metų senumo automobilis. Jis jau atsikratė savo pirminio nuvertėjimo balasto ir turi antrinės rinkos kainą. Toks automobilis dar nėra tiek pravažiavęs, kad reikalautų investicijų, bet jau nekainuoja taip brangiai. Yra automobilių, kurie gerai laiko savo likutinę vertę, turi didelę paklausą antrinėje rinkoje - „Toyota“, „Mercedes“. Tiek Lietuvoje, tiek bendrai Europoje šitie du gamintojai turi geriausius rodiklius pagal likutinę vertę. T.y. mažiausiai nuvertėja.
Ar verta pirkti 20 metų senumo automobilį? Jeigu senas automobilis buvo reguliariai prižiūrimas, kartais jis gali būti net geresnis pasirinkimas negu naujesnis modelis. 20 metų senumo automobilis jau atsikratė visų vaikiškų ligų, dažniausiai tie agregatai, kurie turėjo sugesti, sugedo ir buvo pakeisti naujais. Senesnių automobilių remonto kaštai taip pat būna kur kas mažesni, nes ir patys remontininkai žiūri į senesnį automobilį kaip į mažesnes pajamas turintį klientą. Tokiame automobilyje viskas keičiama lengvai, tačiau jis turi būti ne ilgai stovėjęs, o prižiūrimas ir eksploatuojamas.
O tokie automobiliai kaip BMW ir Audi, ypač brangūs jų modeliai, nuvertėja labai greitai. Kainos amortizacija siekia ir 50 proc.
Mitas nr. 10: Lizingu reikia pirkti tik naujus automobilius
Žmonėse sklando įsitikinimas, kad lizingu galima pirkti tik naujus automobilius. Tai yra netiesa, šiuo metu rinkoje yra galimybių išsimokėtinai įsigyti ir senesnius nei 5 ar 7 metų automobilius.
Kaip išvengti problemų perkant naudotą automobilį?
Nuo to neapsaugotas nei vienas pirkėjas, todėl labai svarbu iš anksto žinoti, kokius veiksmus būtina atlikti, kad pirkėjas turėtų galimybę apginti savo kaip pirkėjo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Advokatas Šarūnas Jazukevičius patarė, ką būtina padaryti perkant naudotą automobilį, kad egzistuotų objektyvios galimybės apginti savo pažeistas teises, nusipirkus techniškai netvarkingą ir (ar) su paslėptais defektais automobilį. Jo patarimus, kaip elgtis perkant mūsų šalyje anksčiau jau registruotą automobilį, skelbėme anksčiau, o dabar lrytas.lt dalijasi advokato Š.Jazukevičiaus patarimais, svarbiais perkant Lietuvoje dar neregistruotą automobilį.
Neregistruotas - daugiau problemų
Perkant Lietuvos Respublikoje dar neregistruotą padėvėtą automobilį iškyla žymiau daugiau praktinių problemų ir dėl to potencialių rizikų ateityje, kurias suvaldyti gali būti visiškai neįmanoma arba labai sudėtinga. Visų pirma pažymėtina, kad daugelis tokių Lietuvoje dar neregistruotų automobilių yra parduodami padėvėtų automobilių turguose, t. y. tokiais atvejais dažniausiai nebūna jokių skelbimų, kuriuose būtų nurodyta šių automobilių techninė būklė. Antra, daugeliu atveju juos parduodantys asmenys net nėra oficialiai įforminę savo nuosavybės šių automobilių atžvilgiu. Tokiais atvejais jie dažniausiai siūlo pirkimo pardavimo sutartį forminti tiesiogiai su buvusiu automobilio savininku kitoje valstybėje, t. y. su Vokietijos, Suomijos, Olandijos, Italijos ir kitų valstybių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenims, arba už papildomą mokestį, kuris svyruoja nuo 20 Eur iki 100 Eur, siūlo pirkimo pardavimo sutartį forminti per Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę. Tačiau sutikus su antruoju sutarties įforminimo variantu, ne retais atvejais padėvėto automobilio pardavėjas apskritai praranda susidomėjimą parduoti automobilį potencialiam pirkėjui. Tokiais atvejais universali rekomendacija pirkėjui būtų atsisakyti ketinimų pirkti automobilį iš tokio pardavėjo. Tačiau taip pat suprantama, kad dalis pirkėjų gali rizikuoti, net ir formindami sutartį su buvusiu užsienio valstybės automobilio savininku, todėl panagrinėjime išsamiau šiuos du automobilių pirkimo pardavimo sandorio forminimo atvejus ir dėl to kylančias rizikas.
Pirkėją priverčia klastoti sutartį
Taigi, pirmuoju atveju, t. y. sutikdami įforminti pirkimo-padavimo sutartį su buvusiu automobilio savininku kitoje valstybėje, pirmiausia prisidedate prie dokumento klastojimo, nes puikiai suprasdamas, kad joks užsienio valstybės asmuo nedalyvauja sandoryje, sutinkate, jog už šį užsienio valstybės asmenį sutartyje pasirašytų labai tikėtina tokių įgaliojimų neturintis ir pirkėjui automobilį parduodantis lietuvis realus pardavėjas. Tokias sutartis paprastai originalia užsienio valstybės, iš kurios automobilis atvežtas, kalba paruošia šalia turgaus esantys draudimo paslaugas teikiantys biurai. Tokios sutarties tekstas iš esmės byloja, jog pirkėjas automobilį pirko tiesiai iš užsienio fizinio ir (ar) juridinio asmens, nors tai neatitinka realybės. Antra, tokiu sutarties įforminimu prisidedama prie mokesčių vengimo, nes pirkėjui automobilį realiai pardavęs pardavėjas oficialiai net nedalyvauja sandorių grandinėje. Trečia, tokiu atveju netenkama jokių Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų pirkėjo teisinių garantijų, nes iš esmės nėra objektyvios galimybės pareikšti pretenzijų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytam užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris realiai sandoryje net nedalyvavo.
Gali nepavykti įregistruoti
Tačiau, net ir taip forminat pirkimo padavimo sutartį, yra galimybė atlikti visumą veiksmų, kurie tam tikrose ribose gali sumažinti pirkėjo rizikas. Tai yra labai svarbu, nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas Lietuvoje registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės, kurių atžvilgiu atlikta privalomoji techninė apžiūra, atliktas tipo patvirtinimas, yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai, bei negali būti registruojamos tos transporto priemonės, kurios dėl sugedimo ar susidėvėjimo baigtos eksploatuoti užsienyje.
Taigi tokiu atveju visų pirma reikia reikalauti, kad pats pardavėjas prieš pirkimo pardavimo sandorio sudarymą vienas arba kartu su pirkėju pasirūpintų, kad automobilis pereitų techninę apžiūrą, nes, kaip jau buvo minėta, automobiliai, kurių atžvilgiu nėra praeita techninė apžiūra, negali būti registruojami Lietuvoje. Priešingu atveju gali būti, kad pirkėjas nusipirks automobilį, tačiau negalės jo įregistruoti, nes jis neatitiks Lietuvos Respublikos teisės aktais keliamų techninių reikalavimų. Antra, rekomenduotina sutarti su pardavėju, kad visas ir (ar) galutinis atsiskaitymas bus atliktas tik po to, kai automobilis „Regitros“ padalinyje sėkmingai praeis automobilio tipo patvirtinimo procedūrą ir bus įregistruotas pirkėjo vardu. Tai yra svarbu, nes šios procedūros metu yra nustatoma ir tai, ar perkamas automobilis dėl sugedimo ar susidėvėjimo nėra baigtas eksploatuoti užsienyje. Jeigu būtų nustatyta minėta aplinkybė, automobilio nebūtų galima registruoti Lietuvos Respublikoje.
Gali nesimatyti, ar pavyks registruoti
Šis veiksmas yra dar aktualesnis atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaiga šią reikšmingą aplinkybę gali nustatyti keliais alternatyviais būdais: pagal automobilio registravimo užsienio valstybėje dokumentuose esančias atitinkamas žymas, pagal tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių teikiamą informaciją ar kitais būdais. Tai reiškia, kad, siekiant įvertinti šią reikšmingą aplinkybę, neužtenka vien įvertinti automobilio registravimo užsienio valstybėje dokumentų turinio, nes informacija gali būti pateikta pavėluotai ir tik atitinkamose tarptautinėse duomenų bazėse. Pažymėtina ir tai, kad skirtingos valstybės pagal skirtingus kriterijus transporto priemones priskiria prie baigtų eksploatuoti dėl sugedimo ar susidėvėjimo transporto priemonių ir skirtingais būdais bei skirtingu tempu šią informaciją išviešina.
Pvz., neseniai viešoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Vokietijoje tokiais automobiliais pradėti laikyti padėvėti automobiliai, kuriuos savininkai perleisdavo naujus automobilius pardavinėjančioms įmonėms, siekdami iš šių įmonių gauti nuolaidą naujo automobilio įsigijimui, t. y. automobiliai kurie ankščiau sudarydavo ženklių skaičių padėvėtų automobilių, gabenamų pardavimui Lietuvos Respublikoje.
Ar sumokėtas muitas?
Trečia, jeigu tokiu būdu perkamas automobilis yra atgabentas ne iš Europos Sąjungos valstybės, reikia reikalauti pateikti objektyvius įrodymus apie privalomų muitinės procedūrų atlikimą ir valstybė nustatytų mokesčių sumokėjimą, kadangi, priešingu atveju, šiuos veiksmus reikės atlikti pačiam pirkėjui, prieš įregistruojant automobilį, kas pareikalaus papildomų nenumatytų išlaidų. Aukščiau nurodytos rekomendacijos nors ir nesudarys galimybių reikšti pretenzijų pardavėjui techniškai netvarkingos transporto priemonės įsigijimo atveju, bet bent jau užtikrins, kad tokia transporto priemonė apskritai bus įregistruota Lietuvoje.
Pirkimo pardavimo sutarties forminimo per įmonę atveju universali rekomendacija būtų reikalauti, kad tokioje sutartyje būtų nurodyta tikra automobilio pardavimo kaina. Priešingu atveju, net ir toks automobilio įsigijimo įforminimo būdas nelabai apsaugotų pirkėjo interesų ginčo atveju, kadangi pirkėjas realiai galėtų pretenduoti į mažesnę sumą nei sumokėjo. Taip pat pažymėtina, kad tokiu būdu forminant automobilio pirkimo pardavimo sandorį, pirkėjo teisių apsauga susiaurinama jau vien dėl to, kad įmonė, kurios vardu automobilis bus parduodamas pirkėjui, tą automobilį nuosavybės teise valdys labai trumpą laiką, todėl tik už labai trumpą laiką privalės žinoti ir nurodyti apie automobilio patirtus įvykius bei kitus trūkumus.
Ką reikia žinoti perkant naudotą variklį savo projektui! Neleiskite, kad jus apgautų.
Apibendrinat reiktų paminėti, kad situacija, kai šalia yra padėvėtų automobilių turgus ir „Regitros“ padalinys, o didelė dalis automobilių oficialiai yra perkami ir parduodami tiesiai iš užsienio šalių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės. Tačiau kol toks reiškinys, t. y. Jei turite vairuotojo pažymėjimą, o svarbiausia, ne tik turite, bet ir kasdien vairuojate automobilį, kažkada neišvengiamai ateis diena, kai teks tą automobilį keisti. Galima pasidžiaugti tuo, kad sąžiningas automobilio pardavimas paskutiniu metu tampa vis dažnesniu reiškiniu. Sunku pasakyti ar tai vyksta dėl to, kad patys pardavėjai tampa vis sąžiningesni ar dėl to, kad rinkoje siūloma vis daugiau automobilio patikros platformų. Tačiau nesąžiningų pardavėjų Lietuvoje vis dar yra nemažai. Ir tokiu metu kaip dabar, kai automobilių išties trūksta, pardavėjams dar lengviau „apsukti aplink pirštą“ pirkėją, kuris prieš save mato automobilį, kurio, galbūt, ieškojo labai ilgai.
Patarimai renkantis dyzelinį automobilį
Pirmasis žingsnis - automobilio paieška. Tačiau prieš pradedant jo ieškoti reikia nusistatyti savo poreikį. Vairuotojai, kurie mėgsta automobilius ir jais kasdien domisi, ko gero tiesiog žino, kokio modelio nori ir jį pirks. Tačiau jei jums transporto priemonė tik daiktas, kurį naudojate važiavimui iš taško A į tašką B - gali tekti pasukti galvą. Tačiau šis procesas yra ypač svarbus, jei norite savo pasirinkimu džiaugtis ilgiau nei pirmą savaitę. Tam, kad nustatytumėte savo poreikį, visų pirma turite pasirinkti kėbulo tipą. Pagalvokite apie tai, keliese naudositės automobiliu. Jei gyvenate vienas - galbūt jums tereikia nedidelio hečbeko. Sekantis labai svarbus žingsnis - įsivertinti savo kelionių atstumus, bei vietas, kuriose važiuojama. Jei per metus pravažiuojate daug kilometrų ir didžiąją jų dalį važiuojate užmiestyje - tikėtina, kad geriausias sprendimas jums - dyzeliu varoma transporto priemonė. Važiuojant daug kilometrų dyzelinis variklis su mažomis kuro sąnaudomis padės sutaupyti finansų. Tuo tarpu jei jūsų pagrindinės kelionės vyksta mieste - verta apsvarstyti benziną, arba hibridą. Mieste benzinu ar hibridine jėaine varoma transporto priemonė bus mažiau tarši, greičiau sušils žiemą bei turės gerokai mažesnius registracijos mokesčius. Taip pat apsvarstykite savo gyvenamos vietos ypatybes. Jei jūsų namai yra mieste, kur visi keliai asfaltuoti, o gatvės žiemą yra valomos, ko gero jums tikrai nėra aktuali visų varomų ratų pavara. Na ir, žinoma, nedėkite į paskutinę vietą to, kas jums patinka. Jei išsirinkote modelio tipą ir varomų ratų kiekį - pasidairykite į skirtingų gamintojų siūlomus tokio paties segmento modelius.
Išsirinkus automobilį būtina išanalizuoti rinkoje vyraujančias kainas. Užeikite į autoplius.lt ir peržiūrėkite visus parduodamus modelius. Įvertinkite kiek kainuoja pigiausi ir brangiausi tos kartos modeliai rinkoje. Pabandykite suprasti kodėl kainų skirtumas toks ir kiek turėtų kainuoti „aukso viduriukas“. Jei esate pirkėjas, kuriam svarbi likutinė automobilio vertė - dairykitės į modelius su vidutine komplektacija. Tiek brangūs ir prabangūs modeliai, tiek pigūs automobiliai su prastomis komplektacijos skelbimuose išsilaiko ilgiau. Jei logišką automobilio kainą, kurią galima mokėti už norimą transporto priemonę, įsivertinti sunku - pasinaudokite Autoplius.lt portale esančia nemokama automobilio vertinimo funkcija.
Apsistojus ties tinkamu modeliu ir supratus, kiek maždaug už jį teks sumokėti, ateina laikas leistis į automobilio paieškas. Niekada nepirkite pirmo apžiūrėto modelio. Nepaisant to, kiek jis jums atrodo patrauklus - važiuokite jo palyginti su kitais. Rekomenduojame apžiūrėti bent 5 automobilius, kad susidarytumėte tinkamą įspūdį. Net jei pirmasis apžiūrėtas modelis išties buvo puikus ir jį nupirko, nepergyvenkite - tai tik eilinis automobilis. Važiuojant į apžiūras paprašykite, kad savininkas pats nekurtų automobilio. Taip jau pirmosios apžiūros metu galėsite pamatyti, kaip transporto priemonė užsikuria šalta. Taip pat pasimatys kokios kokybės akumuliatorius. Rekomenduojame nesusigundyti pigesne ir daužta transporto priemone. Ne vienas pirkėjas galvoja, kad taip galima sutaupyti pinigų. Tačiau tai dažniausiai yra klaida, jei automobilį tvarkote ne pats. Tiek dalys, tiek darbai kainuoja, todėl sutaupyti galima jei nemokate už darbus. Jei automobilį tvarkysite ne savo rankomis, labai tikėtina, kad sumokėsite tą pačią sumą, o automobilį turėsite ne iš karto.
Atradus išties patrauklų modelį reikia jį patikrinti. Tai yra būtina sąlyga jei norite nedaužto, tvarkingo ir saugaus automobilio. O patikra prasideda nuo automobilio istorijos. Rinkoje yra ne vienas žaidėjas siūlantis šią galimybę. Jau labai greitai tokią paslaugą galės pasiūlyti ir Autoplius.lt. Išsirinkę vieną iš platformų, įveskite automobilio kėbulo numerį ir atidžiai peržiūrėkite gautus duomenis. Jeigu jau nuvykote ne į vieno modelio apžiūrą, juos išbandėte, radote patinkantį ir patikrinus kėbulo numerį gauta informacija sutapo su ta, kurią jums pasakojo pardavėjas - vis dar neatėjo laikas mokėti pinigus. Paskutinis etapas norint įsitikinti ar automobilis iš tiesų geras - patikra autoservise. Sąžiningas pardavėjas, žinodamas, kad parduoda gerą daiktą tikrai neprieštaraus automobilio patikrai. Atvirkščiai - jis turėtų apsidžiaugti. Mat net jums automobilio po patikros nenupirkus, jis žinos jo silpnąsias vietas ir galės informaciją perduoti kitam potencialiam pirkėjui. Jei pardavėjas nesutinka automobilio tikrinti servise - tam turi būti priežastis. Transporto priemonės tikrinimui galima rinktis tiek paprastą meistrą, tiek autorizuotą servisą. Jei automobilio kaina sukasi aplink 5000 eurų, arba mažiau - važiuoti į autorizuotą servisą nelabai yra prasmės. Senesnių transporto priemonių pagrindinės „ligos“ jau yra aiškios ir daugumos servisų meistrai bus prie tokių automobilių krapštęsi ne kartą. Tuo tarpu jei perkate 5 - 6 metų senumo automobilį už 15.000 eurų ar daugiau - rekomenduojame važiuoti į autorizuotą tos markės servisą. Ten meistrai patikrins ne tik automobilio techninę būklę, bet ir dar kartą peržiūrės transporto priemonės istoriją. Taip, patikra autorizuotame servise kainuoja brangiau nei paprastame, tačiau ar nemokėtumėte 100 eurų žinodami, kad po to galite sutaupyti 1000 eurų? Jei servise pasakė, kad jūsų automobilis tvarkingas - beveik nėra abejonių, kad pardavėjas jūsų neapgauna. Tokiu atveju belieka paskutinė pirkimo proceso dalis - dokumentų tvarkymas. Jei automobilį registruojate kartu su pardavėju susitikę „Regitra“ įmonės padalinyje - kabliukų nėra. Tačiau jei pildote pirkimo/pardavimo sutartį, būtina pasitikrinti ar automobilis turi SDK kodą, ar tiksliai suvesti pardavėjo duomenys bei ar jie sutampa su duomenimis esančiais pardavėjo ir automobilio dokumentuose. Vienas iš svarbiausių dokumentų pildymo momentų - visuomet įrašykite tik pilną automobilio pirkimo sumą. Kartais pardavėjai slėpdami mokesčius prašo pirkimo/pardavimo sutartyje įrašyti mažesnę sumą. Tačiau jiems tai negali sukelti rūpesčių. Svarbu suvokti ir tai, kad nusipirkus automobilį išlaidos nesibaigia tik jo registracija ir kuro užpylimu. Perkant naudotą transporto priemonę 9 atvejais iš 10 teks keisti tepalus, filtrus bei pagrindinį diržą, jei norite, kad automobilis tarnautu kuo ilgiau. Taip pat - pirkti žiemines padangas, o laikui bėgant atlikti tokius einamuosius darbus, kaip stabdžių diskų ir kaladėlių keitimas. Automobilio pirkimas - atsakingas procesas, kuris dažniausiai užtrunka ilgai. O norint su savo naująja transporto priemone važiuoti daugiau nei tvarkyti - rinktis ją būtina atsakingai. Neskubėkite, atlikite kiekvieną iš aprašytų žingsnių ir, svarbiausia, aklai nepasitikėkite pardavėju, skatinančiu jus pirkti ir pasakojančiu, koks jūsų apžiūrimas naudotas automobilis yra idealus. Išduosime paslaptį - tokių nebūna.
tags: #dyzelinio #automobilio #pirkimas