EGR (ang. Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas yra svarbi automobilio išmetimo sistemos dalis, skirta sumažinti kenksmingų azoto oksidų (NOx) emisijas ir oro taršą. Šis vožtuvas reguliuoja dalies išmetamųjų dujų grąžinimą atgal į degimo kamerą, kur jos maišomos su šviežiu oru. Tai padeda sumažinti degimo temperatūrą ir efektyviau deginti degalus. Tinkamai veikiantis EGR vožtuvas gerina variklio efektyvumą ir atitinka aplinkosaugos reikalavimus, tačiau netinkama jo priežiūra gali sukelti įvairių problemų. Supratimas apie EGR vožtuvo funkciją yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų automobilio darbą ir išvengti galimų gedimų.
Kaip veikia EGR vožtuvas?
EGR vožtuvas veikia grąžindamas dalį išmetamųjų dujų į variklio degimo kamerą, kur jos maišomos su šviežiu oru. Šis procesas sumažina degimo temperatūrą ir kartu kenksmingų azoto oksidų (NOx) susidarymą, taip mažindamas taršą ir gerindamas ekologinius rodiklius. Vožtuvas atsidaro ir užsidaro priklausomai nuo variklio darbo sąlygų - jis aktyvus esant žemoms apkrovoms, kai emisijos yra didžiausios, o užsidaro didesnės apkrovos ar akceleracijos metu, siekiant užtikrinti maksimalų variklio efektyvumą. Norint patikrinti, ar EGR vožtuvas veikia tinkamai, dažniausiai naudojama kompiuterinė diagnostika, kuri leidžia įvertinti jo atsidarymo ir užsidarymo funkcijas. Netinkamai funkcionuojantis EGR vožtuvas gali lemti sumažėjusį variklio efektyvumą, netolygų darbą ar padidėjusias emisijas, todėl svarbu užtikrinti, kad šis mechanizmas veiktų sklandžiai, siekiant išvengti rimtesnių variklio sutrikimų.
Kai variklis veikia tuščiąja eiga, EGR vožtuvas yra uždaromas ir nepraleidžia oro į įsiurbimo kolektorių. EGR vožtuvas lieka uždarytas, kol variklis nepašildytas ir be apkrovos. Benzininis variklis aukščiausioje EGR sistemos veikimo fazėje gali grąžinti į degimo kamerą net 25 procentus išmetamųjų dujų tūrio. Dyzelinių variklių atveju šis kiekis siekia net iki 50 procentų, tačiau, iš pradžių išmetamosios dujos turi būti atvėsintos: benzininiuose varikliuose - iki apie 650 °C, dyzeliuose - maksimaliai iki 450 °C. Būtent dėl to šiuolaikiniuose varikliuose naudojami specialūs radiatoriai, dažniausiai varikliuose su turbokompresoriais. Naudojant šiuos variklius, dujos, patenkančios į išmetimo sistemą, gali būti įkaitusios net iki 1000 °C.
EGR vožtuvas valdo išmetamųjų dujų recirkuliaciją. Tai reiškia, kad ši sistema dalį atidirbusių dujų gražina į įleidimo kolektorių. Pagrindinė sistemos paskirtis - sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kuomet variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta. Kai kuriose situacijose tai turi nemažai privalumų. Karštos išmetamosios dujos degimo kameroje leidžia varikliui greičiau įkaisti ir apriboti išorinio oro poreikį. Be to, pakartotinai sudegintos išmetamosios dujos turi mažiau kenksmingų medžiagų. Išmetamosiose dujose ypač sumažėja azoto oksidų, kurie yra labai kenksmingi žmonių sveikatai.
Dėl gero temperatūros jutiklio EGT darbo, kuro įpurškimo kiekis ar kietųjų dalelių kiekis DPF filtre yra tiksliai apskaičiuotas - dėl to efektyviai praeina „išdeginimo“ procesas DPF filtre. Išmetamosios dujos, patenkančios į degimo kamerą, netampa oro ir degalų mišinio elementu. Jos tarsi užpildo erdvę, be to, pašildo degimo kamerą ir dėl to degalai greičiau garuoja. Jos taip pat inicijuoja kenksmingų junginių, susidarančių vykstantiems degimui, oksidaciją.
EGR vožtuvo svarba jūsų automobiliui
EGR vožtuvas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad automobilis būtų draugiškesnis aplinkai ir ekonomiškesnis. Šis mechanizmas sumažina azoto oksidų (NOx) emisijas - vieną pagrindinių oro taršos priežasčių, grąžindamas dalį išmetamųjų dujų atgal į variklio degimo kamerą. Tai padeda atitikti griežtus taršos standartus ir užtikrina efektyvesnį degalų naudojimą, nes mažesnė degimo temperatūra sumažina degalų sąnaudas. Tinkamai veikiantis EGR vožtuvas prisideda prie sklandesnio variklio darbo, ilgesnio tarnavimo laiko ir mažesnės mechaninės bei šiluminės apkrovos varikliui. Tačiau netinkamai funkcionuojantis EGR vožtuvas gali lemti sumažėjusią variklio galią, padidėjusį taršos lygį ar per didelį degalų suvartojimą. Reguliari priežiūra ir laiku atliekami patikrinimai užtikrina, kad EGR vožtuvas veiktų efektyviai, o jūsų automobilis išliktų ekonomiškas, ekologiškas ir patikimas.
Švaresnės išmetamosios dujos yra dėl efektyvaus EGR vožtuvo darbo. EGR misija - sumazinti degimo temperatura iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastu. NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, ko pasekoje alyva degraduoja, NOx trumpina alyvos tarnavimo laiką, naikina plovimo savybes. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai. Tai trumpina paties variklio resursą.
EGR vožtuvų tipai
EGR vožtuvai yra įvairių tipų, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ir valdymo sistemos. Nors jų funkcija - mažinti išmetamųjų dujų emisijas - yra bendra, veikimo principai ir naudojimo ypatybės skiriasi. Toliau pateikiami pagrindiniai EGR vožtuvų tipai ir jų savybės:
Vakuuminiai EGR vožtuvai
Šiuos vožtuvus valdo variklio vakuumas. Jie dažniausiai naudojami senesniuose automobiliuose ir yra paprastos konstrukcijos. Nors vakuuminiai vožtuvai yra patikimi, jų veikimas priklauso nuo vakuumo sistemos būklės.
Skaitmeniniai EGR vožtuvai
Šiuos vožtuvus kontroliuoja elektroninis valdymo blokas (ECU), leidžiantis tiksliai reguliuoti dujų srautą pagal variklio apkrovą ir darbo sąlygas. Jie yra dažniausiai naudojami moderniuose automobiliuose dėl jų efektyvumo ir tikslumo.
Dyzeliniai aukšto slėgio EGR vožtuvai
Šie vožtuvai yra pritaikyti dyzeliniams varikliams ir dirba su didesnio slėgio išmetamosiomis dujomis. Jie naudojami norint maksimaliai sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas ir dažnai yra derinami su kita išmetimo sistemos įranga.
Dyzeliniai žemo slėgio EGR vožtuvai
Šie vožtuvai taip pat naudojami dyzeliniuose varikliuose, tačiau veikia su žemo slėgio dujomis, kurios grąžinamos iš išmetimo sistemos gale. Jie užtikrina papildomą emisijų mažinimą ir padeda pasiekti griežtus ekologinius standartus.
Benzininiams varikliams skirti EGR vožtuvai
Šie vožtuvai naudojami benzininiuose varikliuose ir dažnai yra mažesni bei paprastesnės konstrukcijos nei dyzeliniai. Jie efektyviai mažina NOx emisijas esant vidutinei ir didelei apkrovai.
Renkantis EGR vožtuvą, būtina atsižvelgti į automobilio modelį ir vožtuvo suderinamumą, kad būtų užtikrintas efektyvus veikimas ir ilgaamžiškumas. Kiekvienas vožtuvo tipas turi savo privalumus ir reikalavimus priežiūrai, todėl svarbu žinoti, kuris variantas tinkamiausias jūsų automobiliui.
EGR vožtuvo gedimo požymiai
EGR vožtuvas yra esminė išmetimo sistemos dalis, o jo gedimas gali turėti reikšmingą poveikį automobilio veikimui. Tinkamai neveikiantis vožtuvas ne tik mažina variklio efektyvumą, bet ir gali padidinti išmetamųjų teršalų kiekį, darantį neigiamą poveikį aplinkai. Laiku atpažinti gedimo požymius yra svarbu, siekiant išvengti didesnių problemų ir užtikrinti automobilio eksploatacijos patikimumą.
- Sumažėjusi variklio galia arba trūkčiojimas - tai gali būti jaučiama važiuojant ar staigiai akceleruojant.
- Padidėjęs degalų suvartojimas, nes variklis negali efektyviai sudeginti degalų.
- Padidėję dūmai iš išmetimo vamzdžio, kurie gali būti juodi arba balti, nurodantys degimo proceso problemas.
- Užsidegusi „Check Engine“ lemputė, rodanti galimą vožtuvo ar kitos išmetimo sistemos dalies gedimą.
- Nelygus variklio darbas ar užstrigimas, ypač esant mažai apkrovai.
Pastebėjus šiuos požymius, rekomenduojama kuo greičiau atlikti diagnostiką ir, jei reikia, kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta rimtesnių variklio pažeidimų. Laiku pašalinus EGR vožtuvo gedimus, galima užtikrinti efektyvų automobilio veikimą ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
EGR vožtuvas - vykdantysis visos sistemos komponentas. Tai variklio valdymo bloko kontroliuojamas elektrinis vožtuvas, kuris leidžia ir stabdo išmetamųjų dujų tiekimą į įsiurbimo kolektorių. Jis veikia sunkiomis sąlygomis. Maža to, kad išmetamosios dujos yra karštos, jose yra suodžių, nesudegusio dyzelino ar variklio alyvos dalelių, šios medžiagos kartu su išmetamosiomis dujomis patenka ant vožtuvo ir ant jo nusėda. Dėl to mechanizme kaupiasi degėsiai, kurie laikui bėgant stabdo jo veikimą arba sumažina tikslumą ir efektyvumą.
Vožtuvas turi patikimai atsidaryti ir sandariai užsidaryti, pagal variklio poreikį įleisdamas išmetamąsias dujas atgal į degimo kamerą. Dėl tokių nepalankių sąlygų, kuriomis veikia, po tam tikro laiko ir nuvažiuotų kilometrų, EGR vožtuvas beveik garantuotai suges. Dažniausiai jis užstringa būdamas atviros padėties ir tada pasireiškia būdingi jo gedimo požymiai.
Lengviausiai atpažįstamas požymis, be abejo, automobiliui su dyzeliniu varikliu staigiai greitėjant iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys juodi dūmai. Tai lengvai pastebimas požymis, bet ne vienintelis.
Kiti EGR vožtuvo pažeidimo požymiai:
- variklio gesimas pajudant iš vietos (galios trūkumas),
- trūkčiojimas arba laikinas galios sumažėjimas važiuojant pastoviu greičiu,
- vibracija ir netolygus veikimas esant mažiems sūkiams,
- deganči kontrolinė lemputė „Check Engine“.
Kiekvienas šių požymių turėtų įspėti, kad EGR vožtuvui reikia remonto. Atlikęs kompiuterinę diagnostiką ir išardęs mechanizmą, mechanikas patvirtins galutinį gedimą. Tai daroma, kai automobilio prietaisų skydelyje užsidega oranžinė kontrolinė lemputė su variklio simboliu. Reikia atminti dar vieną dalyką. Gedimas ne visada apsiriboja vien EGR vožtuvu. Gedimo požymiai gali pasireikšti, pavyzdžiui, deguonies jutikliui. Jo pažeidimas reiškia, kad už remontą turėsite sumokėti dar 40 ar 60 EUR daugiau.
Apskritai pažeidimą lemia degėsiai, prilipę prie EGR vožtuvo. Dažniausiai aptinkami būtent šie pažeidimo požymiai. Tačiau jie neapima visų kitų įmanomų išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos gedimų priežasčių. Kartais būna, kad vožtuvo veikimo problemos kyla dėl, pavyzdžiui, vakuuminių arba išmetamųjų dujų vamzdelių nesandarumo. Apžiūrėdamas transporto priemonę, mechanikas taip pat privalo patikrinti šiuos du dalykus.
Kaip atliekamas EGR vožtuvo valymas?
EGR vožtuvo valymas yra svarbus procesas, skirtas pašalinti susikaupusias apnašas ir suodžius, kurie gali sutrikdyti vožtuvo tinkamą veikimą. Šis valymas padeda atkurti vožtuvo funkcionalumą ir prailgina jo tarnavimo laiką. Procesas prasideda nuo vožtuvo išmontavimo iš variklio sistemos, po to naudojami specialūs cheminiai valikliai arba ultragarsinė vonia, skirti apnašoms pašalinti. Valymo metu vožtuvas kruopščiai tikrinamas, siekiant užtikrinti, kad jis tinkamai atsidaro ir užsidaro. Jei valymas tampa neįmanomas dėl per didelio užsiteršimo, gali prireikti vožtuvo keitimo. Reguliari priežiūra, įskaitant periodišką valymą, yra būtina norint užtikrinti ilgalaikį ir efektyvų EGR sistemos veikimą.
Laimei, dauguma atvejų EGR vožtuvo gedimas nereiškia, kad elementą būtina keisti, nes geros dirbtuvės tokius vožtuvus puikiai remontuoja. Jų remontas apima elemento išmontavimą, kruopštų išvalymą (naudojamos suodžių degėsius tirpdančios cheminės priemonės arba ultragarsinės plovyklos), vožtuvo stūmoklio tepimą, kad jis laisvai atsidarytų ir užsidarytų, ir sumontavimą automobilyje. Laimei, nereikia bijoti EGR vožtuvo valymo kainos. Paslauga kainuoja nuo 60 iki 140 EUR.
Nepamirškite, kad EGR vožtuvo gedimas yra įrašomas į variklio valdymo bloko klaidų sąrašą, todėl turite pasinaudoti profesionalaus automobilių servisų, kuriuos rasite platformoje „Motointegrator.com“, paslaugomis. Servisas ne tik išvalys vožtuvą, bet ir ištrins iš kompiuterio klaidas, kad automobilis veiktų kaip naujas.
Ar galima pačiam išvalyti EGR vožtuvą?
Reikia išvalyti automobilio EGR vožtuvą, bet gąsdina paslaugos kaina. Ar galima pačiam tai atlikti? Techniškai įmanoma. Pakanka turėti mechaninių žinių, raktų komplektą ir garažą. Be to, pravers teptukas, truputis ekstrakcinio benzino arba tirpiklio ir naujų tarpinių komplektas. Išmontavus vožtuvą, iš pradžių jį būtina gerai išmirkyti benzine arba tirpiklyje. Verta leisti jam pagulėti tokioje vonelėje keletą valandų. Tada jį nuvalyti bus daug lengviau, nes dalis nuosėdų ištirpsta. Deja, pačiam valant EGR vožtuvą kyla tam tikra rizika. Išvalytas paprastas pneumatinio valdymo mechanizmas, sumontuotas automobilyje, tiesiog pradės veikti. Deja, ta pati taisyklė neveikia elektroniniams vožtuvams. Juos sumontavus būtinas kompiuterinis suderinimas. Ir jo tikrai negalima atlikti savo garaže, nes tam reikia specialaus diagnostikos kompiuterio.
Labai dažnai būtent dėl kompiuterinio derinimo EGR vožtuvo valymo paslauga yra tokia brangi. Kainą daugiausia lemia poreikis turėti profesionalių elektromechaninių žinių ir diagnostinę įrangą.
Kaip išvengti EGR vožtuvo gedimų?
Norint išvengti EGR vožtuvo gedimų, svarbu reguliariai atlikti variklio priežiūros darbus - laiku keisti alyvą, naudoti kokybiškus degalus ir dažnai tikrinti variklio būklę. Kuo švaresnė degimo sistema, tuo mažesnė tikimybė, kad EGR vožtuvas užsiterš ar praras efektyvumą. Ypač svarbu rūpintis vožtuvo švara, jei automobilis dažnai naudojamas mieste arba važiuojant trumpais atstumais. Naudokite kokybiškus degalus, kurie mažina nuosėdų susidarymą, ir periodiškai atlikite vožtuvo valymą, siekiant išlaikyti jo funkcionalumą. Jei vožtuvas tampa pernelyg pažeistas ar užsiteršęs, gali prireikti EGR vožtuvo keitimo.
Ar galima pašalinti EGR vožtuvą?
Galima rasti daug siūlymų pašalinti EGR vožtuvą ir jie dažniausiai apima variklio kompiuterio perprogramavimą taip, kad jis nesiųstų vožtuvo atidarymo signalo. Bet tai dar ne viskas, nes rinkoje galima rasti specialių komplektų, kurie mechaniškai užblokuoja išmetamųjų dujų vamzdelius, einančius iš išmetimo kolektoriaus į EGR vožtuvą. Tokios situacijos rezultatas bus vienas. Jūsų automobilio variklyje EGR vožtuvas bus atjungtas. Gedimo požymių nepasirodys.
Primygtinai nerekomenduojame tokių metodų. Kišimasis į elementus, turinčius įtakos teršalų išmetimui, reiškia techninės apžiūros galiojimo nutraukimą ir leidimo dalyvauti viešajame eisme praradimą. Iš pirmo žvilgsnio EGR vožtuvo atjungimas nėra matomas. Tačiau techninės apžiūros centro darbuotojas gali tuo įsitikinti atlikęs išmetamųjų dujų patikrą. Jis pastebės nukrypimus nuo leidžiamų normų. Dėl šių neatitikimų techninės apžiūros galiojimas nebus pratęstas. Norėdami pereiti techninę apžiūrą privalėsite sutvarkyti išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemą.
Problemos atliekant techninę apžiūrą tai... tik optimistiškas scenarijus. Yra tikimybė, kad policijos pareigūnas atkreips dėmesį į netinkamai veikiantį EGR vožtuvą. Kaip patikrins, ar jis veikia? Iš tikrųjų jis neprivalo to daryti. Pagal taisykles jam pakanka pagrįstos prielaidos. Pagrįstos prielaidos pagrindas gali būti, pavyzdžiui, aiškus dūmijimas iš išmetimo vamzdžio. Aptikęs problemą, policininkas gali sustabdyti Jūsų automobilio techninės apžiūros galiojimą ir skirti iki 600 EUR baudą. Be to, jis turi teisę uždrausti toliau eksploatuoti transporto priemonę. Jus negalėsite tęsti kelionės. Automobilis pajudės tik su tralu.
Nemalonumų mastas turėtų priversti susimąstyti. Todėl nebandykite optimizuoti EGR vožtuvo remonto sąnaudų. Jūsų automobilyje atsirado pažeidimo požymių? Patikėkite mechanikui išvalyti sistemą arba ją pakeisti. Juolab kad EGR vožtuvo remontas daugeliu atvejų toks paprastas, kad neverta rizikuoti.
Kaip išvalyti EGR vožtuvą | AUTODOC patarimai
EGR vožtuvo paskirtis - užtikrinti, kad dalis išmetamųjų dujų grįžtų į variklį, o ne patektų į atmosferą, ir taip sumažinti azoto oksidų emisiją. Tačiau bėda ta, kad pats vožtuvas yra gana nepatikimas, nes jį veikia aukšta temperatūra ir išmetamųjų dujų užterštumas.
EGR vožtuvas (ang. Exhaused Gas Recirculation) yra išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos sudedamoji dalis. Tai reiškia, kad jis buvo sukurtas tuo metu, kai pradėta kreipti dėmesį į išmetamųjų dujų sudėtį. Dalis jų patenka atgal į variklį, tiksliau, į degimo sistemą, ir atvėsusios vėl sudega.
Sama EGR vožtuvo konstrukcija yra gana paprasta. Tai didelio skerspjūvio įsiurbimo kolektoriaus kanalo atkarpa su sklende, kuri užsidaro ir atsidaro, reguliuodama išmetamųjų dujų srautą į cilindrus. Verta prisiminti, kad daug dažniau vožtuvas būna uždarytoje, o ne atidarytoje padėtyje. Jis atsidaro tik važiuojant mažomis arba vidutinėmis apsukomis, kai varikliui nereikia tiek daug deguonies. Esant mažiau deguonies, praskiestas mišinys dega lėčiau, todėl degimo kameroje temperatūra sumažėja beveik 150 laipsnių Celsijaus ir sumažėja azoto oksidų susidarymas.
Beveik visada, kai sugenda EGR vožtuvas, prietaisų skydelyje iš karto užsidega lemputė „Check engine“. Jei EGR vožtuvas veikia netinkamai, gali būti, kad jis nereguliuoja į degimo sistemą patenkančių išmetamųjų dujų kiekio. Kuo daugiau išmetamųjų dujų yra degalų mišinyje, tuo mažesnis variklio naudingumo koeficientas, todėl mažėja jo galia. Ypač esant didesniam sūkių dažniui, kai varikliui reikia daugiau deguonies. Sistema, apsauganti variklį tokioje situacijoje, yra darbinis režimas. Džeržgiantis arba stuksenantis variklis esant mažoms apsukoms yra dar vienas EGR vožtuvo gedimo požymis. Užuot tolygiai dirbęs, variklis ima skeryčiotis ir ūžti, kai mišinio kiekis yra mažas. Ir tai vargu ar stebina. Jei EGR vožtuvas veikia netinkamai ir kompiuteris gauna neteisingus mišinio sudėties rodmenis, jis bando tai kompensuoti didesniu degalų kiekiu. Per daug sodrus ir nesudegęs mišinys - tai paprastas būdas juodiems dūmams iš išmetimo vamzdžio atsirasti. Taip yra todėl, kad temperatūra cilindre yra per žema, kad sudegtų visi degalai. Susidaro suodžiai ir juodi dūmai.
„Check engine“ lemputė tiesiogiai nerodo, kad EGR vožtuvas sugedęs. Tai taip pat gali būti įpurškimo sistemos, srauto matuoklio, lambda jutiklio ar paprastesnio pobūdžio gedimas. Galiausiai ji praneša, kad su varikliu kažkas negerai.
Kartais, sugedus EGR vožtuvui, gali susiklostyti priešinga situacija, t. y. padidėti galia. Juk esant uždarytam vožtuvui mišinys visada bus sodresnis. Matomas susidėvėjusio EGR vožtuvo požymis - daug purvo ir anglies sankaupų vožtuvo viduje. Tai veiksmingai užkemša tarpus tarp sklendės ir dangtelio. Tačiau tai ne visada yra gedimo priežastis. Ne, nors važiuoti su sugedusiu EGR vožtuvu vis dėlto įmanoma. Tačiau naudojant automobilį tokioje situacijoje gali kilti daug rimtesnių gedimų. Pavyzdžiui, užsikimšę filtrai ir katalizatoriai, jau nekalbant apie įsiurbimo kolektoriaus gedimą ir aplinkos veiksnį.
EGR vožtuvas yra sudedamoji dalis, kurią kartais galima suremontuoti. Tam reikia kruopščiai išvalyti jį nuo suodžių ir anglies sankaupų. Tačiau verta nepamiršti išvalyti ne tik patį vožtuvą, bet ir ortakius, kuriais keliauja išmetamosios dujos. Įvairios specifinės priemonės gali padėti ištirpdyti nuosėdas. Tačiau šiam tikslui taip pat galima naudoti ekstrahavimo benziną. Dėl šios priežasties EGR vožtuvo taip pat nereikėtų atjungti, nesvarbu, kokio tipo jis būtų. Variklis suprojektuotas taip, kad tinkamai veiktų su išmetamųjų dujų recirkuliacija.
EGR vožtuvai naudojami varikliuose su EFI sistema (elektroninis degalų įpurškimas) ir gedimo atveju užsidega kontrolinės lemputės, informuojančios apie variklio valdymo
Problemos esmė - ribotas EGR vožtuvo resursas ir gan didelė naujo mazgo kaina. Taigi paanalizuokime, ką savyje slepia EGR. EGR vožtuvas reikiamu momentu praleidžia dalį išmetamųjų dujų atgal į įleidimo kolektorių. EGR vožtuvo pavara skirtinguose automobiliuose yra elektrinė arba pneumatinė. EGR solenoidas yra labiausiai pažeidžiama mazgo dalis, naudojama sistemose, kuriose vožtuvo pavara pneumatinė. Kartais pasitaiko tik EGR vožtuvo padėties daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidegusi gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti.
Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) - degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo. Varikliuose, naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu - pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus. Simptomų tarpusavio priklausomybės gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščios eigos apsisukimus keisdamas kitus parametrus - praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir tt. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti „duobės” greitėjant. Tačiau toliau eksploatuojant automobilį atsiras papildomų problemų. Papildomas problemas sukels įkaitusių dujų, kurios į ileidimo kolektorių patenka per nesandarų EGR, ir variklio alyvos garų, kurie į kolektorių patenka per karterio ventiliaciją, sąveika. Anksčiau ar vėliau variklis pasiprašys rimtesnės pagalbos, todėl problemą geriau spręsti neatidėliojant.
Ką gi daryti su EGR problema? Bet kurioje aptarnavimo instrukcijoje rašoma, kad sistema yra riboto resurso, taigi idealiu atveju tarnaus 70-100 tūkst. kilometrų. Idealus ir rekomenduojamas problemos sprendimas - pakeisti visą sistemą nauja. Lieka labiau „liaudiškas” sprendimas - bandyti pratęsti EGR sistemos gyvavimo laikotarpį. Galima bandyti išvalyti paties vožtuvo ir jo kojelės paviršių cheminiais preparatais, kad užtikrinti jo laisvą judėjimą ir sandarumą, tiesa, reikėtų vengti bet kokio chemikalo patekimo ant guminės diafragmos, cheminiai valikliai gali ją pažeisti. Periodiškai „aptarnaujant” sistemą jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti „antram gyvenimui”.
Ar galima sistemą atjungti išvis? Galima, tačiau teks susirasti rimtą specialistą, kuris sugebės tinkamai tai padaryti, juolab kad atjungus sistemą valdymo blokas turėtų būti „apgautas”, kitaip iš tokios saviveiklos gali nieko gero neišeiti. Atjungus EGR, dėl liesesnio mišinio ir nekontroliuojamo deguonies kiekio, padidėja degimo temperatūra variklio degimo kamerose. EGR misija - sumažinti degimo temperatūrą iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastų. EGR’o panaikinimas, pliusai - šioks toks galios padidėjimas, ekonomiškumas (sąlyginis), nebuvimas problemų su priedegom kolektoriuose.
EGR vožtuvas reikiamu momentu praleidžia dalį išmetamųjų dujų atgal į įleidimo kolektorių. EGR vožtuvo pavara skirtinguose automobiliuose yra elektrinė arba pneumatinė. EGR solenoidas yra labiausiai pažeidžiama mazgo dalis, naudojama sistemose, kuriose vožtuvo pavara pneumatinė. Kartais pasitaiko tik EGR vožtuvo padėties daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidegusi gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti.
Simptomas yra padidėjęs kuro sunaudojimas: kietųjų dalelių išdeginimas DPF filtre gali trukti ilgiau, todėl kuras sunaudojamas kitiems tikslams ne tik greitėjimui. DPF filtro regeneracija gali vykti trumpesniais intervalais nei įprastai ir tai sudarys nepatogumus važiuojant. EGT jutiklio gedimas gali iššaukti lemputės užsidegimą, kuri informuoja apie variklio pažeidimą. Diagnostinis gedimų kodas gali būti patikrintas diagnostiniu skeneriu.
Egr elektrinis kaip veikia? EGR vožtuvo valdymas gali būti elektrinis arba pneumatinis. Elektrinis EGR vožtuvas yra valdomas tiesiogiai variklio valdymo bloko (ECU) signalais. Tai leidžia tiksliau reguliuoti išmetamųjų dujų recirkuliacijos kiekį pagal esamą variklio apkrovą ir darbo sąlygas. Gedimų atveju automobiliai su EFI sistema (elektroninis degalų įpurškimas) dažnai informuoja apie variklio valdymo gedimą užsidegančia kontrolės lempute.
Gali būti ir kitos priežastys dėl EGR vožtuvų sutrikimo. Pvz.: sugedęs įsiurbiamo oro temperatūros jutiklis MAF jutiklyje. Tai yra dėl to, kad vienas iš jutiklių gali nustatyti modulyje ECU teisingą recirkuliuotų išmetamųjų dujų kiekį ir reguliuoti EGR vožtuvą tiksliai kontrolei.
EGR vožtuvo valymas nuo priemaišų yra laikinas sprendimas ir nėra rekomenduojamas. Pilnas priemaišų pašalinimas praktiškai neįmanomas ir potencialiai leidžia kenksmingų priemaišų patekimą į variklį.
tags: #egr #elektrinis #kaip #veikia